2021 m. gruodžio 24 d.
Artėjant didžiosioms metų šventėms, nuoširdžiai sveikinu visa Fakulteto bendruomenę įveikus nelengvus 2021 metus ir palinkėti baltų šv. Kalėdų ir laimingų dosnių Naujųjų. Simbolinis dvejetų trejetukas perskirtas nuliu turėtų nešti mums taiką ir sėkmę.
Prisegu mielą nuotrauką su dviem mažučiais sniego seniais, kuriuos nulipdė mūsų užsienio studentai, besimokantys pas mus lietuvių kalbos.
Dekanė prof. Inesa Šeškauskienė
2021 m. gruodžio 22 d.
Santykis su kalba atsiranda ją pradėjus naudoti kaip priemonę, padedančią kurti savo tapatybę ir vietą socialiniame pasaulyje, – taip žurnalui „Lamų slėnis“ teigia Fakulteto profesorė Loreta Vaicekauskienė. „Kalba yra gyva tiek, kiek mes ją panaudojame savo gyvybingumui.“ Bijodami būti spontaniški, kurti naujas kalbos formas ir atgaivinti senas, pradanginsime kalbos autentiškumą, o su juo – ir visa, kas kalbą daro kalba.
Kviečiame skaityti visą interviu „Kalba – visada gyva“ su profesore naujausiame „Lamų slėnio“ internetiniame žurnale > (nuo 106 p.)
Nuotr. Dovaldės Butėnaitės
2021 m. gruodžio 22 d.
Baigiantis metams dėkoju visai bendruomenei už profesinį sąžiningumą ir susitelkimą dirbant sunkiomis pandemijos sąlygomis. Ypač noriu padėkoti bendruomenės nariams, kurie vadovavo Priėmimo-atestacijos komisijai, Studijų ir Mokslo kolegijoms, savianalizės grupėms, rengė konferencijas ir kvietė žinomus mokslininkus į Fakultetą, dirbo su mokytojais ir būsimais studentais, kūrė tinklalaides, prižiūrėjo ir atnaujino svetaines, rengė ir dalyvavo televizijos ir radijo laidose, rašė apie Fakultetą ir kitais būdais skleidė apie jį gerąsias žinias ir garsino jo vardą, dalyvavo asociacijų ir draugijų veikloje, tvarkė dokumentus, puošė Fakultetą ir dirbo dar daug darbų, kurių visų surašyti į kelias eilutes neįmanoma. Nuoširdžiai dėkoju (abėcėlės tvarka):
Dekanė prof. Inesa Šeškauskienė
Nuotr. autorė Hannah Shipman
2021 m. gruodžio 22 d.
Džiaugiamės jaunąja TKI mokslininke Egle Vaisėtaite, apgynusia disertaciją „Airijos lietuvių gimtosios kalbos atricijos požymiai žodyne“.
Nuoširdžiai sveikiname Eglę ir jos vadovę prof. dr. Loretą Vilkienę. Linkime jaunajai mokslininkei nesustoti šiame kelyje!
2021 m. gruodžio 17 d.
Gruodžio 16 d. Kultūros ministras Simonas Kairys įteikė 2021 metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Džiaugiamės, kad Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui buvo apdovanota Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet. Premija jai skirta už Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos vertimo į lietuvių kalbą publikavimą knygų serijoje ir skaitmeninėje erdvėje bei šiai temai skirtus pastarųjų metų tyrimus. Sveikiname!
Chylinskio Biblija – pirmą kartą lietuvių kalba spausdinta Biblija, ji išversta ir buvo spausdinama Londone XVII a. viduryje. Spaudos darbai dėl sudėtingų aplinkybių nebuvo baigti ir savo metu Chylinskio vertimas skaitytojų nepasiekė, tačiau 1660 m. lietuviška Londono Biblija keletą šimtmečių buvo bibliofilų medžiojama knyga. Ji buvo minima svarbiausiuose XVII–XIX a. bibliografiniuose leidiniuose ir daugiakalbiuose leidiniuose, nors pačios Biblijos niekas nebuvo matęs. Išlikęs vienintelis šios knygos spausdintosios Senojo Testamento dalies egzempliorius ir Naujojo Testamento rankraštis saugomi Britų bibliotekoje Londone.
2019 m. išspausdintas trečiasis XVII a. Chylinskio Biblijai skirtos serijos tomas, apimantis Chylinskio Naujojo Testamento rankraščio faksimiles ir dvi studijas apie rankraštį. Prieš tai išleisti Senojo Testamento (2008) ir Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių (2016) tomai su įvadinėmis studijomis, o šaltiniai – su transkripcija, vertimais ir komentarais.
Biblijai skirtas interneto puslapis su daugiau informacijos >
Kultūros ministras Simonas Kairys ir dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet. Liudas Masys / LRKM nuotr.
2021 m. gruodžio 16 d.
Gruodžio 29 d., trečiadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. Ringailė Trakymaitė gins disertaciją „Būdvardinė apibrėžtumo raiška: lietuvių kalba tipologiniame kontekste“ (Adjectival Definiteness Marking: Lithuanian in a Typological Context) filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.
Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >
Disertacija rengta 2013–2020 metais Vilniaus universitete.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Axel Holvoet (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:
Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje >
2021 m. gruodžio 16 d.
Šiemet jau penktą kartą buvo surengti 15min metų knygos rinkimai. Susumavus skaitytojų ir ekspertų vertinimus, paaiškėjo nugalėtojai keturiose kategorijose: geriausios lietuvių autorių grožinės knygos, geriausios lietuvių autorių negrožinės knygos, geriausios verstinės grožinės knygos ir geriausios verstinės negrožinės knygos.
Džiaugiamės ir sveikiname Filologijos fakulteto partnerystės docentą dr. Rimantą Kmitą, kurio knyga „Remyga“ tapo geriausia lietuvių autorių grožinės literatūros knyga!
Pasak Audriaus Ožalo, 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojo, „antrajame savo romane Rimantas Kmita mus vėl nukelia į praeitį – šįkart į Sąjūdžio laikus, nepriklausomybės atgavimą, – tačiau šioje knygoje perteikia kur kas tamsesnę atmosferą nei „Pietinia kronikas“. Čia jis tyrinėja niūresnius to laikmečio aspektus – atgavus nepriklausomybę buvo ne tik euforiškas pakilimas, bet ir daug nežinios, sumaišties, traumų, kriminalinio pasaulio įsigalėjimo, korupcijos, su tapatybės klausimais atsirandančios nežinios. Galų gale ne viskas pasikeitė atėjus nepriklausomybei, senasis pasaulis niekur nedingo, dalis žmonių tik pakeitė uniformas ir spalvas – ne veltui autorius kaip ryškią metaforą panaudojo milicininkų tapsmą policininkais. Keičiantis santvarkoms nepaliaujamai vyksta gėrio ir blogio kova, kuri šio romano audinyje įgauna fantasmagoriškus atspalvius, realybės ir sapnų, vizijų ribos čia išsitrina, knygoje ryškus mitologinis, magiškojo realizmo lygmuo. Puiki R. Kmitos pajauta detalėms, atpažįstamiems to laiko bruožams, mentalitetui. „Remyga“ – tirštas audinys, knygos autorius kalba mums apie sudėtingą lūžio momentą, daro tai meniškai ir išradingai.“
2021 m. gruodžio 15 d.
2021-ųjų gruodžio 14 d. mirė Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius Jonas Palionis. Su jo mirtimi užvertėme didelį, svarbų mūsų lituanistikai ir baltistikai lapą. Pokario Vilniaus universitete išaugo ir subrendo iškilių kalbininkų ratas – Jonas Palionis, Jonas Kazlauskas, Zigmas Zinkevičius, Vytautas Mažiulis, Vincas Urbutis, Jonas Balkevičius, Algirdas Sabaliauskas... Palionis neabejotinai buvo vienas reikšmingiausių šio rato narių, o šiais laikais – ir vienintelė likusi sąsaja su tos epochos ąžuolais.
Jonas Palionis gimė 1924 m. birželio 20 d. Mišiškėse, Alytaus rajone, prie garsiojo Punios šilo. Dar mokydamasis Prienų Žiburio gimnazijoje, vėliau dvimečiame Vilniaus pedagoginiame institute jis susidūrė su žymiais lituanistais – mokytoju Stasiu Barzduku, prieškario lietuvių kalbos istorikais Petru Joniku ir Jonu Kruopu. Pastarojo paskatintas 1948 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, o nuo 1951-ųjų pradėjo čia dėstyti.
Palionio mokslinė veikla buvo daugialypė, tačiau ryškiausia joje viena kryptis – lietuvių rašomosios kalbos istorijos tyrimai. Su šiais tyrimais susijusios abi disertacijos – daktaro (1953) „Lietuvių literatūrinės kalbos normalizacija XIX a. pabaigoje“ ir habilituoto daktaro (1968) „Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a.“. Palionis buvo žymiausias senosios raštijos tyrėjas, analizavęs visus jos lygmenis ir paskelbęs didelį pluoštą reikšmingų mokslinių straipsnių bei studijų. Jis tyrė ir pirmuosius lietuviškus rankraštinius poterius, ir pirmąsias D. Kleino lietuvių kalbos gramatikas, plačiajai visuomenei pristatė pirmojo lietuviško Biblijos vertimo fragmentus (Jono Bretkūno Rinktiniai raštai, 1983), parengė vertingą XVI–XVII a. lietuvių raštų atrankinį žodyną (2004), M. Daukšos katekizmą (1995) ir postilę (2000). Išsamius kompleksinius raštijos tyrimus Palionis apibendrino veikale Lietuvių literatūrinės kalbos istorija (1979) ir perdirbtame variante Lietuvių rašomosios kalbos istorija (1995). Šis veikalas iki šiol aktualus kaip lituanistinių studijų universitete vadovėlis. Su senosios raštijos tyrimais susiję ir Punios parapijos senųjų asmenvardžių ir vietovardžių tyrimai (2003, 2008).
Vėlyvosios raštijos studijos, gilinimasis į aušrininkų, varpininkų, Jono Jablonskio ir kitų kalbininkų veiklą Palionį pastūmėjo į dar vieną platų kalbotyros lauką – dabartinės lietuvių kalbos kultūros vertinimą. Praktinės kalbos vartosenos klausimais jo paskelbta galybė straipsnių, straipsnelių, knygelių. Palionis buvo vienas iš Lietuvių kalbos draugijos kūrėjų (1989). Draugijos veikloje jis aktyviai dalyvavo ir sulaukęs brandaus amžiaus. Profesoriaus mokslinio ir visuomeninio gyvastingumo ženklas yra periodikoje iki šiol rašyti straipsniai kalbos kultūros klausimais, sugulę į knygelę Kalbos langelis (2019).
Joną Palionį prisiminsime ne tik kaip iškilų mokslininką, bet ir jaunatvišką žmogų, dainininką, šokėją, mokėjusį gražiai bendrauti su kolegomis, patraukti gabius studentus.
Atsisveikinimas su Velioniu šv. Jonų bažnyčioje sekmadienį (gruodžio 19 d.) nuo 14 iki 20 val. ir pirmadienį nuo 10 iki 12 val. Šv. mišios 11 val., išlydėjimas į Nemajūnų kapines – 12 val.
VU Baltistikos katedra
