Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Vinco Krėvės (118) auditorijoje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
3. Tarybos pirmininko pavaduotojo(s) tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
4. 2021 m. studentų priėmimo analizė ir SPK 2020–2021 m. m. ataskaitos(doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 25 min.).
5. 2022 m. mokslo tiriamojo darbo užduoties tvirtinimas (prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
6. 2022 m. Fakulteto veiklos plano tvirtinimas (prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.).
7. Teikimas Rektoriui skelbti konkursą eiti profesoriaus pareigas (prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
8. Dokumento, reglamentuojančio mokslininkų 1000 eurų krepšelį, papildymas (doc. Erika Sausverde, 10 min.).
9. LKVTI emerito prof. Arūno Sverdiolo sudarytos knygos „Algirdas Julius Greimas. Pokalbiai“ teikimas leidybai (doc. Jūratė Levina, 5 min.).
10. Klasikinės filologijos katedros asistentės dr. Jovitos Dikmonienės parengtos studijų knygos „Anagnorisė antikinėje dramoje“ teikimas leidybai (doc. Audronė Kučinskienė, 5 min.).
11. Kiti

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Trečioji serijos laida skirta tarmių padėties aptarimui. Pastaruoju metu viešajame gyvenime visur vartojame valstybinę kalbą. Tai nulėmė žiniasklaida, literatūra, valstybinė politika, demografiniai pokyčiai, pavyzdžiui, kaimo migravimas į miestą. Sykiu nyksta ir tarmės, nes nebelieka jų egzistavimo pagrindo – socialinės ir teritorinės atskirties. Ar jos tebėra, kaip mus prieš keliasdešimt metų mokė universitete, pagrindinis standartinės kalbos turtinimo šaltinis?

Apie tai diskutuoja Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis ir docentas Antanas Smetona.

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >

Sveikiname dr. Atėnę Mendelytę, tapusia 2021 m. Rektoriaus premijos jauniems mokslininkams laureate!

Premija suteikta už šiuos Atėnės 2021 m. straipsnius:

• “Faciality and Ontological Doubt in Ralph Eugene Meatyard’s Photography”, SubStance, vol. 50, no. 1, Maryland: Johns Hopkins University Press, 2021.

• “Performativity and Fragmentation in Samuel Beckettʼs That Time”, Studies in Theatre and Performance, Oxfordshire: Taylor & Francis, 2021.

• “Mapping Film-World Relations to Reality: A New Conceptual Cartography,” in The Real of Reality: The Realist Turn in Contemporary Film Theory, Christine Reeh-Peters, Stefan Schmidt, Peter Weibel (eds.), Leiden, Boston u.a.: Brill 2021.

Atėnė dirba Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre nuo 2019 metų, kuomet sugrįžo į Lietuvą po magistrantūros ir doktorantūros studijų Nyderlandų ir Švedijos universitetuose (Vilniaus universitete ji baigė anglų kalbos ir Intermedialiąsias literatūros studijas). Atėnė yra skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė, viena produktyviausių Filologijos fakulteto jaunųjų mokslininkų, kiekvienais metais išleidžianti net po kelias publikacijas aukštą cituojamumo rodiklį turinčiuose žurnaluose ar tarptautiniu mastu pripažintose leidyklose. Ji taip pat sėkmingai atstovauja Vilniaus universitetui tarptautiniame mokslininkų tinkle MotherNet.

Gruodžio 16 d., ketvirtadienį, 13.00 val. kviečiame bendruomenę į prof. dr. Ulrich Schmid paskaitą (Sankt Galeno universitetas, Šveicarija) „Nacionalinės istorijos našta Rusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, ir kaip literatūra į ją reaguoja“ (The burden of national history in Russia, Poland and Ukraine and its literary responses).

Paskaita vyks hibridiniu būdu: norinčiuosius atvykti gyvai kviečiame į 114 (Balio Sruogos) aud., arba prisijungti nuotoliniu būdu per MS Teams >

Paskaitos anotacija: In Eastern Europe, there has always been an excess of history. History was pitiless, and there was too much of it. Timothy Snyder aptly termed the Eastern European regions of terror, war and the Holocaust as the „Bloodlands“. When the Soviet system came to an end, most national cultures in Eastern Europe had to come to grips with their national history, their national discourses and their relationship with their difficult neighbours. These debates are mirrored in cultural products of the last decade. Literary works either endorse or criticize nationalistic agendas. National poets are put again on the public scene and exploited for political purposes.

I will show examples from Russia, Poland and Ukraine, discuss these literature based national projects and engage in an outlook for the near future.

Paskaita bus skaitoma anglų kalba.

Dr. Ulrich Schmid yra slavistas, literatūros kritikas, St. Gallen (Šveicarija) universiteto profesorius. Studijavo Ciuriche, Heidelberge, Leningrade, apgynė daktaro disertaciją iš Fiodoro Sologubo kūrybos Bazelio universitete. Yra dirbęs Harvardo, Bochumo, Berno, Oslo ir kituose universitetuose. 2012 m. išrinktas Academia Europaea nariu. Profesoriaus tyrinėjimo laukas apima rusų, ukrainiečių, lenkų literatūras, filosofiją, kultūrą bei literatūros ir medijų teoriją, taip pat nacionalizmą Rytų Europoje. Prof. Schmid rašo Rusijos, Ukrainos ir Rytų Europos klausimais periodinėje Vokietijos bei Šveicarijos spaudoje, yra žinomas kaip viešasis intelektualas, dalyvauja aktualiuose kultūriniuose bei visuomeniniuose debatuose. Profesorius yra vienas iš serijos Basel Studies on the Cultural History of Eastern Europe (BSKO) (Ciurichas) redaktorių.

Tarp mokslininko knygų:

• Fedor Sologub. Work and context. (= Slavica Helvetica, 49). Peter Lang, Bern 1995. (online)

• I-designs. Russian autobiographies between Avvakum and Gercen. (= Basel studies on the cultural history of Eastern Europe. 1). Pano, Zurich 2000.

• Russian religious philosophers of the 20th century. Herder, Freiburg i. Br. 2003. (Full text. Status: January 13, 2010)

• Technologies of the soul. On producing the truth in contemporary Russian culture. Suhrkamp, Berlin 2015.

• as editor: De profundis. About the failure of the Russian revolution. Suhrkamp, Berlin 2017.

Daugiau publikacijų > 

Renginį finansuoja Vokietijos ambasada Lietuvoje, partneris – Vilniaus Universitetas.

Renginys yra projekto Istorinių naratyvų moksle ir politikoje po 1990 m. skirtumai Vokietijos, Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos regionuose dalis.

Gruodžio 16 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Marinos Cavazzos ir Eglės Kačkutės parodos „(Dirbančios) motinos portretas“ uždarymo renginys ir diskusija „Kaip sudėlioti dėlionę migracija–motinystė–karjera?“. Renginys skirtas Tarptautinei migrantų dienai, kurią pasaulis mini gruodžio 18 dieną.

Paroda ir ją lydintys renginiai kviečia pažvelgti į susiliečiančių migracijos, karjeros bei motinystės ir (arba) tėvystės problemų lauką. Parodą sudaro 27 nuotraukos – ekspatriančių motinų ir tėvų profesionalūs portretai iš kasdienio jų gyvenimo ir trumpi interviu su nuotraukų herojais. Pokalbiuose aptariamos problemos, su kuriomis susiduria dėl darbo migruojančių profesionalų šeimos, moterys ir vyrai, nagrinėjami jų sprendimų būdai. Parodoje vizualine meninių fotografijų ir jas lydinčių jautrių, asmeninių tekstų kalba svarstoma, ar XXI a. moterys ir vyrai turi vienodas teises į karjerą ir vaikų priežiūrą, kada, kas, ką ir vardan ko aukoja ? Kaip keičiasi moterų ir vyrų prioritetai susilaukus vaikų ir ar kultūros, visuomenės bei organizacijų struktūros remia individualius žmonių pasirinkimus? Temą toliau plėtos ir Nacionalinėje bibliotekoje vyksianti diskusija.

Renginyje dalyvaus:

• istorikė, Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (CEDAW) narė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Dalia Leinartė (Lietuva, nuotoliniu būdu);

• lyčių studijų specialistė dr. Ieva Bisigirskaitė (Lietuva);

• migracijos sociologė, Lietuvos socialinių mokslų centro mokslo darbuotoja dr. Giedrė Blažytė (Lietuva);

• fotografė Marina Cavazza (Italija);

• vertėja Jordana Gonzales Kruz (Kosta Rika / Lietuva);

• literatūrologė, Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedros docentė dr. Eglė Kačkutė (Lietuva);

• matematikas, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro tyrėjų grupės vadovas dr. Giancarlo Russo (Italija).

Su paroda susipažino ne tik Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus, bet taip pat ir Vilniaus miesto centrinės, Utenos A. ir M. Miškinių, Lazdijų rajono savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės viešųjų bibliotekų lankytojai, kai kuriose bibliotekose lankėsi ir viena iš parodos autorių E. Kačkutė.

Daugiau informacijos ir registracija į renginį >

Gruodžio 15 d., trečiadienį, 17 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame bendruomenę į Greimo centro rengiamą seminarą, kuriame Evelina Atminytė skaitys pranešimą tema Sovietinė eglutė: kai kurie semiotinio mechanizmo aspektai, ir pakvies diskutuoti.

Istorijos instituto doktorantė Evelina Atminytė tyrinėja sovietmečio lietuviškus naujametinius sveikinimo atvirukus. Šiuo metu Evelina ruošia pranešimą Jurijaus Lotmano gimimo šimtmečio kongresui ir Greimo centro seminare pristatys šio pranešimo metmenis. Seminare bus kalbama apie sovietinę šventinę eglutę kaip kultūros semiotinių funkcijų kompleksą ir apie šių funkcijų igyvendinimą atvirukuose ir platesniame kultūros akiratyje. 

Pernai apgintą Evelinos Atminytės Semiotikos magistro darbą apie sovietmečio Lietuvos naujametinius sveikinimo atvirukus Filologijos fakulteto Taryba nominavo LJMS ir LMA geriausių darbų konkursams.

Facebook renginys >

Gruodžio 6 d. buvo įteikta 2021-ųjų metų Kalbos premija, įamžinanti žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės (1873–1945) atminimą. Premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio šalių piliečiams, organizacijoms ar institucijoms.

Džiaugiamės ir sveikiname doc. dr. Vilmą Zubaitienę, kuri renginio metu gavo Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos padėką už ilgametį mokslinį ir pedagoginį darbą lituanistikos srityje, nuolatinį rūpinimąsi taisyklingu lietuvių kalbos vartojimu, aktyvų mokslinių renginių organizavimą ir lietuvių kalbos puoselėjimą. Sveikiname!

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Antroji serijos laida skirta mažosioms baltų kalboms. Lietuviai paprastai didžiuojasi tarmių įvairove ir nuo vaikystės girdime, kad jos yra mūsų tautos turtas. Nepamirštame ir mažųjų baltų kalbų – jotvingių, sėlių, kuršių, galindų. Jas, kaip ir tarmes, suvokiame kaip mūsų kultūrinį paveldą. Tarmių lingvistinės medžiagos turime daug, o štai mažųjų baltų kalbų palikimas gana menkas – vardai, vietovardžiai, koks nedidukas žodynėlis. Ar to pakanka tvirtinti, jog tai buvusios KALBOS, o ne šiaip dialektai? TKI Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis mano, kad tai tėra romantiški mitai ir jo pasakojimas leis naujai pažvelgti į mažąsias baltų kalbas.

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >