Sidebar

Sofijos Čiurlionienės vardinė stipendija šiemet buvo skirta Intermedialių literatūros studijų magistrei Dovilei Gervytei. Ši stipendija, įsteigta JAV Vydūno jaunimo fondo, skiriama studentams, kurių moksliniai interesai apima lietuvių kalbos ir lietuvių literatūros sritis, kurie yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų, parodę ypatingą darbštumą, nepaprastus sugebėjimus bei pilietiškumą. D. Gervytė studijų metu pristatė savolituanistinius tyrimus tarptautinėse konferencijose ir publikavo moksliniuose straipsniuose. Jos magistro darbas „Literatūrinio teksto genezė: procesualumo konceptualizavimas“ gavo aukščiausią įvertinimą. S. Čiurlionienės stipendijos skyrimu pažymėta magistrės kryptinga mokslinė veikla bei ryškūs akademiniai pasiekimai. 

Sveikiname!

Sveikiname Klasikinės filologijos katedros asistentą Tomą Riklių, 2023 m. birželio 15 d. sėkmingai apgynusį daktaro disertaciją tema „Estetinių Baroko kategorijų tapsmas potridentiniuose meno teorijos traktatuose“, mokslinis vadovas doc. dr. Vytautas Ališauskas.

Linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

01 tomas riklius

1_Julius_and_Hugo.jpg

 

Semestro pabaigoje skandinavistikos studentai su kolegomis iš Beowulfo kurso, keliais dėstytojais bei kolegomis iš kalbų centro Intellectus leidosi į ekstremalų žvalgybinį žygį baidarėmis Vilnios upe.

Kelionės tikslas buvo išbandyti plaukimo maršrutą, kuris galėtų tapti trasa planuojamoms šventinėms baidarių lenktynėms ateinantį pavasarį. Buvo pasirinkta didžiausius iššūkius kelianti atkarpa Vilnelės žemupyje, kur dėl didelio nuolydžio upė virsta tikru kalnų upokšniu, smagiai garmančiu per akmenis, seklumas ir slenksčius. 

 

My_project-1-2.png

 

Sumanymas rengti baidarių žygį kilo išgirdus apie tradicines Uppsalos universiteto studentų lenktynes savadarbiais plaustais, kurias jie kasmet balandžio pabaigoje, Valborgos šventės dieną, rengia Fyriso upėje. Švedijoje tai vienas didžiausių studentiškų renginių, pritraukiantis šimtus dalyvių ir dešimtis tūkstančių žiūrovų. Visą savaitę studentų komandos gaminasi sau plaustus, tada persirengia linksmais vikingų, nykštukų, dinozaurų, dešrainių ir pan. kostiumais ir leidžiasi pasroviui, stengdamiesi išsilaikyti ant vandens ir neapvirtę įveikti visus upės slenksčius.

Mūsų žygio metu baidarės, deja, vertėsi, ir ne vieną kartą. Tačiau tai buvo svarbi patirtis, leidusi geriau pažinti ne tik upę, bet ir savo draugus, drąsiai neriant kartu į visus nuotykius. 

 

Studentų įspūdžiai

 

My_project-1-3.png

 

Det var otroligt att paddla kajak på Vilnelė och Neris! Vädret var perfekt för paddling. Det var varmt och soligt. Fastän jag har paddlat några gånger tidigare i Dzūkija var det en helt ny upplevelse. Att paddla på Vilnelė var mer äventyrlig och spännande. Man behöver komma förbi olika hinder (stenar, träd, små vattenfall) men det var inte farligt. Det var roligt att samarbeta och fatta beslut tillsammans. Det finns en skillnad mellan paddling på Vilnelė och Neris därför att du kan paddla i lugn och ro på Neris. Då har du en chans att koppla av till slut. Vår paddlingsväg gick genom de vackraste platser i Vilnius: Užupis och Gamla stan. Vi fick möjlighet att se gamla kyrkor och Gediminas slottstorn. Vilka härliga bilder vi tog! Men det var ännu bättre att njuta av naturen. Denna upplevelse kommer jag inte att glömma länge. Det är värt att prova även om du är nybörjare. Du kommer också att bli väldigt imponerad! Det kan jag säga helt ärligt. – Andrius, Skandinavistika (švedų)

Puikus oras, įdomi trasa ir graži gamta, tad išvyka su baidarėmis buvo tikras malonumas. Nors, tiesą pasakius, pasiplaukiojimas nebuvo iš lengviausių... :) Nuo pat pirmo apsivertimo, praleidus baidarėje tik penkias minutes, iki antro apsivertimo jau trasos pabaigoje visą kelią plaukėme su vieninteliu nepamestu irklu vienoje srauniausių ir vingiuojančių upių! Bet nepaisant sušlapusių drabužių, pamestos kepurės ir pavargusių raumenų, juokas nesustojo, o veiduose spindėjo šypsenos. Tereikia ryžto įveikti sunkumus, geros nuotaikos ir bent vieno irklo bet kurią išvyką su baidarėmis paversti nuostabia. – Smiltė, Skandinavistika (danų)

Ja, het was superleuk natuurlijk! Ergens was het ook heel bijzonder om zo door de natuur te kayaken, zo dichtbij het stadcentrum. Dat zou thuis nooit kunnen. – Julius, Nyderlandai

Kayaking down the Vilnia and into the Neris was a fantastic opportunity! The beautiful scenery and the wonderful company was unforgettable. From the tame and wild Vilnia waters, to the bustle and strong-current steam of the Neris, it is an adventure more than worth taking! I couldn’t recommend it more, and in the company of such an adventurous and scholarly few, I’ll be boasting about it for many years to come! – Ian, JAV

 

My_project_copy-1.png

 

Het kanoën permitteerde ons het prachte Litouwse natuur te ontdekken. We waren in staat, door het kanoën, om de stad zelf op een speelse maar ook sportieve manier te herontdekken.  Ik kijk met veel plezier terug naar deze dag! – Hugo, Nyderlandai

De kajak, ijverig door het Beowolf-collectief bevaard met dubbelzijdige peddels en onaflatende energiereserves, heeft ons doen onderdompelen in de wereld van het water. Al mocht het in vergane tijden een 'walvisweg' heten, ook op een doodgewone (maar wel puike) 'rivier' waanden we ons avonturiers en ontdekkers. Omgevallen bomen zullen ook op Beowolfs pad gekomen zijn; witte bruggen niet. Toch zijn wij avonturiers. – Jesper, Nyderlandai

 

My_project_copy-1-2.png

 

Nuoširdžiai dėkojame savo rėmėjams – kalbų centrui „Intellectus“ ir turizmo įmonei „Pipiro baidarės“, be kurių geranoriškumo, kantrybės ir finansinės paramos šį žygį būtų buvę daug sunkiau suorganizuoti. Labai smagu, kad du „Intellectus“ mentoriai Gediminas ir Benas jau šiemet plaukė kartu su mumis. Kelionės metu jie ne tik stiprino komandą, kantriai rinko pasroviui plaukiančius studentų pamestus irklus, bet ir po plaukimo mielai dalijosi kalbų mokymo patirtimi su mūsų studentais ir dėstytojais. Rudens semestre, bendradarbiaujant su „Intellectus“, planuojami dar du renginiai visai Filologijos fakulteto bendruomenei apie efektyviausius kalbų mokymo metodus ir dirbtinio intelekto taikymą mokantis užsienio kalbų. 

 

91_Visa_komanda.jpg

354565617_639292588248452_874983809868297089_n.jpg

Birželio 19-21d. vyksta trečioji ir paskutinė Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Twinning priemonės finansuojamo projekto „MotherNet“ (Nr. 952366) vasaros stovykla, kurią rengia Vilniaus universitetas. Pirmąją vasaros stovyklą rengė Meinuto, antrąją – Upsalos universitetas.

Ši vasaros stovykla skirta mokslo sklaidos įgūdžiams tobulinti. Pirmosios sesijos metu kelsime mokslo publikacijų klausimus. Svarbiausias jų – kaip rinktis žurnalus savo mokslo publikacijoms, egzistuojant mokslinės ekscelencijos reikalavimui spausdintis aukščiausio cituojamumo leidiniuose? Į šį ir panašius klausimus mėginsime atsakyti apskrito stalo diskusijos metu, kurią moderuos Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto leidžiamo akademinio žurnalo „Literatūra“ vyr. redaktorė Rūta Šlapkauskaitė.

Viena sesija skirta geresnių sąlygų akademijoje dirbančioms moterims kūrimui, ją ves Upsalos universiteto profesorė Margaretha Fahlgren, o dar viena – mokslo rezultatų sklaidai socialinėse medijose. Viena popietė skirta ateities mokslo projektų paraiškoms. Daug laiko skirsime darbui klasteriuose. Vasaros stovyklą rengė Filologijos fakulteto darbuotojos Dovilė Kuzminskaitė, Ieva Bisgirskaitė, Dovilė Čitavičiūtė ir Eglė Kačkutė. Vasaros stovyklos metu bus rodomas „Solo teatro“ spektaklis „Motinos pienas“.  

MotherNet.png

Birželio 5 d. Filologijos fakulteto docentės, Horizon2020 MotherNet narės Eglė Kačkutė ir Atėnė Mendelytė dalyvavo Horizon Europe Sveiktos, socialinių ir humanitarinių mokslų tarpininkavimo (angl. brokerage) renginyje Paryžiuje. Renginys skirtas „Europos horizonto“ 1 veiksmų grupės (SVEIKATA) 2024 m. kvietimams teikti paraiškas, kuriuose labai svarbu įtraukti partnerius, turinčius specialios patirties socialinių ir humanitarinių mokslų (angl. SSH) srityje. Kelioms 1 veiksmų grupės temoms reikalingas veiksmingas SSH disciplinų indėlis ir SSH ekspertų, institucijų dalyvavimas, taip pat atitinkamų SSH ekspertų įtraukimas, kad būtų pasiektas prasmingas ir reikšmingas poveikis, didinantis susijusios mokslinių tyrimų veiklos poveikį visuomenei. Renginio metu jos ieškojo partnerių savo kuriamam projektui motinų sveikatos srityje.

Po renginio E. Kačkutė ir A. Mendelytė taip pat buvo pakviestos į priėmimą Lietuvos ambasadoje, kur buvo pasakota apie bendradarbiavimo su Prancūzijos partneriais plėtros galimybes Lietuvos sezono Prancūzijoje metu.

 

351484817_258486700166849_8730260940602761034_n.jpg

Birželio 27 d., antradienį, 13.00 val. V. Krėvės aud. Gintarė Bidlauskienė gins disertaciją „Miestas ir tekstas: Vilniaus erdvės XX a. antrosios pusės lietuvių literatūroje ir poetinėje kino dokumentikoje“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2016–2022 metais Vilniaus universitete.

  • Mokslinė vadovė – doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).
  • Mokslinė konsultantė – doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

  • prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
  • prof. dr. Natalija Arlauskaitė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
  • prof. dr. Vigmantas Butkus (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
  • prof. dr. Aušra Jurgutienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
  • doc. dr. Julija Snežko (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >

diplomai.jpg

Sveikiname apsigynus baigiamuosius darbus ir sėkmingai baigus studijas Filologijos fakultete! Nepamirškite atsiskaityti su Universitetu ir pasirašyti Diplomų registracijos žurnale. Daugiau informacijos apie tai > 

Šventė vyks dviem srautais skirtingų programų absolventams. Numatoma vieno srauto trukmė – 1,5-2 valandos. Šventė tradiciškai vyks Šv. Jonų bažnyčioje.

Facebook renginys >


I sraute nuo 10.00 val. bus įteikiami diplomai visiems

  • Anglistikos
  • Anglų filologijos
  • Dalykinės (teisės) kalbos
  • Intermedialiųjų literatūros studijų
  • Kalbotyros (bendrosios / taikomosios / gretinamosios)
  • Lietuvių filologijos
  • Lietuvių filologijos ir latvių kalbos
  • Lietuvių filologijos ir graikų kalbos
  • Literatūros antropologijos ir kultūros
  • Lituanistinių studijų
  • Lenkų filologijos
  • Semiotikos
  • Skandinavistikos (danų / norvegų / suomių ir švedų / švedų)
  • Šiaurės Europos kalbų ir kultūrų (germanistikos / polonistikos / skandinavistikos (danų / norvegų / švedų))
  • Vokiečių filologijos

studijų programų absolventams.


II sraute nuo 13.00 val. bus įteikiami diplomai visiems

  • Anglų ir kitos užsienio kalbos (ispanų / norvegų / prancūzų / rusų)
  • Ispanų filologijos
  • Italų filologijos
  • Klasikinės (lotynų ir senovės graikų) filologijos
  • Klasikinių studijų
  • Prancūzų filologijos
  • Rusų filologijos
  • Vertimo (ispanų / latvių)
  • Vertimo (raštu / žodžiu)

studijų programų absolventams.


Renginys bus fotografuojamas, nuotraukas bus galima rasti Fakulteto Facebook paskyroje.

Taip pat primename, kad mantijos nėra mūsų Universiteto tradicija. Daug gražiau atrodytumėte pasipuošę universitetinėmis kepuraitėmis ar net tautiniais drabužiais. Kepuraites galima įsigyti čia >  Taip pat VU atributika bus prekiaujama šventės metu.

Rekomenduojamas aprangos kodas – oficialus.

Maloniai kviečiame visus besidominčius skaitmenine filologija bei senąja lietuvių raštija į Chylinskio svetainės kūrėjų paskaitas. Paskaitos vyks Filologijos fakultete, V2 auditorijoje (įėjimas iš Sarbievijaus kiemo).


Dr. Wolf-Dieter Syring paskaitos


Birželio 27 d. 11:00 

A bridge over centuries – joining historical text corpora and computational methods

Birželio 28 d. 11:00 

Building and deploying text corpora – technical and practical aspects

Dr. Wolf Dieter Syring yra Mainco Mokslų ir literatūros akademijos mokslo darbuotojas. Jis yra vienas iš istorinių tekstų korpusais paremtų duomenų bazių Corpus Bibliorum Aetatis Reformationis, www.corpusbibliorum.de, programos Quest 2, kurios viena dalis skirta Jono Bretkūno rankraščio skaitmeninimui, kūrėjų, interneto svetainės www.chylinskibible.flf.vu.lt programuotojas. 1999 m. Wolf-Dieter Syring apgynė teologijos mokslų daktaro disertaciją “Hiob und sein Anwalt. Die Prosatexte des Hiobbuches und ihre Rolle in seiner Redaktions- und Rezeptionsgeschichte.”


Dr. Felix Thiess paskaita


Birželio 27 d. 13:00

Trumpųjų senosios lietuvių kalbos tekstų tyrinėjimo aspektai 

Dr. Felix Thiess studijavo kalbotyrą Kelno universitete, 2016 m. apgynė daktaro disertaciją “Innere Variation bei Daukša. Untersuchungen zu Orthographie und Syntax des altlitauischen Katechismus (1595) und der Postille (1599) von Mikalojus Daukša.” Mokslinių interesų sritys – baltų kalbų gramatika, senosios lietuvių kalbos sintaksė, leksikografija. Šiuo metu Felix Thies dirba Berlyno Humboldtų universitete vykdomame projekte „Trumpieji senosios lietuvių kalbos tekstai” („Altlitauische Kleintexte“). Projekto „Altlitauische Kleintexte“ tikslas – publikuoti visus iki šiol žinomus trumpuosius senosios lietuvių kalbos tekstus ir padaryti juos prieinamus ateities tyrimams. Į šį projektą įtraukiami visi trumpesni nei 1000 žodžių tekstai nuo rašytinės tradicijos pradžios iki 1700 metų.

Kviečiame užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokytojus, dėstytojus, lektorius į tarptautinio edukacinio projekto „TestU Online - free portal of tests for education“ svetainės pristatymą birželio 15d., 15 val. VU Filologijos fakulteto V2 auditorijoje.

Seminare bus pristatyta nemokama daugiakalbė internetinė e. mokymo platforma, kurioje galima greitai ir lengvai kurti įvairias užduotis kalbos mokymui, testus, pratimus ir pan. Svetainė suteikia galimybę kurti gramatikos, leksikos, tekstų užduotis, įtraukti garso ir vaizdo medžiagą, tikrinti savo žinias įvairiose kalbos (kalbų) srityse.


Seminaro programa


15.00- 15.30 – daugiakalbės interneto svetainės TestU Online pristatymas (dr. Ingrida Kisieliūtė)

15.30-15.45 – praktinis darbas su interneto svetaineTestU Online (dr. Ingrida Kisieliūtė)

15.45-16.00 – klausimai ir atsakymai (su prizais) (dr. Jelena Konickaja)

16.00-16.30 – diskusija prie kavos puodelio (dr. Jelena Konickaja, dr. Ingrida Kisieliūtė).


Svetainės sukūrimo projektas “TestU Online - free portal of tests for education“ Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341 finansuojamas pagal Erasmus+ programą.

Projekto dalyviai: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, bit Schulungscenter GmbH centras (Gracas, Austrija), Adomo Mickevičiaus universitetas (Poznanė, Lenkija), Leipcigo universitetas (Vokietija). 

Projekto organizatorius – tarptautinė jaunimo nevyriausybinė organizacija E@I (Slovakija).

Projekto vadovė – doc. dr. Jelena Konickaja

Susitikimo dalyviai bus išduoti sertifikatai, patvirtinantys dalyvavimą seminare. 

Registracija į seminarą:https://forms.office.com/e/jTj7U5D75k 

 Picture_1_copy.png Picture_2_copy.png

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min. 

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. Informacija dėl Tarybos nario (-ės) rinkimų (Fakulteto rinkimų komisijos pirmininkė dr. Violeta Katinienė, 10 min.)
  3. 2023–2024 m. m. Tarybos darbo plano aptarimas ir tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 20 min.)
  4. Institutų direktorių teikimas tvirtinti (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
  5. Katedrų vedėjų teikimas tvirtinti (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
  6. Klasikinės filologijos (BA) ir Klasikinių studijų (MA) SPK sudėties tvirtinimas (prodekanė dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
  7. Dėl UAB „Reiz Tech“ stipendijos, skiriamos vienam ar vienai Vokiečių kalbą ar filologiją studijuojančiam studentui ar studentei, nuostatų patvirtinimo (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.)
  8. Baigiamieji posėdžio žodžiai.

Baneris-LT.png

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistikos tyrimų centras ir Lietuvių kalbos institutas kviečia dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Kitabistika – tyrimų metodologija ir šaltinių publikavimas, skirtoje paminėti 55-ąsias prof. Antono Antonovičiaus (1910–1980) monografijos „Baltarusių tekstai, rašyti arabų rašmenimis, ir jų grafikos bei ortografijos sistema“ (1968) išleidimo metines ir prof. Valerijaus Čekmono (1937–2004) 85-ąsias gimimo metines.

Konferencija vyks 2023 m. spalio 5–6 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 3, Vilnius).

Konferencijos tikslas ‒ suburti mokslininkus dialogui ir diskusijai, siekiant tęsti ir plėtoti iškilių profesorių A. Antonovičiaus ir V. Čekmono pradėtus tyrimus.


Siūlomos pranešimų temos:


  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės totorių kultūros paveldas;
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos paveldas;
  • Lenkų ir baltarusių kalbų teritorinė, tarminė ir socialinė įvairovė;
  • Kalba ir visuomenė;

Pranešimų trukmė:


  • Žodinių pranešimų trukmė – 20 min.
  • Plenarinių pranešimų trukmė ‒ 30 min.

Konferencijos kalbos


  • Lietuvių, anglų, lenkų, baltarusių ir rusų.

Svarbios datos:


  • Dalyvio anketos ir pranešimo santraukos lauksime iki 2023 m. birželio 30 d.
  • Patvirtinimą apie priimtus pranešimus e. paštu atsiųsime iki 2023 m. liepos 15 d.
  • Registracija – iki 2023 m. rugpjūčio 15 d.
  • Konferencijos programa bus paskelbta 2023 m. rugsėjo 22 d. 

Kviestiniai pranešėjai


  • Prof. habil. dr. Czesław Łapicz (Mikalojaus Koperniko universitetas)
  • Prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Mikalojaus Koperniko universitetas)
  • Dr. Vladislav Hrybovskyi (Ukrainos nacionalinė mokslų akademija)
  • Doc. dr. Nadiežda Morozova (Lietuvių kalbos institutas)

Konferencijos mokslinis komitetas


  • Prof. habil. dr. Stefan Grzybowski (Mikalojaus Koperniko universitetas)
  • Dr. Vladislav Hrybovskyi (Ukrainos nacionalinė mokslų akademija)
  • Doc. dr. Jelena Konickaja (Vilniaus universitetas)
  • Prof. habil. dr. Alla Kozhinowa (Silezijos universitetas)
  • Prof. habil. dr. Czesław Łapicz (Mikalojaus Koperniko universitetas)
  • Prof. habil. dr. Danguolė Mikulėnienė (Lietuvių kalbos institutas)
  • Prof. habil. dr. Agata S. Nalborczyk (Varšuvos universitetas)
  • Doc. dr. Grigorijus Potašenko (Vilniaus universitetas)
  • Prof. dr. Kristina Rutkovska (Vilniaus universitetas)
  • Doc. dr. Ērika Sausverde (Vilniaus universitetas)
  • Prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson (Vilniaus universitetas)
  • Prof. habil. dr. Marek Stachowski (Jogailos universitetas)
  • Akad. prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia (Vilniaus universitetas)
  • Prof. habil. dr. Sergejus Temčinas (Lietuvių kalbos institutas)
  • Doc. dr. Viktorija Ušinskienė (Vilniaus universitetas)
  • Prof. habil. dr. Andrzej Zakrzewski (Varšuvos universitetas)

Konferencijos organizacinis komitetas


  • Prof. habil. dr. Joanna Kulwicka-Kamińska (Mikalojaus Koperniko universitetas)
  • Doc. dr. Galina Miškinienė (Vilniaus universitetas, Lietuvių kalbos institutas)
  • Doc. dr. Nadiežda Morozova (Lietuvių kalbos institutas)

Konferencijos dalyvio mokestis


  • Pranešimą skaitantiems dalyviams – 50 eurų*.
  • Studentams, doktorantams – 40 eurų.

Kontaktai


  • Dalyvių anketas ir pranešimų santraukas  prašome siųsti e. paštais  ir 
  • Kilus klausimų, kreipkitės e. paštu 

 

Dalyvio (pranešėjo) anketa

Pranešimo santraukos forma

Kvietimas

 

Laukiame Jūsų tarptautinėje mokslinėje kitabistikos konferencijoje!

*Į mokestį įskaičiuotas maitinimas, konferencijos medžiaga ir pranešimo publikavimas straipsnių rinkinyje. Konferencijos dalyviams pageidaujant, mielai padėsime susirasti apgyvendinimą patogioje vietoje.

kalbotyra.pngVU mokslo žurnalo Kalbotyra atsakingosiomis redaktorėmis patvirtintos doc. dr. Jolanta Šinkūnienė (ARKSI) ir doc. dr. Vaiva Žeimantienė (BKKI), atsakingoji sekretorė – doc. dr. Justina Daunorienė (BKKI). Taip pat buvo atnaujinta ir redakcinė kolegija, kurią sudaro 14 narių, 4 iš Lietuvos ir 10 iš užsienio. 

Tarptautinis atvirosios prieigos žurnalas Kalbotyra skirtas įvairių kalbų aspektų (taip pat ir tarpkalbinių) sinchroniniams ir diachroniniams tyrimams. Jame spausdinami mokslo straipsniai, knygų recenzijos, pranešimai apie konferencijas. Gali būti spausdinama ir konferencijų medžiaga. Kaip informavo VU leidykla, 2023 m. pavasarį Kalbotyrai, kaip ir daugumai Vilniaus universiteto (VU) leidžiamų mokslo žurnalų, DOAJ duomenų bazėje suteiktas aukščiausio atvirumo įvertinimas – „DOAJ Seal“. 

Šiuo metu priimami straipsniai 76 (2023) Kalbotyros numeriui. 

Lietuvos ir užsienio mokslininkus kviečiame teikti straipsnius

LKD_logo_Spalv2.png2023 m. birželio 18 d., sekmadienį, Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, po 11 valandos Šv. Mišių vyks kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premijos įteikimo šventė.

Šių metų premijos laureatė – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesorė emeritė habil. dr. Evalda Jakaitienė.

Renginyje dalyvaus Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro direktorė Neila Baumilienė.

XKFF_LOGO_2021_06_copy_copy.jpgVargonuos prof. Renata Marcinkutė-Lesieur.

Renginį ves dr. Aurelija Gritėnienė.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Birželio 15 d., ketvirtadienį, 13 val. K. Donelaičio aud. Tomas Riklius gins disertaciją „Estetinių Baroko kategorijų tapsmas potridentiniuose meno teorijos traktatuose“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2018–2022 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Mokslinis vadovas – doc. dr. Vytautas Ališauskas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

  • doc. dr. Ona Dilytė-Čiurinskienė – tarybos pirmininkė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
  • prof. dr. Jolanta Gelumbeckaitė (Goethe’s universitetas Frankfurte prie Maino, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
  • doc. dr. Sigita Maslauskaitė-Mažylienė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra – H 003),
  • dr. Sigitas Narbutas (Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
  • dr. Tojana Račiūnaitė (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra – H 003).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

VU Filologijos fakulteto Šakinių akademinių padalinių direktorių rinkimuose laikomi išrinkti šie kandidatai:

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutas
Doc. dr. Jolanta Šinkūnienė

Baltijos kalbų ir kultūrų institutas
Doc. dr. Erika Sausverde

Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas
Doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė

Taikomosios kalbotyros institutas
Doc. dr. Vilma Zubaitienė

Užsienio kalbų institutas
Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė

Sveikiname naująsias fakulteto institutų direktores!


Filologijos fakulteto rinkimų komisija

A. J. Greimo centras kasmet organizuoja vasaros akademinių studijų savaitę „Baltos lankos“, kur galima išgirsti pranešimų įvairiomis temomis: apie filosofiją, literatūrą, kultūrą, aktualijas. Keturias dienas liepos pradžioje tyrėjai skaitys paskaitas pritrūkę laiko auditorijoje, renginio dalyviai diskusijas tęsia miesto erdvėse bei tradicija tapusioje iškyloje ant Liškiavos piliakalnio.

Kaip visuomet dalyvių lauksime Druskininkuose, pranešimų klausysimės liepos 6-9 dienomis. Be pranešimų ir diskusijų dar planuojama bendra išvyka į Liškiavą.

Registracijos mokestis: €20 (studentams: €15)

Registracija > 

Facebook renginys >

Facebook puslapis >

Programa >

Baltos_Lankos_2023_plakatas-1.png

349242394_219101037551438_2010000367023161339_n.jpg

 

Gegužės 22–26 dienomis Filologijos fakultete lankėsi Erasmus+ programos studentai, dalyvavavę mobilumo projekte Multilingual Vilnius Literature, skirtame supažindinti su Lietuvos daugiakultūre literatūra. Šio projekto metu studentai turėjo puikią galimybę pažinti Vilnių, jo literatūrą ir kultūrą.  

Projekto metu studentai iš įvairių šalių lankėsi muziejuose, paskaitose, aktyviai diskutavo apie lenkų, lietuvių ir žydų literatūrą Vilniuje. Džiugu matyti, kaip įvairių šalių studentai kartu tyrinėja ir domisi Lietuvos literatūros istorija bei daugiakultūriniu paveldu. 

Dėkojame visiems dėstytojams ir darbuotojams, kurie prisidėjo prie šio mobilumo projekto organizavimo ir įgyvendinimo.

 

My_project-1.png

 

Kviečiame į Granados universiteto (Ispanija) profesoriaus dr. Ángel Felices Lago ir profesorėsdr. Ángela Alameda Hernández seminarus ir paskaitą birželio 1 d., Kanados (A7) aud. Paskaita ir seminarai vyks anglų kalba.

11:00 – 12:15

Seminaras: Presenting the ALLEGRO PROJECT: a multi-modal system fortheanalysis and fusion of information posted on social networks.

Pirmoji dalis: The schemes in the DIAPASON platform: Examples of thedescription and representation of some social problems.

Antroji dalis: Design and compilation of a corpus of microtexts fortheautomatic detection of physical-safety problems on the social medianetworks

15:00 – 16:15

Paskaita: The importance of dealing with cultural differences for doing business and/or travelling around: Some examples from SpanishandEnglish-Speaking countries.


Prof. dr. Ángel Felices Lago Granados universitete dirba nuo 1984 m. Dėstomi dalykai – anglų ir ispanų verslo ir turizmo kalba. Moksliniai interesai apima leksikologiją, diskurso analizę, skaitmeninį natūralios kalbos apdorojimą ir jo pritaikymą dalykinės kalbos mokymui. Profesorius vienas ir su bendraautoriais yra išleidęs 10 knygų ir daugiau nei 90 mokslinių straipsnių ir recenzijų, yra skaitęs paskaitas keturiuose kontinentuose, dalyvauja įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose mokslo projektuose.

Prof. dr. Ángela Alameda Hernández dirba Anglistikos katedroje Granados universitete. Dėstomi dalykai - anglų kaip užsienio kalba, tekstų tipologija, įvadas į kompiuterinę lingvistiką. Moksliniai interesai apima diskurso analizę, žiniasklaidos diskursą, skaitmeninius natūralios kalbos apdorojimo būdus. Profesorė vykdo įvairius mokslinius projektus, publikuoja knygas ir mokslinius straipsnius savo mokslinių interesų srities tematika.


Kviečiame visus susidomėjusius prisijungti!

Įpusėjus 59-ajam tarptautiniam poezijos festivaliui „Poezijos pavasaris“, Vilniaus rotušėje už savo kultūrinę, literatūrinę veiklą, kūrybą Vilniui ir apie Vilnių mero premijomis apdovanoti du kūrėjai – literatūrologas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas ir poetė Schirin Nowrousian (Vokietija), dėsčiusi VU Vokiečių filologijos katedroje. Mindaugą Kvietkauską Vilniaus miesto savivaldybė apdovanojo už įvairiašakę kūrybą, miesto kultūros faktų ir slėpinių tyrinėjimą, Vilniaus poezijos vertimus bei žinios apie Vilnių skleidimą, už estetinio gyvastingumo pojūtį „Uosto fugos“ tekstuose. Schirin Nowrousian apdovanota už straipsnius ir pranešimus apie poetinius liudijimus iš Vilniaus geto, už 2022 m. išleistą poezijos rinkinį „Wilna-Worte / Vilniaus žodžiai“ – pagarbos Lietuvos sostinei, jos gyventojams ir pačios poetės metų, praleistų Vilniuje, atminties išraiška.

Daugiau informacijos ir nuotraukų >

VMS_1432-2048x1366.jpg

Lietuvių-lenkų_patarlės.jpgPasirodė aštuntoji dvikalbių patarlių žodynų serijos dalis „Lietuvių-lenkų patarlės, Kol gyveni, tol ir mokaisi. Człowiek uczy się przez całe życie“. Knygos autorė Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Bačiulienė.

Knygą sudaro lietuvių ir lenkų patarlės, kurias iliustravo vaikai iš Lietuvos ir Lenkijos. Įdomu palyginti kaip tą pačią patarlę suvokia ir interpretuoja bendraamžiai iš skirtingų šalių. Į projektą įsitraukė moksleiviai net iš vienuolikos mokyklų.

Šis leidinys yra tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ tęsinys. Jau išleisti lietuvių-anglų, lietuvių-rusų, lietuvių-vokiečių, lietuvių-norvegų, lietuvių-danų, rusų-anglų, lietuvių-ukrainiečių dvikalbiai patarlių žodynai, kuriems iliustracijas kūrė mokiniai iš Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Norvegijos, Danijos, Ukrainos, Lenkijos ir Lietuvos. Leidinį „Lietuvių–vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Der Mensch lernt, solange er lebt“ Vokietijos nacionalinė biblioteka įtraukė į savo fondo rinkinius. Iliustruotas žodynas „Русско-английские пословицы. Век живи, век учись. Live and Learn“ yra įtrauktas į Portlando valstybinio universiteto Laisvųjų menų ir mokslų koledžo bibliotekos fondus, taip pat į Slavų ir Rytų Europos kalbų profesorių asociacijos SEELANGS katalogus. O knygą „Lietuvių-norvegų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. En lærer lenge en lever“ į savo fondo rinkinius įtraukė Norvegijos nacionalinė biblioteka.

Šis projektas ne tik puikus tarpkultūrinio bendradarbiavimo, bet ir socialinės įtraukties pavyzdys. Patarlių knygų serija tarptautinėje Londono knygų mugėje buvo nominuota „International Excellence Awards 2019" tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje „Educational Learning Recourses“.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos