Naujienos

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad pirmoji Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos premija paskirta prof. habil. dr. Kęstučiui Nastopkai už išliekamosios vertės mokslo tyrimus, meistriškai jungiančius literatūrologinę komparatyvistiką ir semiotiką.

Kviečiame į šventinę premijos įteikimo popietę lapkričio 11 d. 15:30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto I aukšto salėje. Dalyvaus laureatas, sveikins doc. dr. Dainius Vaitiekūnas ir dr. Manfredas Žvirgždas, renginį ves prof. Aušra Jurgutienė.

Prisijungimo nuoroda > 
  Meeting ID: 893 1923 1498
  Passcode: 039103

Taip pat lapkričio 14 d., pirmadienį, 17.00 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto II aukšto salėje kviečiame į mokslinę diskusiją su prof. habil. dr. Kęstučiu Nastopka „Įsiklausymai ir įsiskaitymai: semiotikos ir komparatyvistikos paralelės“, kurią moderuos prof. Dainius Vaitiekūnas.

Juliaus Kalinsko nuotr.

Nuo 2022 m. spalio iki gruodžio fakultete vyksta Lituanistinių studijų katedros organizuojamas 10 nuotolinių paskaitų ciklas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams ir bendruomenėms. Paskaitas skaito gausus būrys fakulteto dėstytojų. Paskaitos yra skirtos dvikalbystės, kalbos išlaikymo, tarmių gyvavimo emigracijoje, praktinio kalbos mokymo, lietuvių vaikų literatūros, lietuvių vardų temoms. Taip pat klausytojai bus supažindinti su lengvai suprantama kalba ir į Lietuvą grįžusių vaikų situacija, o paskaitų ciklą pabaigs Kalėdų dainų tema.

Paskaitos sulaukė didelio populiarumo – užsiregistravo 183 klausytojai net iš 29 šalių: Airijos, Armėnijos, Australijos, Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Čilės, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Urugvajaus, Vengrijos ir Vokietijos. Iš išvardinto šalių sąrašo matyti ir visai naujų šalių, kur anksčiau nebuvo lietuvių bendruomenių.

Beveik du trečdaliai klausytojų yra mokytojai ir dėstytojai (60 proc.), ketvirtadalis yra tėvai (24 proc.), nemažą dalį sudaro lituanistinių mokyklų vadovai (18 proc.) ir lituanistinių mokyklų tėvų komiteto nariai (3 proc.), taip pat prie paskaitų jungėsi lituanistinių mokyklų savanoriai (15 proc.), o likę 10 proc. – žmonės, kuriems įdomi ši tema, nes su ja vienu ar kitu būdu patys susiduria darbe ar asmeniniame gyvenime.

Nuotraukos iš doc. dr. Ritos Juknevičienės ir Aurelijos Kaškelevičienės paskaitų.

Kviečiame bendruomenę dalyvauti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto vykdomo Erasmus+ projekto „QuILL – Kalbų mokymo(si) kokybė“ (KA2- Strateginių Partnerysčių aukštajame moksle programa, projekto Nr. 2020-1-PT01-KA226-HE-094809) mokymuose. Mokymai susideda iš trijų etapų:

• Projekto rezultatų pristatymas (2 ak.val.) lapkričio 11 d. 15:00 val. nuotoliniu būdu. Kviečiame registruotis >
  Prisijungimo į mokymus nuoroda >

• Savarankiškas projekto medžiagos testavimas (6 ak. val.). Testuojamos medžiagos dalyvių individualus konsultavimas lapkričio 11 - 20 dienomis (6 ak. val.).

• Projekto klausimyno pildymas (2 ak.val.)* iki lapkričio 22 d.

* Projekto dalyviai mokomi pagal Mokymosi visą gyvenimą programą „Kalbų mokymo(si) kokybė“. Programos trukmė - 16 ak. val. Įvykdžius visus tris programos etapus, išduodamas VU Senato patvirtintas Mokymosi visą gyvenimą (MVG) programos pažymėjimas.

2022 m. lapkričio 7-11 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute vyks trys Erasmus projekto THINK4JOBS renginiai. THINK4JOBS projekto tikslas yra stiprinti universitetų ir verslo institucijų bendradarbiavimą, siekiant efektyvių studentų kritinio mąstymo (KT) ugdymo formų.

2022 m. lapkričio 7-11 d. vyks Think4Jobs projekto mokymai (LTTA).

THINK4JOBS projektas vienija tarpdisciplininę mokslininkų iš Graikijos, Vokietijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos komandą, atstovaujančią aukštojo mokslo institucijas (AMI)  ir darbo rinkos organizacijas (DRO). Projekto partneriai pristatys projekto rezultatus apie kritinio mąstymo (KM) ugdymą įvairiose disciplinose ir glaudaus bendradarbiavimo tarp AMI ir DRO svarbą. Renginyje taip pat dalyvaus išoriniai KT ekspertai, kurie pasidalins savo tyrimų išvadomis apie įvairius KM aspektus. Kolegos iš Užsienio kalbų instituto: Liudmila Arcimavičienė, Ovidiu Ivancu, Simona Kontrimienė, Roma Kriaučiūnienė, Adam Mastandrea ir Svetozar Poštič skaitys pranešimus apie KM plėtros galimybes užsienio kalbų mokymo ir mokymosi procese. LTTA programą rasite čia:

2022 m. lapkričio 10-11 dienomis THINK4JOBS vyks 3-iasis tarptautinis projekto partnerių iš Graikijos, Vokietijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos susitikimas, kurio metu  bus aptarti projekto rezultatai per 25 bendradarbiavimo mėnesius ir numatomi  tolesni sklaidos žingsniai.

2022 m. lapkričio 11 d. vyks Kritinio mąstymo forumas. Pagrindinė forumo pranešėja prof. dr. Daiva Penkauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) pristatys nacionalinių KM tyrimų rezultatus aukštosiose mokyklose ir darbo rinkoje. Projekto THINK4JOBS partneriai dalinsis savo tarpdisciplininių tyrimų, susijusių su KM plėtra AMI ir DRO rezultatais.

Daugiau informacijos apie Think4jobs projektą >

Naujausioje tinklalaidės Kalba kalba laidoje – pokalbis su Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docente, vertėja Carmen Caro Dugo. Kalbėta apie tai, kas lemia vertėjo sprendimą rinktis vieną ar kitą kūrinį, kaip ir kodėl ispaniškai suskambėjo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Kristijono Donelaičio „Metai“, kokius įspūdžius šių klasikinių lietuviškų tekstų vertimai palieka ispanakalbiams skaitytojams.

Kviečiame pamėgti tinklalaidės YouTube kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify, Google Podcasts ir t.t.

• YouTube > 
• Spotify > 
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts > 

Lapkričio 17–18 d. kviečiame apsilankyti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto rengiamoje tarptautinėje konferencijoje Literary Canon Revision in Post-Communist Societies. Renginys vyks VU Filologijos fakultete, V. Krėvės (118) aud.

Plenarinius pranešimus skaitys prof. Dalia Satkauskytė (LLTI) ir Jevgenij Dobrenko (Venecijos Ca’ Foscari universitetas). Konferencijoje taip pat dalyvaus literatūros kanono tyrėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Kroatijos.

Konferencijos programa >

Pranešimų tezės >

Maloniai kviečiame lapkričio 10 d., 17 val., Vinco Krėvės aud., į Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių 100-mečio minėjimą, kuriame dalyvaus Ispanijos karalystės ambasadorė Nieves Blanco Díaz, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, eilėraščius lietuvių ir ispanų kalbomis skaitys fakulteto dėstytojai, eilėraščių vertėjai. Sveikinimo žodį tars ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. 

Per minėjimą bus pristatoma knyga „22 eilėraščiai šimtmečiui“. Ji sudaryta iš 22 eilėraščių: 11 lietuvių poetų su vertimu į ispanų kalbą, ir 11 ispanų poetų su vertimu į lietuvių kalbą. Eilėraščius vertė Fakulteto dėstytojai Aistė Kučinskienė, Dovilė Kuzminskaitė, María Sebastia, Carmen Caro, taip pat žymi ispanistė Birutė Cipljauskaitė, buvusi ispanų filologijos studentė Ieva Emilija Rozembergaitė, ir kiti.

Šių metų lapkričio 3-4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks Prancūzų filologijos katedros rengiama tarptautinė konferencija Kalbos(ų) perspektyvos literatūroje prancūzų kalba. Ji skirta dvikalbystės, daugiakalbystės, tarpkalbystės ir kitų kalbų įvairovės aspektų apmąstymui prancūzakalbėje literatūroje.

Daugiau informacijos čia >

Un colloque international intitulé Perspectives de langue(s) dans les littératures d’expression française se tiendra les 3-4 novembre à l'Université de Vilnius. Le colloque est consacré aux aspects du bilinguisme, du multilinguisme, du translinguisme et à d’autres aspects de la diversité linguistique dans la littérature d’expression française. Le colloque en question est organisé par le Département de philologie française.

Pour en savoir plus cliquez ici >

Filologijos fakulteto Rašytojų menėje spalio 25 d. įvyko Kroatijos ambasados organizuojamos parodos „Kroatijos archeologinis paveldas“ atidarymas. Susirinkusius svečius sveikino ir į Fakulteto erdves šiltai priėmė dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, o parodą atidarė Kroatijos ambasados reikalų patikėtinė Dunja Staničić. Parodos idėją bei kontekstą svečiams pristatė į Lietuvą atvykęs Zagrebo archeologinio muziejaus vadovas Sanjin Mihelić.

Paroda „Kroatijos archeologinis paveldas“ siekia supažindinti su ypatingai plačiu ir įvairiapusiu istoriniu ir kultūriniu šalies paveldu, besitęsiančiu nuo anksčiausių priešistorinių laikų, Antikos bei Viduramžių iki moderniųjų laikų ir šiandienos. Anot parodos autoriaus S. Mihelić, parodos tikslas yra atskleisti svarbiausius istorijos epizodus ir archeologinius atradimus, kuriuos galima aplankyti Kroatijoje, bei supažindinti visuomenę su šalies istorija. 

Paroda veiks iki lapkričio 11 d., Fakulteto Rašytojų menėje. Maloniai kviečiame užsukti!

Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centre įvyko konferencija „Skandinavų kolonializmas Arktyje ir jos tautų rezistencija“, subūrusi Šiaurės Europos šalių mokslininkes, Skandinavistikos centro darbuotojus bei studentus.

Šioje konferencijoje buvo aptariama Norvegijos, Švedijos bei Suomijos samių ir Grenlandijos inuitų kultūrų egzistenciniai iššūkiai valstybiniame bei globaliame kontekste, išryškinant kolonializmo šmėklos apraiškas ir pastangas jų atsikratyti demokratijos, tolerancijos bei žmogiškųjų teisių gerbimo pavyzdžiais laikomose minėtose Šiaurės Europos šalyse. Šis renginys išsiskyrė savo jautrumu identiteto formacijos klausimams ir paskata kritiškai mąstyti apie kultūrinių, politinių, ekonominių bei etinių aspektų sankirtą.

Danijos Kopenhagos universiteto docentė Kristen Thisted aptarė Grenlandijos ir Danijos santykius, atskleisdama Grenlandijos gyventojų identiteto kompleksiškumą ir ambivalenciją dėl siekio tapti nepriklausoma valstybe, paaiškindama tai lemiančius institucinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius: „Į klausimą, kas yra šių laikų grenlandietis, negalime vienareikšmiškai atsakyti.“

Švedijos Umeo (Umeå) universiteto mokslininkė Åsa Össbo išskyrė neigiamus aplinkosaugos ir žaliosios politikos padarinius samių kultūros gyvybinei erdvei, pasitelkdama Švedijos Norlando regiono metalo gamybos bei vėjo ir vandens jėgainių plėtros planus žemėse, naudojamose tradiciniam samių šiaurės elnių ganymui – tai samių identitetui egzistenciškai esminė veikla ir gyvenimo būdas.

Å. Össbo antrino ir Suomijos Laplandijos universiteto mokslininkė Laura Junka-Aikio, kuri pasitelkė Suomijos Arkties geležinkelio projekto pavyzdį, išryškindama jo paskatintą samių kovą už savo išlikimą bei identitetą. Galiausiai Norvegijos Trumsės (Tromsø) universiteto samių kilmės doktorantė Eva Maria Fjellheim taip pat pabrėžė žaliosios energijos plėtros neokolonijines implikacijas Norvegijos samių Foseno bylos atveju. Šis teisinis disputas dar sykį atskleidė destruktyvų planuojamos vėjo jėgainės poveikį samių kultūrai. E. M. Fjellheim atkreipė dėmesį į tai, kad ateities vizijos, susijusios su tvaria energija ir žmonijos išlikimu, gali kelti – o minėtų etninių mažumų atveju dažnai ir kelia – sunaikinimo grėsmę tam tikroms kultūroms.

Tyrėjos pabrėžė kritiškumo ir sąmoningumo poreikį aptariant etninių mažumų problematiką, kad būtų išvengta savo pačių mokslinio kolonijinio žvilgsnio. Bandydami suprasti etninio „Kito“ perspektyvą, privalome suvokti jų pačių patirtį, mąstyseną ir epistemologiją. Tarp valstybių (kolonijinių institucijų) ir etninių mažumų (kolonizuojamų grupių) iškylantys ginčai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į šias skirtingas epistemologijas ir vertybių sistemas tam, kad nebūtų iš anksto nutildoma viena pusė. Vis dėlto skirtingi kalbos žaidimai, pasaulėžiūros bei ideologijos neturi užkirsti kelio praktiškiems ir efektyviems politiniams sprendimams – mes turime ne tik pripažinti vieni kitų kitoniškumą, bet ir rasti būdą egzistuoti kartu.

Galiausiai buvo pabrėžta, kad tiek samių, tiek Grenlandijos kultūros pačios nėra homogeniškos, sukuriančios binarinę struktūrą su Šiaurės Europos šalimis, nuo kurių jos tebėra priklausomos; šios kultūros yra daugialypės, aprėpiančios skirtingas būties ir ateities vizijas.

Spalio 24 d. Filologijos fakultete lankėsi Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Jarosławas Fazanas, Paribio literatūrinės kultūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Pawełas Bukowiecas, Senosios lenkų literatūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Jakubas Niedźwiedźis, taip pat Krokuvos polonistai prof. habil. dr. Tadeuszas Bujnickis, prof. habil. dr. Krzysztofas Zajasas, dokt. Michałas Zającas. 

Susitikimo su dekane prof. dr. Inesa Šeškauskiene metu buvo aptartas abiejų fakultetų bendradarbiavimas vykdant Erasmus+ programą ir šiuo metu planuojami bendri tarptautiniai mokslinių tyrimų projektai.

Vėliau kolegos iš Krokuvos kartu su Lietuvių literatūros katedros mokslininkais dalyvavo diskusijoje „Ar galime parašyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos literatūros istoriją?“

Nuotraukoje (iš kairės): prof. habil. dr. Jakub Niedźwiedź, prof. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Inesa Šeškauskienė, prof. habil. dr. Jarosław Fazan, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, prof. habil. dr. Paweł Bukowiec susitikimo dekanate metu.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. spalio 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Daktaro diplomo įteikimas Aleksandrai Šalkinei.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
3. 2022 m. studentų priėmimo analizė, SPK 2021–2022 m. m. ataskaitos, 2023 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (Studijų kolegijos pirmininkė asist. Linara Bartkuvienė, prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri; 40 min.). 
4. Dėl kartotinių seminarų ir pratybų koeficiento (doc. Audronė Kučinskienė, 15 min.).
5. Dėl paskaitų tvarkaraščių sudarymo VU Filologijos fakultete 2022/23 mokslo metų rudens semestre (stud. Simonas Granskas, 15 min.)
6. Studijų programų privalomųjų dalykų pakeitimai (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
7. Kandidatų Rektoriaus mokslo premijai teikimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.).
8. Dainoros Pociūtės monografijos teikimas leidybai (prof. Brigita Speičytė, 5 min.)
9. Semiotikos SPK atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)

Filologijos fakultetas spalio 25 d., antradienį, 16 val. kviečia į Kroatijos ambasados organizuojamą parodos „Kroatijos archeologinis paveldas“ atidarymą. Parodą atidarys Kroatijos ambasados reikalų patikėtinė Dunja Staničić, o atvirą paskaitą skaitys parodos autorius ir Zagrebo archeologinio muziejaus vadovas Sanjin Mihelić.

Paroda „Kroatijos archeologinis paveldas“ supažindina su Kroatijos nesuskaičiuojamais archeologiniais ir istoriniais paminklais, kartu sudarančiais ypatingą kultūrinę ir istorinę dermę. Nuo anksčiausių priešistorinių laikų, Antikos bei Viduramžių iki moderniųjų laikų ir šiandienos – Kroatijos teritorija visada buvo susidūrimų, tradicijų ir įvairiapusių pasaulėvokų vieta. Jų sąveika padėjo statyti pamatus ir kurti modernios, savo turtingomis ir įvairiapusėmis šaknimis besididžiuojančios Europos šalies statinį. 

Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 11 dienos VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5) Rašytojų menėje. Maloniai kviečiame apsilankyti!

We cordially invite you to the opening of the Croatian Embassy’s exhibition “Croatian Archaeological Heritage“ on October 25th, Tuesday, at 4 pm. The exhibition will be opened by the Chargé d´Affaires of the Embassy of Croatia, Ms Dunja Staničić, followed by a lecture by the exhibition's author Mr Sanjin Mihelić, General Director of the Archaeological Museum in Zagreb. 

The exhibition “Croatian Archaeological Heritage“ aims to present Croatia as the home of countless archaeological and historical cultural monuments, which make this country a unique cultural and historical landscape. From earliest prehistory through antiquity and the Middle Ages, until the Modern Age and present day, the territory of Croatia has always been a place of the encounter and traditions, as well as often diverse world views, whose interplay through the ages has helped lay the foundations and build the edifice of a modern European country, proud of its rich and diverse origins.

The exhibition will be open to the public until November 11th at the Writers’ Hall (Rašytojų menė) of Vilnius University Faculty of Philology (Universiteto str. 5).

2022 m. spalio 10–11 d. Vilniaus universitete vyko seminaras „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“, kurį surengė Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistai. Šis seminaras – tai pirmasis tarptautinio projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“ renginys.

Dvi dienas trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo abiejų bendradarbiaujančių universitetų germanistai ir germanistės, taip pat kolegės germanistės iš Vytauto Didžiojo universiteto, Tartu, Talino, Latvijos ir Liepojos universitetų. Sveikinimo žodį atidarymo metu tarė Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros skyriaus vadovė Anja Luther, susirinkusiems perskaičiusi Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Matthias Sonn sveikinimo kalbą, taip pat Goetheʼs instituto Lietuvoje vadovė Anna Maria Strauß ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Prof. dr. Heike Zinsmeister supažindino su Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų bendradarbiavimo tikslais.

Dirbtuvių dalyviai ir dalyvės skaitė pranešimus ir pristatė savo patirtį dirbant su tekstynais, vykdant projektus ar naudojant juos studijų procese. Šio susitikimo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti darbo su tekstynais patirtis, poreikį ir taikymą tolesnėse bendrose veiklose. Diskutuota tekstynų didaktikos tema siekiant išsiaiškinti, kokie aspektai turėtų būti aptarti tekstynų didaktikai skirtame leidinyje ar publikacijoje.

Hamburgo universiteto profesorė Julia Nantke kartu su projektų darbuotoja Marie Flüh skaitė viešą paskaitą „Skaitmeninės humanitarikos metodai ir įrankiai“ ir kalbėjo apie skaitmeninės humanitarikos, Digital Humanities, tikslus, taip pat pristatė skaitmeninį Hamburgo universitete sukurtą ir šiuo metu Darmštato technikos universitete toliau plėtojamą įrankį CATMA, Computer Assisted Text Markup and Analysis. Šis įrankis skirtas kalbinių duomenų anotavimui ir gali būti naudojamas vykdant tiek lingvistinius, tiek literatūrinius ar kultūrinius tyrimus. Pranešėjos pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kaip šis įrankis taikomas jų vykdomuose literatūriniuose, su senaisiais raštais ir rankraščiais susijusiuose projektuose.

Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų partnerystės projektą remia Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), projektą pradžiai finansavusi 2022–2024 metams su galimybe jį pratęsti iki 10 metų. Projekto vadovė – Hamburgo universiteto vokiečių kalbotyros ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister, projekto koordinatorės Hamburgo ir Vilniaus universitete yra Carla Söckefeld, doc. dr. Skaistė Volungevičienė ir doc. dr. Vaiva Žeimantienė.

Spalio 24 d., pirmadienį, 15.00 val. kviečiame bendruomenę prisijungti į atvirą paskaitą “Climate change discourse in UK and US news media: representing uncertainty and time”. Paskaitą skaitys Prof. Dr. Hermine Penz (Grazo universitetas, Austrija). 

Paskaita vyks nuotoliniu būdu Zoom platformoje > 

Paskaita bus skaitoma anglų kalba.

Daugiau apie paskaitą

Neapibrėžtumas ir laikas klimato kaitos diskurse JK ir JAV žiniasklaidoje

Santrauka

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių, nuolat minimų žiniasklaidos diskurse. Naujausi klimatologijos duomenys apibendrinami Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitose. Jose taip pat pateikiami kylančios temperatūros daromo neigiamo poveikio scenarijai. Žiniasklaida, skelbdama IPCC ataskaitas, mokslinę kalbą pritaiko plačiajai visuomenei. Šiame pristatyme aptariama, kaip neapibrėžtumas ir laikas atsispindi žiniasklaidos pranešimuose, parengtuose pagal dvi paskutines IPCC ataskaitas. Tyrimas remiasi kokybine prieiga ir ekokritine diskurso analize.

Spalio 14 d. Filologijos fakulteto tarybos posėdyje buvo įteiktos 2022 m. Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos, kurias kasmet skiria „Lietuvių fondas“ (JAV), bendradarbiaudamas su Lietuvių literatūros katedra. Stipendijomis skatinami talentingi ir kūrybingi lietuvių literatūros studentai, pasižymintys puikiais studijų rezultatais, lituanistikos, lietuvių literatūros sklaidos darbais.

Šiemet stipendijas laimėjo Lietuvių filologijos ketvirtakursiai Severija Marija Banaitytė, Martynas Pumputis ir Viltė Stukaitė.

Visi trys stipendininkai yra ne tik puikūs studentai, bet ir iniciatyvūs lituanistikos studijų „ambasadoriai“, dalyvavę rengiant šių metų „Lituanistikos akademiją“ ir seminarų ciklą „Ekskursas“ moksleiviams. Martynas Pumputis išsiskiria literatūros kritikos darbais, Severija Marija Banaitytė – dalyvavimu radijo laidoje „Prie Smetonos“, Viltė Stukaitė – akademinės savanorystės veikla.

Sveikiname!

Spalio 24 d., pirmadienį, 15:00 J. Balkevičiaus aud. VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedra ir Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto Paribio literatūrinės kultūros katedra kviečia į diskusiją „Ar galime parašyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos literatūros istoriją?“

Diskusijoje dalyvauja: dr. hab. Paweł Bukowiec, dr. hab. Jarosław Fazan, prof. dr. hab. Jakub Niedźwiedź ir prof. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Dainora Pociūtė, prof. Brigita Speičytė.

Diskusija vyks anglų kalba.

[EN] 

The Department of Lithuanian Literature (Faculty of Philology, Vilnius University) and the Department of Literary Culture of Borderlands (Jagiellonian University in Kraków) invite to a discussion: Can we write a joint history of Lithuanian and Polish literature?

Participants: dr. hab. Paweł Bukowiec, dr. hab. Jarosław Fazan, prof. dr. hab. Jakub Niedźwiedź and prof. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Dainora Pociūtė, prof. Brigita Speičytė.

Discussion (in English) will take place on October 24th, Monday, 3 p.m. at J. Balkevičius room.

Lapkričio 3 d., ketvirtadienį, 15.00 val. kviečiame VU Filologijos fakulteto bendruomenės narius į praktinį skaitmeninei humanitarikai skirtą seminarą „Nuo spausdinto iki anotuoto teksto“. Seminaras su nedidele pertrauka truks iki dviejų valandų ir vyks A4 (Kalbų laboratorija 1) kompiuterių klasėje (savo kompiuterių atsinešti nereikia). 

Pirmoji jo dalis bus skirta tekstų skaitmeninimo galimybėms aptarti. T. y. kaip spausdintą fizinėje knygoje esantį tekstą greitai ir kokybiškai perkelti į skaitmeninę terpę, naudojant įvairius viešos prieigos tekstų atpažinimo (OCR) įrankius. Praktiškai išbandysime kelis, palyginsime jų atpažinimo rodiklius bei pabandysime pagerinti atpažįstamo teksto kokybę, naudodamiesi vaizdų redagavimo programa.

Antroji seminaro dalis bus skirta suskaitmeninto teksto bazinei statistinei analizei ir anotavimui. Naudodami R statistinį paketą ir teksto apdorojimui skirtas programines bibliotekas, pabandysime paskaičiuoti paprastas teksto statistikas, tokias kaip žodžių dažniai, išskirti aktualiausius raktažodžius bei morfologiškai ir sintaksiškai suanotuoti tekstą. Nepamiršime rezultatus pateikti vizualiai -- tam pabandysime sugeneruoti juos atvaizduojančias diagramas.

Jokių išankstinių žinių nereikalaujama, visa medžiaga bus pateikta, o programos naudojamos kartu pažingsniui. Net jei patys neatliekate tyrimų, kurie būtų susiję su nurodytomis temomis, tokios žinios galėtų praversti vadovaujant studentų darbams.

Dalyvių skaičius ribotas, todėl prašome užsiregistruoti > 

Seminaro metu naudosime viešos prieigos įrankius ir programas:

• GNU Image Manipulation Program (GIMP)
• Internetinius teksto atpažinimo (OCR) ir panašumo nustatymo įrankius
• R su grafine sąsaja RStudio 

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytojos Ernesta Kazakėnaitė ir Justina Mandravickaitė.

Spalio 20 d., ketvirtadienį, 11 val. maloniai kviečiame į susitikimą su rašytoja Susanne Röckel. 

Renginio metu bus galimybė susipažinti su daugeliu literatūrinių premijų apdovanotos rašytojos kūryba, taip pat daugiau sužinoti apie šiuolaikinę vokiečių literatūrą, jos tendencijas.

Susanne Röckel gimė 1953 m. Darmštate, vėliau studijavo germanistiką Berlyne ir Paryžiuje. Kaip rašytoja debiutavo 1989 m. apsakymu „Palladion“. Po to pasirodė apsakymų rinkinys „Vergessene Messen“ (2009), romanai „Rotula“ (2011) ir „Der Vogelgott“ (2018) ir kt.

Renginys vokiečių kalba vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 5), Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete (A9).

Organizatoriai:

Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra
Lietuvos rašytojų sąjunga
Vilniaus Goethe‘s institutas