Konferencijos programa >

Š. m. rugsėjo 9–11 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete gyvai ir nuotoliniu būdu vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“. Konferencija buvo skirta paminėti Lietuvos Respublikos Seimo paskelbtus 2021 m. Lietuvos totorių metais. Konferencijos organizatoriai – Vilniaus universitetas, partneriai – Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas. Konferencijos globėjas – Vilniaus universiteto Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

Organizacinį komitetą sudarė doc. dr. Galina Miškinienė (Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas), doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas, Istorijos fakultetas, Kultūrinių bendrijų studijų centras), prof. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Torunės Mikalojaus Koperniko universitetas, Kitabistinių tyrimų centras).

Konferencija buvo specializuota, todėl kvietimai dalyvauti joje buvo tiksliniai – atrenkami tyrėjai, dirbantys totoristikos srityje arba itin artimoje srityje. Konferencijoje dalyvavo 40 mokslininkų iš Baltarusijos, Bulgarijos, Ispanijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos Federacijos (Tatarstano Respublikos, Karačiajų Čerkesijos Respublikos, Maskvos srities), Vokietijos, Ukrainos, Turkijos. Lietuvos Respublikai atstovavo 7 mokslininkai.

Atidarymo metu sveikinimo žodį tarė VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Lietuvos Respublikos Kultūros ministras Simonas Kairys, Turkijos Respublikos Nepaprastasis ir įgaliotas ambasadorius Lietuvoje Gökhan Turan, Lenkijos Respublikos Nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Lietuvoje UrszulaDoroszewska, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centro prof. habil. dr. Czesław Łapicz. Konferencijos atidaryme dalyvavo diplomatai, akademinė visuomenė, įvairių institucijų atstovai. Po konferencijos atidarymo mokslininkai ir svečiai buvo pakviesti į Vilniaus universiteto bibliotekos Galeriją, kur buvo pristatyta paroda „Lenkijos musulmonų-totorių tradicijos ir dabartis“. Parodą pristatė Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje ir Lenkijos institutas Vilniuje.

Pirmąją konferencijos dieną dalyviai intensyviai dirbo nuo 9 iki 18 val., o vakare klausėsi koncerto, kuris vyko VU Mažojoje auloje. Dalyviai ir svečiai mėgavosi totoriškais kūriniais, kuriuos atliko Lietuvos nacionalinės operos ir baleto teatro solistė Julija Karaliūnaitė, Totorių kultūros centro ansamblis „Ilsu“ (vadovė Almira Parmaksizoglu, koncertmeisteris Liutauras Milišauskas), ansamblis „Lakmè“ (meno vadovai Arvydas Kveglis ir Jekaterina Rodionova).

Antra konferencijos diena prasidėjo 9 val. ir baigėsi 19 val. konferencijos uždarymu. Dvi dienas VU Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 40 pranešimų. Iš viso buvo penkios teminės sekcijos: „Istorija, kultūra ir religija“, „Kultūra ir tradicija“, „Personalijos“, „Kalba ir literatūra“ ir „Bendruomeninis gyvenimas ir amatai“. Plenariniame posėdyje savo tyrimus ir atradimus pristatė prof. habil. dr. Tamara Bairašauskaitė (Lietuvos istorijos institutas), prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska ir prof. habil. dr. Czesław Łapicz (Torunės m. Koperniko universitetas, Lenkija), o taip pat dr. Vladyslav Hrybovskyi (Ukrainos nacionalinė mokslo akademija, Ukraina).

Konferencijoje gyvai dalyvavo 21, o nuotoliniu būdu prisijungė 19 pranešėjų.

Trečią konferencijos dieną, rugsėjo 11 d., konferencijos dalyviai apžiūrėjo Kėdainių senamiestį ir išlikusį Kėdainių mečetės minaretą, o popiet, nuvykę į Subartonių kaimą, aplankė V. Krėvės-Mickevičiaus muziejų, Liusės Gaidukevičienės įsteigtą privatų totorių muziejų. Išvykos dalyviams taip pat teko garbė dalyvauti 2021 m. pasirodžiusio leidinio „Lietuvos totorių muziejaus ištakos: nuo tarpukaryje Vilniuje veikusio muziejaus iki muziejaus Subartonyse“ pristatyme (leidinio sudarytoja – doc. dr. Galina Miškinienė), kuriame dalyvavo ir Varėnos totorių draugijos bei Alytaus totorių draugijos nariai. Sveikinimo žodį tarė Varėnos savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus vedėja Laima Denutienė, kuri perdavė nuoširdžiausius sveikinimus nuo Varėnos rajono mero p. Algio Kašėtos.

Doc. dr. Galina Miškinienė išreiškia padėką visiems, kas prisidėjo ruošiant šią jubiliejinę konferenciją, o konferencijos dalyviams – už įdomius pranešimus ir naujas įžvalgas. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus skelbiami straipsnių rinkinyje, kurio leidybą pagal Lietuvos totorių metų Vyriausybės patvirtintą planą turi finansuoti Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija.

Konferencijos pagrindiniai rėmėjai – LR Kultūros ministerija, Turkijos išeivijos ir giminiškų bendruomenių prezidiumas, Turkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikai, Lenkijos institutas Vilniuje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenė. Informacinis palaikymas – LRT klasika, LRT radijas, Katalikų radijo Mažoji studija, ru.delfi.lt, Kurier Wileński, Asociacija „LT Inforum“, РУНЬ ir kt.

Konferencijos puslapis >

Vilniaus universiteto leidykla šiemet jau trečią kartą išrinko skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus. Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas buvo teikti trijose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga. Džiaugiamės, kad du apdovanojimus pelnė Filologijos fakulteto mokslininkių darbai!

Skaitomiausios studijų knygos kategorijoje skaitomiausia išrinkta Virginijos Stumbrienės ir Aurelijos Kaškelevičienės studijų knyga „Nė dienos be lietuvių kalbos“, o skaitomiausiu mokslo populiarinimo leidiniu – doc. Jūratės Levinos sudarytas mokslo populiarinimo leidinys „Algirdas Julius Greimas. Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra“.

Kiekvienos kategorijos nugalėtojai buvo paskelbti per pirmąjį universiteto Senato posėdį, kuris vyko 2021 m. rugsėjo 21 d. Autoriams buvo įteiktas apdovanojimą patvirtinantis dokumentas. Apdovanojimų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus. Žurnalų skaitomumas įvertinamas remiantis keturiais rodikliais: visų žurnalo straipsnių atsisiuntimų per 2020 metus skaičiumi, atsisiuntimų skaičiumi vienam straipsniui, visų žurnalo straipsnių citatų skaičiumi per paskutinius 5 metus (pagal „Dimensions“ skaičiavimus) ir citatų skaičiumi, tenkančiu vienam žurnalo straipsniui (pagal „Dimensions“). Plačiau apie apdovanojimų taisykles – leidyklos svetainėje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. rugsėjo 24 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (2 min.).
2. Praėjusių posėdžių protokolų tvirtinimas (3 min.).
3. 2021/2022 m.m. Tarybos darbo plano tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 5 min.).
4. Dėl Fakulteto nuostatų 37 punkto pakeitimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
5. Fakulteto priėmimo-atestacijos komisijos atnaujintos sudėties tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
6. Siūlymas Lietuvos mokslo premijų konkursui (doc. Erika Sausverde, 5 min.).
7. Siūlymas į Lietuvos mokslų akademijos Jaunosios akademijos narius (pristato doc. Vilma Zubaitienė, 5 min.).
8. Virginijos Stumbrienės, Ingos Daraškienės, Linos Vaškevičienės lietuvių kalbos vadovėlio „Sėkmės!“ teikimas leidybai (prof. Loreta Vilkienė, 5 min.).
9. Studijų kolegijos sudėties atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
10. Anglų filologijos ir Anglistikos SPK sudėties atnaujinimas (doc. Linara Bartkuvienė, 5 min.).
11. Gretutinių studijų programų atnaujinimas: baigiamojo egzamino įtraukimas į 7 sem. (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
12. Kalbotyros magistrantūros SPK pirmininkės keitimas (prof. Loreta Vilkienė, 5 min.).
13. Vertimo studijų plano atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
14. Studentės prašymas dėl studijų įmokos sumažinimo (dėl neįgalumo) (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
15. Naujos LKTVI Lyginamųjų literatūros studijų MTG vadovės tvirtinimas (dr. Aistė Kučinskienė, 5 min.).
16. Kiti klausimai.

Rugsėjo 24 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į seminarą Pas skandinavus. Ateinančio seminaro tema: Ignorance inferences and roundness effects with modified numerals, pranešėjas – Alexandre Cremers.

Pranešimo santrauka: Modified numerals like "at least four" or "more than three" are notorious in the formal semantics/pragmatics literature for a number of puzzles they pose to the theory of implicatures. While  'more than 5' and 'at least 6' should intuitively be synonymous, 'at least' obligatorily conveys ignorance (hence the weirdness of "I have at least three kids") but 'more than' doesn't (in a context with a salient threshold, I have more than three kids" is acceptable). Conversely, 'at least' can combine with any numeral, but 'more than' shows a strong preference for round or contextually salient numerals ("Mary can drink, she's more than 23" is deviant when the relevant threshold is 18 or 20).

I will first present experimental results that clarify the ignorance implicatures of 'at least' and 'more than', and then present a new account of modified numerals based on a very simple semantics and a new pragmatics formalized in Optimality Theory.

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >

Praėjusi penktadienį seminaro tema buvo Echoic use and the problem of historical imperatives, pranešėjas – Axel Holvoet. Seminaro skaidres galima pamatyti seminaro Teams platformoje. 

Visi maloniai laukiami!

Gerbiamieji Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

vadovaudamasi VU Senato 2017 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. S-2017-7-6 bei VU Filologijos fakulteto nuostatais, patvirtintais VU Senato 2017 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. S-2017-7-6, Filologijos fakulteto rinkimų komisija, patvirtinta Vilniaus universiteto Centrinės rinkimų komisijos 2021 m. birželio 8 d., informuoja, kad:

• Filologijos fakulteto Tarybos narių rinkimai vyks 2021 m. lapkričio 4 d.;

• kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimas vyks nuo 2021 m. rugsėjo 20 d. iki 2021 m. spalio 20 d.;

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 (dvidešimt penki) nariai:

   - 7 (septyni) Fakultete dirbantys ir Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys profesoriai ir/ar vyriausieji mokslo darbuotojai;

   - 7 (septyni) Fakultete dirbantys ir Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys docentai ir/ar vyresnieji mokslo darbuotojai;

   - 5 (penki) kiti Fakultete dirbantys ir Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;

   - 5 (penki) Fakulteto studentų atstovai, atitinkantys Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;

   - dekanas (narys pagal pareigas).

Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius:

• registruojami el. paštu  (Violeta Katinienė – Filologijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkė);

• pateikia laisvos formos prašymą (nurodydami vardą, pavardę ir užimamas pareigas) arba sutikimą būti iškelti.

Teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Filologijos fakulteto tarybos narius turi kiekvienas fakulteto rinkėjas, vadovaudamasis VU Kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašu, patvirtintu VU Senato 2014 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. S-2014-11-2, p. 15.

Prašom pasitikrinti, ar visi rinkėjai, atitinkantys VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus, yra įtraukti į sąrašą. Rinkėjų sąrašas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“.

Rinkimai vyks elektroniniu (nuotoliniu) būdu.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

Pirmininkė:  asist. dr. Violeta Katinienė

Nariai:           jaun. asist. Dovilė Čitavičiūtė,
                      studentų atstovė Elena Pranevičiūtė

Prasidėjus rudens semestrui, prof. dr. Axel Holvoet siūlo grįžti prie Seminaro pas skandinavus tradicijos.

Pirmojo seminaro tema: Echoic use and the problem of historical imperatives. 

Seminaras vyks rugsėjo 17 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. (įėjimas per laiptinę tarp Sarbievijaus ir Daukanto kiemelius)

Seminaro santrauka:

Many languages (Romance, Slavic, Baltic, Arabic...) have historical imperatives, i.e., imperatives used in a narrative function. In earlier research I have argued that in some languages these arise from mirative imperatives, but this account does not hold for all languages where historical imperatives are attested. In my talk I will discuss echoic use (in the Sense of Sperber & Wilson 1986) as a possible source of historical imperatives. 

Visi maloniai laukiami!