Online registration form >

Gegužės 4 d., trečiadienį, 92 aud. kviečiame į Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto studentų mokslinę konferenciją „Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai“.

Konferencijos pradžia 9:30. 

Konferencijos programa >

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir Twitter paskyroje.

XVI–XVII a. baltų raštijos komparatyvistiniai tyrimai
Podoktorantūros stažuotojo vieta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institute. 
Paraiškos priimamos iki 2022 m. birželio 1 d. 

Apie projektą 

Dvejų metų trukmės podoktorantūros stažuotės projektas skirtas XVI–XVII a. senosios baltų raštijos komparatyvistiniams tyrimams. Stažuotojo(s) atliekamiems tyrimams vadovaus prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.  

Tikimasi, kad podoktorantūros stažuotoja(s) pasiūlys tyrimų projektą, kuriame baltų kalbotyroje gerai įtvirtinti metodai bus derinami su šiuolaikiniais skaitmeninės filologijos požiūriais bei įrankiais. Įgyvendintas podoktorantūros projektas suteiktų vertingų duomenų tyrėjams, kurie gilinsis į senosios baltų raštijos istoriją, užsiims tekstų sklaida, o tarptautinei mokslo bendruomenei – naujų baltų kalbų duomenų. Komparatyvistinių senosios raštijos tyrimų esama (plg. Pietro U. Dinio darbus), tačiau daugiausia tirti liuteroniški šaltiniai, todėl šiuo kvietimu Fakultetas matytų itin perspektyvią katalikų raštijos baltų kalbomis tyrimų kryptį, kuri tiesiogiai susijusi su XVI–XVII a. jėzuitų veikla ir Vilniaus universitetu. Galimi ir  lyginamieji katalikiškų ir liuteroniškų šaltinių tyrimai. Ateityje šių tyrimų rezultatai būtų integruoti į dėstomus kursus. Nauja metodinė traktuotė pasitarnautų rašant studentų darbus ir dėstant tyrimo metodų kursus abiejų pakopų studentams. 

Į klausimus, susijusius su šia podoktorantūros vieta, atsakys prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia elektroniniu paštu .  

Konkursas skelbiamas vadovaujantis Vilniaus universiteto lėšomis finansuojamų doktorantų, podoktorantūros stažuotojų ir vizituojančių mokslo darbuotojų atrankos ir priėmimo tvarkos aprašu. 

Kvalifikaciniai reikalavimai: 

• Filologijos mokslo krypties daktaro laipsnis, įgytas per pastaruosius 5 metus. 
• Baltų filologijos krypties straipsniai, publikuoti nacionaliniuose ir tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose. 
• Lietuvių ir latvių kalbų mokėjimas C1 lygiu.  
• Patirtis nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose būtų privalumas. 

Preliminari darbo pradžia: 2022-09-01, trukmė – 2 metai. 

Etato dalis: 1 etatas. 

Tarnybinis atlyginimas: iki 2100 EUR (neatskaičius mokesčių). 

Paraiškos dokumentai: 

• Motyvacinis laiškas.  
• Gyvenimo aprašymas (CV). 
• Mokslinių publikacijų sąrašas. 
• Magistro ir mokslų daktaro diplomų kopijos. 
• Dviejų mokslinink(i)ų rekomendacijos. 

Dokumentus kviečiame teikti el. p. , laiško pavadinime nurodant „Podoktorantūros stažuotojas“. 

[EN]

Comparative studies of Baltic writings of the 16th–17th centuries  
Postdoctoral fellowship position at the Institute for the Languages and Cultures of the Baltic, Faculty of Philology, Vilnius University. 
Applications are accepted until June 1, 2022. 

About the project 

The two-year postdoctoral fellowship research project is dedicated to conducting comparative research of Baltic writings of the 16th–17th centuries. The research conducted by the postdoctoral fellow will be supervised by Prof. Dr Habil. Bonifacas Stundžia. 

A postdoctoral fellow is expected to submit a research project that combines well-established methods in Baltic linguistics with contemporary approaches and tools in digital philology. The successfully completed postdoctoral research project would provide valuable data for researchers who will pursue studies of the history of old Baltic writings and will be involved in the activity of disseminating texts, whereas the international scientific community would benefit from the project by gaining access to new data on the Baltic languages. Works in comparative studies of old writings exist (e.g. the work of Pietro Dini); however, extant research in this area has mainly focused on Lutheran sources. This invitation opens a highly promising field of research in Catholic writings in the Baltic languages which is directly related to the activities of Jesuits and Vilnius University in the 16th–17th centuries. The invitation also welcomes comparative studies of Catholic and Lutheran writings. In the future, the results of these studies would be integrated into different courses of study programmes. The new methodological approach would be useful for writing students’ research papers and teaching research methods to students in both Bachelor and Master study cycles. 

Inquiries related to this postdoctoral fellowship position are welcome and should be addressed to Prof. Dr Habil. Bonifacas Stundžia by email at . 

The candidates for the postdoctoral fellowship position shall be selected in accordance with the Procedure of Selecting and Admitting Doctoral Students, Postdoctoral Researchers and Visiting Researchers funded by Vilnius University. 

Qualification requirements: 

• A PhD or equivalent degree in Philology awarded to the candidate during the last 5 years. 
• Research papers in the field of Baltic Philology published in national and international peer-reviewed scientific journals. 
• Proficiency in Lithuanian and Latvian at C1 level according to CEFRL. 
• Experience in national and international projects is considered to be an advantage. 

Preliminary starting date for the position: September 1, 2022, duration: 2 years. 

Position: full-time. 

Salary: up to 2100 EUR (before tax). 

Application documents: 

• Cover letter. 
• Curriculum Vitae (CV). 
• List of publications. 
• Copies of diplomas certifying the award of the Master and doctoral degrees. 
• Two reference letters. 

Please submit all documents by e-mail to Birutė Gudelienė at , indicating “Postdoctoral Fellowship Position” in the subject line of the letter. 

Balandžio 29 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šis seminaras skirtas Sapiro „dreifo“ (drift) ir kalbos raidos kryptingumo idėjai aptarti. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Kviečiame registruotis ir dalyvauti šių metų „Literatūros salose“! Keliaujančios Literatūros salos šiemet plaukia Jono Meko kraštų link, kviesdamos naujai apmąstyti avangardą ir meno politiškumą.

Vietų skaičius ribotas.

Gegužės 4-5 d. Vilniaus Universitete lankysis ir viešas paskaitas skaitys Leideno universiteto mokslininkė, Antikos filosofijos tyrinėtoja dr. Aistė Čelkytė. 

Dr. Čelkytė neseniai paskelbė pirmąją monografiją „Stoikų grožio teorija“ (2020 m. Edinburgo universiteto leidykla), kurioje analizuoja stoikų argumentuose naudojamą estetinį žodyną ir rekonstruoja iš jo plaukiantį požiūrį į grožį. Šiuo metu taip pat tyrinėja antikinės estetikos, medicinos ir politinės ekonomijos teorijas.

Dr. Čelkytė apgynė disertaciją Sent Andruso universitete tema „Chrisipas apie grožį: stoiko estetinių savybių koncepcijos studijos“ (2015 m.), vėliau dirbo Jonsei ir Utrechto universitetuose. Savo tyrimus yra viešinusi konferencijose Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir publikavusi kaip mokslinius straipsnius tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip „Apeiron“ ir „The Classical Quarterly“. 

Facebook renginys >

Gegužės 4 d. (trečiadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Stoikai apie meno paskirtį

Anotacija: „Neseniai išleistoje knygoje „Stoikų grožio teorija“, argumentavau, kad stoikai teigė, jog grožis priklauso nuo funkcinės struktūros, tai yra, objektai yra gražūs, jei jie turi struktūrą, kuri leidžia jiems atlikti savo paskirtį/funkciją ypač efektyviai. Tokią grožio koncepciją stoikai naudoja kalbėdami apie žmonių fizinį ir moralinį grožį, pasaulio grožį ir kitus natūralius objektus. Nors meno objektai nėra diskutuojami šioje knygoje, tokia grožio samprata taip pat verčia kelti įdomų klausimą apie juos: kokia yra meno objektų paskirtis/funkcija? Šioje paskaitoje pristatysiu stoikų fragmentus apie meną, jų keliamas problemas ir interpretaciją, padėsiančią atsakyti į šį fundamentalų klausimą.“

Gegužės 5 d. (ketvirtadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Brusono „Oikonomikos“ ir antikinė ekonomikos filosofija

Anotacija: Brusono „Oikonomikos“ – mažai žinomas traktatas netgi tarp klasikos tyrinėtojų. Turbūt viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių jis nesusilaukė daugiau dėmesio, yra teksto perdavimo istorija: šis traktatas išsaugotas viename vertime į arabų kalbą ir dviejuose fragmentuose išlikusiuose Johano Stobajo doksografinėje kolekcijoje. Nepaisant metodologinių iššūkių, šis neopitagorietiškas traktatas yra labai vertingas šaltinis studijuojant "oikonomia" kaip literatūrinį-filosofinį žanrą, ne tik dėl to, kad turime nedaug šaltinių iš Helenistinio periodo, bet ir dėl neįprastų Brusono metodų ir unikalaus turinio. Traktatas pasižymi ne tik motyvais, pažįstamais iš Ksenofonto, Platono ir Aristotelio raštų, bet ir unikalia žmogaus prigimties samprata, paremta Helenistinės medicinos pasiekimais. Šioje paskaitoje bus teigiama, kad Brusono traktatas yra įspūdinga Helenistinių mokslų santaka verta didesnio mokslininkų dėmesio.

Renginį organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija „Societas Classica“.

Gegužės 2 d., pirmadienį, 17.00 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame bendruomenę į LKVTI seminarą, kuriame doc. dr. Darius Kuolys ir doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas kalbės tema „Asmuo jėgos akivaizdoje: aktualios Cz. Miłoszo romano „Valdžios užėmimas“ reikšmės“

Seminare aptarsime šiemet išleistą Cz. Miłoszo romano „Valdžios užėmimas“ vertimą į lietuvių kalbą (vertė V. Dekšnys). Romanas, sukurtas 1952 m., pasakoja apie komunistinio režimo įvedimo Lenkijoje procesus ir yra laikomas žymiosios Miłoszo esė knygos „Pavergtas protas“ literatūriniu tęsiniu. Lietuviškojo vertimo pasirodymas šių metų vasarį nelauktai sutapo su Rusijos karo Ukrainoje pradžia. Seminare svarstysime, kaip romane perteikiama sąmonės pavergimo anatomija, kokios šio kūrinio reikšmės naujai išryškėja šiandienos kontekste.

Maloniai kviečiame į II-ąją Klasikinės filologijos studentų mokslinę konferenciją, kuri įvyks 2022 m. balandžio 30 d. (šeštadienį) K. Donelaičio auditorijoje (VU Filologijos fakultetas, M. K. Sarbievijaus kiemas, Lituanistikos centro pastato įėjimas, 1 aukšte. Žr. žemėlapyje >)

Šių metų konferencijos tema – Homeriniai himnai, kurių lietuviškas Audronės Kudulytės-Kairienės vertimas pasirodė 2016 m. (Aidai). Tai yra vienas svarbiausių senovės graikų religijos šaltinių, pasakojančių apie dievų kilmę, jų bandymus įsitvirtinti dieviškame panteone ir žmogaus pasaulyje. Šiuose poetiniuose tekstuose persipina Rytų mitologijos ir Homero įtakos, įtampos tarp senųjų kultų ir naujų pamaldumo formų, politiniai archajinio pasaulėvaizdžio elementai ir pamatinis graikų poreikis pažinti juos supančią tikrovę.

Konferencijoje bus skaitomi 5 studentų pranešimai, kurie aptars svarbiausių himnų filologinius klausimus, religinius aspektus, kultūrines ir istorines nuorodas. Konferenciją atidarys prof. Naglio Kardelio pranešimas.

Programa:

11:00-12:30

Vilius Bartninkas „Homeriniai himnai kaip vartai į graikų religiją“
Naglis Kardelis „Homeriniai himnai: žanras ir autorystė“
Tomas Riklius „Mesopotamijos mitų įtaka Homeriniams himnams“

12:30-13:00 Pertrauka

13:00-14:15

Vasarė Butkutė „Himnas Afroditei: pažeminimas ar garbinimas?“
Benediktas Vachninas „Dzeuso tvarka ir teisingumas Himne Hermiui“

14:15-14:30 Pertrauka

14:30-15:45

Simonas Baliukonis „Himnas Demetrai: skirtingi kultai viename naratyve“
Vaiva Vasiliauskaitė „Nuo snieguotų viršukalnių iki namų slenksčių: Dievai ir jų kraštovaizdžiai Homeriniuose himnuose“

Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija (Societas Classica).