Naujienos

Balandžio 25 d., antradienį, 16.30 val. K3 aud. kviečiame į seminarą su dr. Dr. Michael Pace-Sigge. Seminaro tema – Į temą orientuotas akademinis rašymas: šabloninio tekstyno kūrimas ir naudojimas auditorijoje. 

Akademinių tekstų rašymui reikalingų įgūdžių tobulinimas universitetinėje aplinkoje kelia iššūkius tiek gimtakalbiams, tiek negimtakalbiams anglų kalbos vartotojams. Šiame seminare bus taikomas į duomenis orientuoto mokymosi (angl. Data-Driven Learning, DDL) užduotimis grindžiamas mokymo metodas.

Nepriklausomai nuo disciplinos (ar tai būtų fizika, psichologija, sociologija, ar literatūros studijos) studentai, tyrėjai ir dėstytojai rašo akademinius  tekstus, straipsnius ir t.t. anglų kalba. Tam reikalingas ne tik aukštas anglų kalbos mokėjimo lygis, bet ir akademiniams tekstams būdingų konstrukcijų pasirinkimas (t.y. rėminimo, informacijos žymėjimo, aiškinimo, pavyzdžių pateikimo) bei atitinkamas tam tikros srities specifinis žodynas.

Šio praktinio seminaro metu dalyviai galės sukurti šabloninį tekstyną pasirinkta tema, susipažins su konkordanso įrankio naudojimu (t.y. WordSmith Tools). Naudojantis šia priemone bus išskirti tipiški žodžiai ir frazės, o taip pat bus galima pamatyti kur ir kaip jie yra vartojami. Pabaigoje bus pristatyta, kaip tai gali būti pritaikoma rašant akademinį tekstą.

Dr. Michael Pace-Sigge dėsto Rytų Suomijos universitete (Suomija). Jo tyrimų sritys apima tekstynų lingvistiką, leksinio pirmumo teoriją ir sakytinę anglų kalbą. Michael Pace-Sigge yra knygų Lexical Priming in Spoken English Usage (2013) ir Spreading Activation, Lexical Priming and the Semantic Web (2018) autorius bei Lexical Priming: Advances and Applications (2017) vienas iš redaktorių. 

[EN]

On 25th April (Tuesday) at 16.30 in room K3 we invite you to a seminar Topic-targeted academic writing: creating and using a template corpus in class with Dr Michael Pace-Sigge.

Within a university setting, acquiring the skills of a proficient writer of academic texts presents a challenge for both L1 and L2 speakers of English. This workshop will take Data-Driven Learning (DDL) task-based teaching approach. 

Regardless of the subject – be it physics, psychology, sociology or, indeed, literary studies, students, researchers, and teaching staff have a need to write academic dissertations, articles, etc. in English. For this, they need to be proficient in the language itself, yet, crucially, need the wording (i.e. framing, signposting, clarification, exemplification) which is expected in academic writing as well as appropriate technical vocabulary which is fitting for the target subject.  

This workshop will be a practical, hands-on approach, where participants can create a template corpus for any topic and have an introduction to using a concordancer (i.e., WordSmith Tools). With this tool, typical words and phrases will be extracted; the tool, furthermore, allows users to see how and when these are usually occurring. In the end, it will be demonstrated how these can be used to assist in writing a suitable academic paper. 

Dr. Michael Pace-Sigge is Senior Lecturer at the University of Eastern Finland, Finland. His key areas of research are corpus linguistics, lexical priming, and Spoken English. He is the author of, among others, Lexical Priming in Spoken English Usage (2013), Spreading Activation, Lexical Priming and the Semantic Web (2018) and co-editor of Lexical Priming: Advances and Applications (2017). 

Taikomosios kalbotyros MA studentė Kamilė Pavydytė dalinasi savo įspūdžiais iš tarptautinės studentų germanistų konferencijos Prahoje

Šių metų kovo 24–25 dienomis man teko lankytis Prahos Karolio universitete bei dalyvauti jau dvyliktą kartą rengiamoje studentų germanistų konferencijoje PRAGESTT (vok. Prager Germanistische Studierendentagung). Senamiesčio didybės apsuptame Filosofijos fakultete mokslinėmis įžvalgomis dalinosi 37 pranešėjai iš 25 skirtingų universitetų. Pranešimai skaityti dviejose sekcijose – literatūros ir kalbotyros. Aptarti literatūrinių motyvų, identiteto, vertimo, vokiečių kalbos didaktikos, diskurso ir kiti aspektai, o temų gausa kiekvienam leido atrasti ką nors naujo bei įdomaus.  

Pranešimų apie frazemas ir metaforas sekcijoje Lisa Felden (Miunsteris) tematizavo 2012 m. į Kelno dialektą (vok. Kölsch) išverstų brolių Grimų pasakose esančias frazemas iš vertimo perspektyvos. Tyrėja išsamiai aptarė frazemų skyrimo kriterijus, kontrastyvinės frazeologijos ištakas bei Grimų pasakoms būdingą frazemų įvairovę. Autorė pateikė pavyzdžių, iliustruojančių įvairaus laipsnio frazemų ekvivalentiškumą, atsirandantį verčiant frazemas iš bendrinės kalbos į kitą tos pačios kalbos atmainą. L. Felden pateikė vaizdingų frazemų iš Kelno dialekto ir davė peno pamąstymams apie tai, kokių problemų leksiniu požiūriu gali kilti verčiant grožinės literatūros tekstus. 

Sekcijoje apie senuosius tekstus vokiečių kalba Melinda Lisa Michel (Bona) pristatė iki šiol moksle nedaug tyrinėtą Pfalco kurfiursto grafo Liudviko V XVI amžiuje parašytą Dvylikos tomų medicinos knygą (vok. Das Zwölfbändige Buch der Medizin). Tyrėja nagrinėjo greta rinkinio egzistuojantį tryliktą mokslininkų įvairiai vertinamos knygos tomą tekstologiniu požiūriu. Iliustruodama teiginius konkrečiais pavyzdžiais iš rankraščių, ji atkreipė dėmesį į tryliktame tome esančius autoriaus komentarus, pateikiamas šaltinių nuorodas, teksto redagavimo elementus bei papildymus. M. L. Michel aptarė knygoje pateikiamų receptų įvairovę, kompleksiškumą, pateikė ir komiškų knygoje pasitaikiusių gydymo metodų pavyzdžių. 

Leksikologijos ir leksikografijos pranešimų sekcijoje Viktória Lantos (Segedas, Vengrija) pristatė vokiečių kaip užsienio kalbos mokymo pasitelkiant anglų kalbą (vok. Deutsch als Fremdsprache nach Englisch) metodą iš leksikologinės perspektyvos. Tyrėja dalinosi asmenine mokymo patirtimi, kai anglų kalba pamokoje tampa efektyvia pagalbine priemone vokiečių kalbos besimokantiems vengrų kalbos gimtakalbiams moksleiviams. V. Lantos išsamiai pristatė vengriškų vokiečių kaip svetimosios kalbos vadovėlių spektrą, atskleidė sisteminius panašumus ir skirtumus tarp knygose pateikiamų klausiamųjų žodžių, skaitvardžių. Vokiečių kaip užsienio kalbos mokymas pasitelkiant anglų kalbą tyrėjos įvertintas kaip efektyvus ir perspektyvus kalbų mokymo(si) būdas.  

Šioje pranešimų sekcijoje savo tyrimą pristačiau ir aš. Išanalizavus aštuoniasdešimt elektroninių žodynų straipsnių lietuvių ir vokiečių kalbų žodynuose paaiškėjo, jog vyriška gramatinė giminė aiškiai dominuoja abiejų kalbų elektroninėje leksikografijoje. Pastebėtas ryškus vyriškos giminės įvardžių ir daiktavardžių vyravimas leksikografiniuose tekstuose, vyriškos giminės dalyvių ir pusdalyvių dominavimas lietuviškos, leksikografijos kontekste, didesnė vyriškos gramatinės giminės žodžių leksinė įvairovė. Galima teigti, jog šiuolaikiniai šių kalbų el. žodynai tik iš dalies atspindi realią kalbinę vartoseną, daugiausiai koncentruojasi į vyriškas patirtis ir yra persmelkti lyčių stereotipų.  

Diskurso ir komunikacijos pranešimų sekcijoje Patricia Linnemann (Miunsterio universitetas, Vokietija) pristatė stalo žaidimo 6 nimmt! žaidėjų komunikacijos analizę. Remdamasi komunikacijos aktų apraiškų žaidimuose teorijomis, tyrėja aptarė šiai komunikacinei situacijai būdingus pragmatinius, leksinius, prozodinius ir kai kuriuos kitus nelingvistinius aspektus, kurie paaiškėjo iš tyrėjos atliktos garso įrašo žaidžiant transkripcijos. P. Linnemann pabrėžė, jog komunikacija tarp žaidėjų stalo žaidimo metu yra itin perspektyvus tolimesnis tyrinėjimų objektas, taip pat išskyrė savo naujai pastebėtas komunikacines žaidėjų praktikas. 

Konferencijos dalyviai turėjo progą susipažinti ir su Karolio universitete sukurta SAMSA programėle. Programėlė, į kurią integruotas interaktyvus žemėlapis, apima su vokiškai kalbančių kraštų kultūra, literatūra, asmenybėmis bei institucijomis susijusias vietas Prahoje ir išsamius jų aprašymus – ne veltui jai suteiktas Kafkos novelės Metamorfozė pagrindinio veikėjo vardas.  

Baigiamąjį konferencijos uždarymo žodį tarė Karolio universiteto germanų studijų instituto profesorius dr. Manfredas Weinbergas, išreikšdamas viltį, kad kitais metais, tryliktoje PRAGESTT konferencijoje, susitiksime ne ekranuose, bei kviesdamas tolesniems vokiečių kalbos ir literatūros tyrimams. Dėkodama konferencijos organizatorių komandai bei savo alma mater už galimybę sudalyvauti PRAGESTT, vykti į šią konferenciją norėčiau paraginti visus studentus, kuriems vokiečių kalba yra artima - ji čia suvienijo visus dalyvius! 

Balandžio 14 d., penktadienį, 13.00 val. 314A aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Praėjusiame seminare buvo baigtas morfonologijos problemų aptarimas, o šiame bus kalbama apie nominalinę morfologiją.

Seminaro tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Vadovaudamasi Vilniaus universiteto (toliau – VU) statutu, VU Filologijos fakulteto (toliau – FLF) nuostatais, FLF šakinių akademinių padalinių nuostatais, VU FLF rinkimų komisija skelbia FLF fakulteto Šakinių akademinių padalinių (Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto, Baltijos kalbų ir kultūrų instituto, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto, Taikomosios kalbotyros instituto, Užsienio kalbų instituto) direktorių rinkimus. Direktorių kadencijų trukmės – 5 metai. Kiekvieno iš direktorių užimama etato dalis – 0,5 et.

Direktoriumi gali būti asmuo, turintis mokslo laipsnį, pedagoginės ir vadybinės patirties bei vadovo pareigų pirmą kadencijos dieną nepasiekęs 65 metų amžiaus ribos.

Instituto direktoriaus (-ės) tarnybinis atlyginimas už 0,5 et. yra 1738,8 Eur neatskaičius mokesčių.

Pretendentai (-ės) Filologijos fakulteto Šakinių akademinių padalinių direktorių pareigoms užimti Filologijos fakulteto rinkimų komisijai turi pateikti šiuos dokumentus:

• prašymą dalyvauti konkurse;
• gyvenimo aprašymą(CV).

Dokumentų priėmimas vyksta iki 2023 m. gegužės 15 d. 15 val.

Dokumentus kviečiame teikti el. p.:  (Rinkimų komisijos pirmininkė) ir  (Rinkimų komisijos narė). Svarstomi dokumentai, gauti iki skelbime nurodyto termino. Pretendentui (-ei) patvirtinimas apie gautus dokumentus išsiunčiamas elektroniniu paštu.

Filologijos fakulteto Šakinių akademinių padalinių direktorių rinkimų organizavimo grafikas:

• 2023 m. balandžio 14 d. (nuo 15 val.) –gegužės 15 d. (iki 15 val.) vyksta kandidatūrų kėlimas ir dokumentų priėmimas
• 2023 m. gegužės 16 d. Fakulteto interneto svetainėje skelbiamas kandidatūrų sąrašas, o gyvenimo aprašymai skelbiami Fakulteto bendruomenės „MS Teams“ kanale
• 2023 m. gegužės 23 d. 15 val. baigiasi terminas kandidatūroms atsiimti
• 2023 m. gegužės 24–30 d.. vyksta kandidatų diskusijos su atitinkamo instituto bendruomene 
• 2023 m. birželio 1 d. vykstarinkimai elektroniniu balsavimu; per vieną darbo dieną Rinkimų komisija Fakulteto interneto svetainėje paskelbia direktorių rinkimų rezultatus

Rinkėjų sąrašai skelbiami Fakulteto bendruomenės „MS Teams“ kanale. 

Pridedami dokumentai:

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto nuostatai

Baltijos kalbų ir kultūrų instituto nuostatai

Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto nuostatai

Taikomosios kalbotyros instituto nuostatai

Užsienio kalbų instituto nuostatai

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

• Violeta Katinienė (pirmininkė)
• Dovilė Čitavičiūtė
• Martynas Žaronaitis (studentų atstovas)

2023 m. balandžio 14 dieną vyks tradicinė Vokiečių filologijos katedros rengiama studentų germanistų mokslinė konferencija „Wissenschaftliche Tagung der Germanistikstudierenden: Sprache und Literatur“.

• Konferencijos programa
• Pranešimų santraukos
• Dalyvavimo nuoroda

Jeigu turite klausimų, rašykite šiuo adresu:

Organizacinis komitetas:

• Aleksej Burov
• Daumantas Katinas
• Tomas Kotovičius
• Lina Plaušinaitytė

Dienos šviesą išvydo Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojos Rasos Bačiulienės dvikalbis patarlių žodynas „Lietuvių-ukrainiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Українсько-литовські прислів’я. Вік живи - вік учись“. Leidinį iliustravo nuo karo pabėgę ukrainiečių vaikai, šiuo metu gyvenantys Vilniuje ir besimokantys mokykloje „Varnų sala“, bei moksleiviai iš Kamjanskės miesto Dniepropetrovsko srityje. Didžioji tiražo dalis ir buvo išdalinta ukrainiečių vaikams Lietuvoje ir Ukrainoje.

Ši dvikalbių patarlių žodynų serija, kurią šiuo metu sudaro jau septyni leidiniai, tarptautinėje Londono knygų mugėje 2019 m. buvo nominuota International Excellence Awards tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje Educational Learning Resources.

Mieli kolegos, visi Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Net ir šį su sniegu besigalynėjantį pavasarį, kaip ir kasmet, neišvengiamai ateina Velykos. Sveikinu jus visus su atbundančia gamta, ilgėjančiomis dienomis ir nauja viltimi. Linkiu jums naujų idėjų, išaugančių į prasmingus projektus, malonių potyrių kartu su studentais atrandant naują žinojimą ir patvirtinant ankstesnį, jaukaus pasibuvimo prie Velykų stalo su šeima ir artimaisiais.

Nuoširdžiai,

Filologijos fakulteto dekanė
Prof. Inesa Šeškauskienė

[EN]

Dear colleagues, all members if the community of the Faculty of Philology,

Easter is on our doorstep. Inevitably and irrevocably. Despite that spring has to fight snowstorms. May I congratulate you on the revival of nature, days getting longer and longer, new hope. I wish you all new ideas growing into important meaningful projects, sweet moments experienced with your students upon the discovery of something new and confirming what has been already known, cosy get-together with your family and friends on a bright Easter morning.

Kind regards,

Prof. Inesa Šeškauskienė
Dean of the Faculty of Philology

Visus – mokinius, studentus ir kitus – kviečiame dalyvauti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Atvirosios lingvistikos olimpiados 2023 metų pavasario ture!

Ši olimpiada – tai galvosūkiai apie kalbas. Lingvistikos žinios bei kalbų mokėjimas (išskyrus lietuvių ir anglų) nėra būtinas jiems išspręsti.

Olimpiados užduočių sprendimo nuoroda >

Prizai – lingvistikos knygos.

Kviečiame mokytojus ar dėstytojus, dirbančius lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje, teikti paraiškas intensyvioms neformalioms lituanistinėms studijoms Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedroje.

Studijų laikas: 2023 m. birželio 18 d. – liepos 2 d., jos vyks nuotoliu, grupės dydis – 8 žmonės.

Studijas finansuoja Švietimo mainų paramos fondas.

Paraiškas ir motyvacinius laiškus pageidaujame gauti kuo anksčiau, kad būtų aiškus būsimas dalyvių skaičius, o kitus dokumentus galite pateikti ir vėliau – iki 2023 m. balandžio 18 d. imtinai (Lietuvos laiku).

Daugiau informacijos >> 

Pereitą savaitę visame pasaulyje ir Vilniuje vyko frankofonijos renginių savaitė, prie kurios ženkliai prisidėjo ir Prancūzų filologijos katedros ir studijų programos narės/iai.

Kovo 20-24d. Taikomosios kalbotyros docentės Vitalijos Kazlauskienės kvietimu viešėjo Varšuvos universiteto docentė Agnieszka Dryjanska. Ji skaitė paskaitas Prancūzų filologijos studentėms/ams ir dėstytojoms/ams prancūzų kalbos didaktikos, istorijos ir meno temomis.

Kovo 21d. Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko svarbiausias Prancūzų filologijos katedros, Nacionalinės bibliotekos ir Prancūzų instituto organizuojamas frankofonijos renginys – dokumentinio filmo « Éclairer la nuit. Regards poétiques entre Pierre Soulages & Léopold Sédar Senghor », rež. Anne-Camille Charliat) peržiūra ir aptarimas su filmo sumanytoju ir veikėju, kultūros ir meno ekspertu, istoriku Jean Gérard Bosio. Filme pasakojama apie svarbų XXa. antros pusės prancūzų tapytoją Pierre Soulages, jo kūrybos etapus ir sąsajas su poeto, mąstytojo ir pirmojo Senegalo prezidento Léopold Sédar Senghor idėjomis. Po filmo vykusioje diskusijoje svarstyta apie meno ir politikos santykį, meno vaidmenį skleidžiant žmogaus teisių idėjas.

Kovo 24d. VU Filologijos fakultete vyko Prancūzų filologijos studijų programos studentų mokslinė konferencija, kurioje sveikinimo žodį tarė Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascal Sliwanski, plenarinį pranešimą « Langue française et patrimoine culturel européen : l’exemple des relations franco-lituaniennes » skaitė frankofonijos ekspertas Jean-René Bourrel. Konferencijoje savo bakalauro tiriamuosius darbus pristatė 7 studentės, kurių pranešimai sukėlė įdomias diskusijas. Abu renginiai vyko Prancūzų filologijos katedros asistentės Vitos Valiukienės iniciatyva ir pastangomis.

Frankofonijos savaitę vainikavo kovo 27d. profesorės Genovaitės Dručkutės verstų O. Milašiaus laiškų antrojo tomo pristatymas ir Rūtos Eidukaitytės parodos Sugrįžimas į Fontenblo ("Le retour à Fontainebleau") atidarymas Prancūzų institute.

Visi renginiai detaliau dokumentuoti Prancūzų filologijos katedros / studijų programos FB paskyroje.

Dokumentinio filmo « Éclairer la nuit. Regards poétiques entre Pierre Soulages & Léopold Sédar Senghor » peržiūra ir aptarimas

Prancūzų filologijos studijų programos studentų mokslinė konferencija

Rūta Eidukaitytė ir Genovaitė Dručkutė Prancūzų institute

Maloniai kviečiame balandžio 14 d. 15 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) aud. į prof. Andrej Desnitskij seminarą „Fundamentalists, minimalists, and post-modernists studying the Bible: what do we know exactly, if anything?". Prof. A. Desnitskij yra Slavistikos katedros vyriausasis mokslo darbuotojas, jo mokslo interesų sritys: Biblija, vertimo teorija, poetika, intertekstualumas, religija ir visuomenė, krikščionybė.  Šį semestrą jis skaito kursą XX-XXI a. rusų poezijos intertekstualumas.

Seminaras vyks anglų kalba, diskusija – įvairiomis kalbomis. 

Summary

Bible narratives are essential for the (post-)Christian civilization, and not only for it. But they can be read with different eyes. The main question usually is  “what has actually happened?” But in most cases, we just do not have a single answer. To mark the best-known approaches, fundamentalists insist on a literal interpretation, minimalists believe that nothing has ever happened unless it is proven archaeologically and postmodernists say it is all in the eyes of a looker. Needless to say, there are many other positions, too.  What is each approach's methodological basis and how trustworthy are they, after all? The lecture will give a brief introduction to these issues. We will concentrate mostly on the Old Testament since it presents more obvious cases (such as Exodus, the conquest of Canaan, the formation of Israeli monarchy, etc.) but we can touch briefly on the New Testament as well, depending on the audience’s interest. 

About professor A. Desnitsky

• a Russian scholar (Prof. Dr.), translator, writer, and essayist who left the country in March 2022 in disagreement with the regime; 
• a leading expert in Bible translation and exegesis for the Russian-speaking audience, known for his ability to teach complicated things in simple words;
• a translation consultant with a large experience in building multi-ethnic teams and working across language and culture barriers;
• an essayist and blogger widely known for his creative style and allegiance to democratic values (“Liberal Mission” award 2018).
• author of 95 scholarly articles (in Russian, English, German, and Italian) and hundreds of essays and columns published in various media (in Russian and Italian).

Monographs

• Поэтика библейского параллелизма. Москва: ББИ, 2007, 554 стр., ISBN 5-89647-133-5, тираж 1000 экз.
• Введение в библейскую экзегетику. Москва: ПСТГУ, 2011, 413 стр., ISBN 978-5-7429-0660-5, тираж 2000 экз.
• Современный библейский перевод: теория и методология. Москва: ПСТГУ, 2015, 430 стр., ISBN: 978-5-7429-0972-9, тираж 1000 экз.
• Павловы Послания. Комментированное издание (руководитель проекта и научный редактор). Москва: Гранат – Институт перевода Библии, 2017, ISBN 978-5-93943-238-2 и 978-5-90645-628-1. 44 а.л.
• Вожди и цари Израиля. Библейские переводы Андрея Десницкого. Москва: Рипол классик, 2018, ISBN 978-5-386-10413-9. 15,5 а.л.
• Пророки Израиля. Библейские переводы Андрея Десницкого. Москва: Рипол классик, 2018, ISBN 978-5-386-10750-5. 14,3 а.л.
• Послания апостолов. Библейские переводы Андрея Десницкого. Москва: Гранат, 2021, ISBN 978-5-906456-47-2.
• Библия: что было «на самом деле»? Танах / Ветхий Завет. Москва: Альпина нон-фикшн, 2022, ISBN 978-5-00139-489-1.

Dalyvauti VU Filologijos fakulteto dekano (-ės) rinkimuose registruota prof. dr. Mindaugo Kvietkausko kandidatūra.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Maloniai kviečiame į kandidatų, dalyvaujančių konkurse profesoriauspareigoms užimti, viešas paskaitas. 

Kovo 29 d. 13 val. 92 aud.

• Doc. Jolanta Šinkūnienė „From Discourse Marking to Identity Construction: Semantic and Pragmatic Insights into Discourse Analysis". Paskaita vyks anglų kalba (diskusijos gali vykti įvairiomis kalbomis).

Kovo 31 d. 13 val. V. Krėvės aud.  

• Prof. dr. Brigita Speičytė „Romantinė autorystė Lietuvos literatūroje".

2023 m. kovo 23 d. VU Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė kartu MA studijų  programos „Dalykinė (teisės) kalba“ SPK narėmis dėstytojomis germanistėmis dr. Egle Kontutyte ir dr. Vaiva Žeimantiene ir angliste dr. Justina Urbonaite susitiko su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadove Natalija Točickiene ir skyriaus teisininkėmis lingvistėmis Sigita Bružaite, dr. Kristina Savickaite ir Jolita Vanglovskaja, kurios yra atsakingos už ryšius su Lietuvos universitetais.

Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, mainai, pristatyta magistrantūros studijų programa „Dalykinė (teisės) kalba“, Vilniaus universitete vykdoma bendradarbiaujant Teisės ir Filologijos fakultetams. Studijuojant dalykinę teisės kalbą kaip užsienio kalbą galima rinktis anglų arba vokiečių kalbą. ESTT Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadovė ir teisininkės lingvistės sakė, kad jaučiamas vertėjų teisininkų stygius, ypač prancūzų, vokiečių, lenkų, ispanų ir italų kalbų, ir džiaugtųsi, jei būtų plečiamos užsienio kalbų, ypač dalykinės teisės kalbos, mokymosi galimybės.

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kurios tema – „Kalbų įvairovė pasaulyje ir pasauliui“. Konferencija vyks 2023 m. rugsėjo 20–22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Džiaugiamės, kad kviestinius pranešimus konferencijoje sutiko skaityti įvairių šalių kalbininkai ir kalbininkės, savo pranešimuose nagrinėsiantys šias temas:

• Johan van der Auwera (Antwerp) „Negative and free choice indefinites: a reappraisal“
• Klaus Geyer (Odense) „Ungleiche Schwestern? Über Sprachvergleiche am Beispiel Dänisch-Deutsch“
• Jurgis Pakerys (Vilnius) „Baltic causatives in the Circum-Baltic context“
• Lina Plaušinaitytė (Vilnius) „Welche Art litauisch-deutsches Wörterbuch brauchen wir?“

Kviečiame visus registruotis ir diskutuoti pačiomis įvairiausioms su kalbų įvairove susijusiomis temomis.

Visą aktualią informaciją galite rasti konferencijos puslapyje > 

Konferencijos kalbos: vokiečių, prancūzų, anglų

Svarbios datos

gegužės 12 d. – registracija

birželio 1 d. – patvirtinimas apie priėmimą

rugpjūčio 1 d. – dalyvio mokesčio pervedimas

rugpjūčio 25 d. – konferencijos programos paskelbimas

[EN]

We are pleased to invite you to the 58th Linguistics Colloquium titled “Linguistic Diversity in the World and for the World”. The Conference will take place at Vilnius University, Faculty of Philology, on September 20-22, 2023.

We are very happy that our plenary speakers this year come from different countries. Their talks will focus on the following topics:

• Johan van der Auwera (Antwerp) “Negative and free choice indefinites: a reappraisal”
• Klaus Geyer (Odense) “Ungleiche Schwestern? Über Sprachvergleiche am Beispiel Dänisch-Deutsch”
• Jurgis Pakerys (Vilnius) “Baltic causatives in the Circum-Baltic context”
• Lina Plaušinaitytė (Vilnius) “Welche Art litauisch-deutsches Wörterbuch brauchen wir?”

We invite researchers from any country of the world and from all linguistic backgrounds to submit contributions related to linguistic diversity. 

You can find all relevant information on the conference page > 

Conference languages: German, French, English

Important dates

Deadline for abstract submission and registration: May 12, 2023

Notification of acceptance: June 01, 2023

Deadline of paying the Conference fee: August 01, 2023

Online publication of the Conference program: August 25, 2023

Maloniai kviečiame į kandidatų, dalyvaujančių konkurse docento pareigoms užimti, viešas paskaitas. 

• Marius Smetona "Klasikinė ir šiuolaikinė retorika: ar jos skiriasi?" 

• Evaldas Švageris "Baltų kalbų prozodija eksperimentininko akimis: keletas probleminių aspektų"

Paskaitos vyks 2023 m. kovo 24 d. 13 val. Filologijos fakulteto SP2 auditorijoje.

Kovo 23 d., ketvirtadienį, 15 val. 113 aud. kviečiame į seminarą  „Pas skandinavus: idėjos lietuvių kalbos sintaksei priklausomybės principais" su prof. Axeliu Holvoetu.

Maloniai kviečiame visus susidomėjusius!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. kovo 24 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90-100 min. 

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
2. ŠAP nuostatų tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, institutų direktorės, 20 min.).
3. Mokslo strategijos rengimo grupės tarpinė ataskaita (prof. Mindaugas Kvietkauskas, dr. Vilius Bartninkas, 20 min.).
4. Doktorantūros studijų apžvalga (prof. Meilutė Ramonienė, 20 min.).
5. Minimalūs grupių dydžiai ir koeficientai (BA) (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 20 min.).
6. Atnaujinti studijų planai (Ispanų filologija, Skandinavistika (suomių)) (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.).
7. Prancūzų filologijos SPK sudėties atnaujinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
8. Prašymai dėl studijų įmokų mažinimo (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).

Kovo 21 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje vyks dokumentinio filmo „Apšviesti naktį. Poetiniai Pierre’o Soulages’o ir Léopoldo Sédaro Senghoro susižvalgymai“ (pranc. Éclairer la nuit. Regards poétiques entre Pierre Soulages & Léopold Sédar Senghor, režisierė Anne-Camille Charliat) peržiūra ir aptarimas. Filmą pristatys jo sumanytojas, kultūros ir meno ekspertas, istorikas Jeanas Gérard’as Bosio – P. Soulages’o ir L. Sédaro Senghoro kūrybos žinovas, asmeniškai labai gerai pažinojęs abu garsius menininkus. Filmas bus rodomas prancūzų kalba, o aptarimas vyks prancūzų ir lietuvių kalbomis.

Renginiu siūloma atrasti nepaprastai įdomią dviejų giminingų menų – tapybos ir poezijos – sąsają, kuria aukštinamas kultūrų grožis, tautų laisvė ir bendras paveldas. Gretindamas P. Soulages’o tapybą ir L. Sédaro Senghoro poeziją, filmas atiduoda duoklę civilizacijų ir visuotines žmogiškąsias vertybes šlovinančiai meninės kūrybos galiai.

G. Bosio gimė 1945 m. Nicoje, glaudžiai su vietos kultūros gyvenimu susijusioje šeimoje. Įgijęs teisės, ekonomikos ir literatūros mokslų diplomus, 1969–1971 m. jis buvo prancūzų kultūros renginių kuratorius Europoje, Kanadoje ir Haityje, vėliau dešimt metų (1972–1982 m.) dirbo Senegalo prezidento L. Sédaro Senghoro patarėju kultūros ir diplomatijos klausimais.

Dirbdamas Senegale, G. Bosio organizavo Marco Chagallo, Pablo Picasso ir P. Soulages’o parodas. Užmezgęs draugiškus santykius su žymiais to meto menininkais, jis turėjo galimybę išleisti L. Sédaro Senghoro eilėraščius, iliustruotus M. Chagallo, P. Soulages’o, André Massono, Hanso Hartungo, Vieiros da Silvos, Alfredo Manessier kūriniais. Paryžiuje, Branlio krantinės muziejuje (Le musée du quai Branly), surengtoje parodoje „Senghor and the Arts“ („Senghor ir menas“) pristatomi G. Bosio dovanoti darbai ir keli kūriniai iš jo asmeninės kolekcijos.  

Renginyje sveikinimo žodžius tars Vilniaus universiteto, Prancūzų instituto Lietuvoje atstovai.

Renginio organizatoriai  – Vilniaus universitetas ir Prancūzų institutas Lietuvoje.

Partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Renginys – Frankofonijos dienų Lietuvoje programos dalis.

Iliustracijai panaudota Pierre’o Soulages’o litografija, 1957 m.

Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus ir į atmintinų dienų sąrašą įrašius Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, pirmą kartą Lietuvoje bus rengiamas šios dienos minėjimas. Kovo 15 d. (trečiadienį) 16.00 val. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Simono Daukanto kiemelyje  (Universiteto g. 5) aukščiausi valstybės vadovai, politikai, žydų gelbėtojų ainiai, Lietuvos žydų atstovai, kelių šalių ambasadoriai, VU profesoriai, darbuotojai ir studentai skaitys 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes.

Žydų gelbėtojų diena pasirinkta kovo 15-oji, prisimenant VU bibliotekininkę Oną Šimaitę, kuriai 1966 m. kovo 15 d. buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas. Jos atminimui pagerbti ir žydų gelbėtojų dienai paminėti 15.00-19.00 val. VU Filologijos fakulteto laisvalaikio zonoje prie Kristijono Donelaičio auditorijos veiks paroda.

Nacių okupacijos metais žydų gelbėtojai buvo žmonės, kurie dažnai niekuo neišsiskyrė iš kitų, bet buvo orūs savo vertybėmis, išliko žmogiški net ir sunkiausiomis aplinkybėmis, gelbėjo kitus rizikuodami savo ir savo artimųjų laisve ir net gyvybe.

Tarp tokių buvo Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, poetas ir dramaturgas Balys Sruoga, Landsbergių bei Sondeckių šeimos ir garsioji VU bibliotekininkė Ona Šimaitė. Pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, ji gelbėjo žydus per Antrąjį pasaulinį karą. Kaip bibliotekininkė gavusi leidimą patekti į Vilniaus getą tariamai atsiimti knygų iš jas pasiskolinusių žydų studentų, ateidama į getą ji stengdavosi atnešti įkalintiems žmonėms kiek galima daugiau būtiniausių daiktų, o išeidama išnešdavo vertingą kultūrinę medžiagą, kurią stengėsi išsaugoti gete įkalinti žydai – dokumentus, rankraščius, retas knygas. Juos išslapstydavo VU arba kitose patikimose vietose. Taip ji išgelbėjo Grigorijaus Šuro dienoraštį, poeto Abraomo Suckeverio geto laikotarpio eilėraščius ir kitą neįkainojamą žydų kultūros palikimą. Ona savo ir bendraminčių suaukotus pinigus leido maisto produktams, padirbtiems dokumentams, antspaudams pirkti, slėpė pabėgėlius iš geto ir ieškojo slėptuvių žydų vaikams, stengėsi padėti gete įkalintiems žmonėms atgauti mieste paliktus daiktus.

O. Šimaitė – viena iš daugybės narsių Lietuvos žmonių, suteikusių šiek tiek vilties ir šviesos vienam juodžiausių istorijos laikotarpių. Iš Vilniaus geto išgelbėjusi dešimtis žmonių, ji pati tapo kankine Dachau koncentracijos stovykloje.

O. Šimaitė niekada nemėgo kalbėti apie savo žygdarbius, tačiau žydų tauta niekada jos nepamirš. Jeruzalėje, Jad Vašem Teisuolių alėjoje, auga jos garbei pasodintas medis. 2002 m. O. Šimaitė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties), o 2004 m. VU Simono Daukanto kiemelyje jos atminimui pagerbti atidengta memorialinė lenta, skelbianti, kad 1940–1944 m. ji dirbo VU bibliotekoje.

Renginio programa >>