Naujienos

Kovo 17 d., penktadienį, 15 val., 92 aud. kviečiame į VU Filosofijos fakulteto kognityvinės antropologijos profesoriaus Victor de Munck paskaitą/seminarą Cultural models, agency, and affordances: looking for meaning.

Lingivistai žino, kad žmogiškoji kalba turi dvigubą pobūdį: viena vertus, ji yra individualus kognityvinis fenomenas,kita vertus, ji egzistuoja visuomenėje ir yra socialinis reiškinys. Tačiau ši priešprieša nesiriboja kalbos mokslu - ji yra dėmesio centre kognityviniuose ir socialiniuose moksluose apskritai. Savo paskaitoje Victor de Munck aptars šios priešpriešos istoriją ir savo požiūri į ją kaip kognityvinio antropologo. Kognityvinė antropologija - disciplina sankirtoje tarp kognityvinių ir socialinių mokslų. Paskaitos dėmesio centre yra reikšmės sąvoka, kuri, nors yra ir kalbotyros objektas, nesiriboja tik kalbotyra. 

Paskaita bus įdomi visiems, kas norėtų įsigyti platesnį tarpdisciplininį žvilgsnį į tradicines kalbos tyrimų problemas. 

Detalesnę Victor'o de Munck'o paskaitos santrauką rasite čia >> 

Prof. Victor de Munck anksčiau dirbo State University of New York (New Paltz). 2019 m. profesoriui buvo įteiktas JAV Antropologijos mokslų draugijos (Society for Anthropological Sciences) prizas už geriausią 2019 metų mokslinį darbą antropologijos srityje. Profesoriaus tyrinėjimų sritys: Sociokultūrinė antropologija, kognityvinė antropologija, tarpkultūriniai tyrimai, kultūriniai modeliai, Šri Lanka, romantinė meilė.

Svarbiausios publikacijos:

• De Munck, Viktor Celestin and Elisa J. Sobo (eds.). (2002). The Anthropology of Power, Agency, and Morality. The Enduring Legacy of F. G. Bailey. Manchester: Manchester University Press, 2022.
• Bennardo, Giovanni and Victor Celestin De Munck (eds.). (2020). “Cultural Model Theory in Cognitive Anthropology: Recent Developments and Applications”, a special issue of Journal of Cultural Cognitive Science, 4, 1.
  
• De Munck, Victor Celestin and Giovanni Bennardo (2019). Disciplining culture: a sociocognitive approach. Current Anthropology, 60, 2, p. 174-193. DOI: 10.1086/702470.
• De Munck, Victor Celestin. (2019). Romantic Love in America: Cultural Models of Gay, Straight, and Polyamorous Relationships. London: Lexington Books

We cordially invite you to the lecture/seminar of Victor de Munck, professor of cognitive anthropology of the Faculty of Philosophy: Cultural models, agency, and affordances: looking for meaning on 17th March, Friday, at 3 pm, in room 92.

Linguists know that human language has a dual nature: on the one hand, it is an individual cognitive phenomenon, on the other, it exists in society and is a social phenomenon. However, this opposition is not limited to language science - it is the focus of attention in cognitive and social sciences in general. In his lecture, Victor de Munck will discuss the history of this opposition and his perspective on it as a cognitive anthropologist. Cognitive anthropology is a discipline at the intersection of cognitive and social sciences. The focus of the lecture is on the concept of meaning, which, although it is also an object of linguistics, is not limited to linguistics.

The lecture will be of interest to anyone who would like to acquire a broader interdisciplinary perspective on traditional problems in language research.

A more detailed summary of Victor de Munck's lecture can be found here >>

Prof. Victor de Munck previously worked at the State University of New York (New Paltz). In 2019 professor was awarded the prize of the American Society for Anthropological Sciences for the best scientific work in the field of anthropology 2019. Professor's research areas: Sociocultural anthropology, cognitive anthropology, cross-cultural studies, cultural models, Sri Lanka, romantic love.

Main publications:

•  De Munck, Viktor Celestin and Elisa J. Sobo (eds.). (2002). The Anthropology of Power, Agency, and Morality. The Enduring Legacy of F. G. Bailey. Manchester: Manchester University Press, 2022.
• Bennardo, Giovanni and Victor Celestin De Munck (eds.). (2020). “Cultural Model Theory in Cognitive Anthropology: Recent Developments and Applications”, a special issue of Journal of Cultural Cognitive Science, 4, 1.
  
• De Munck, Victor Celestin and Giovanni Bennardo (2019). Disciplining culture: a sociocognitive approach. Current Anthropology, 60, 2, p. 174-193. DOI: 10.1086/702470.
• De Munck, Victor Celestin. (2019). Romantic Love in America: Cultural Models of Gay, Straight, and Polyamorous Relationships. London: Lexington Books.  

Sugrįžta atnaujinti seminarai „Pas skandinavus"! Šie seminarai skirti lietuvių kalbos gramatikos klausimams.

Kovo 16 d., ketvirtadienį, 15 val. 113 aud. kviečiame į seminaro „Skaliarinės priešdėlio be- funkcijos" tęsinį, kurio metu bus toliau kalbama apie dalelytinį priešdėlį be- ir įvairias jo funkcijas lietuvių kalbos gramatikoje.

Maloniai kviečiame visus susidomėjusius. 

Mieli bendruomenės nariai, kviečiame dalintis žinia apie aštuntą kartą rengiamą Báltų akademiją moksleiviams. Tai nemokamas ir neformalus renginys, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, kurio tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba.

Šiemet jis vyks balandžio 1 d. (šeštadienį) nuo 9:40 val. iki 17 val. VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5).

Renginio programa

09:40 Registracija ir arbata

09:50 Organizatorių žodis

10:00 „Mažvydas ir Augustinas“ (Jurgis Pakerys) ir ekskursija

11:10 „Dainuojanti revoliucija Latvijoje: dainų galia“ (Valdis Muktupāvelas)

12:20 „Pavasaris, motociklas ir pienas: latvių poeto Imanto Zieduonio (1933–2013) kūrybos spalvos ir briaunos“ (Kristina Vaisvalavičienė)

13:20 Pietūs

14:30 Latvių kalbos paskaita I

15:30 Pertraukėlė

16:00 Latvių kalbos paskaita II

17:00 Uždarymas

Registracija vyksta iki kovo 26 d. Registruokitės čia >>

Visa Báltų akademijos veikla moksleiviams yra nemokama, taip pat dalyvius vaišinsime pietumis. Vykstantiems iš kitų miestų turime galimybę nupirkti kelionės bilietus.

Dalyvių skaičius ribotas.

Daugiau apie Báltų akademiją čia >> 

Apie renginį čia >>

Turite klausimų? Rašykite 

Renginį remia Latvių kalbos agentūra.

Báltų akademiją organizuoja Ernesta Kazakėnaitė, Agnė Zujevaitė ir Sandra Stragienė.

Kovo 30 d. 15 val. Jono Balkevičiaus aud. vyks LMT remiamo projekto (LMT LIP-20-12) Prievartinės migracijos iš Lietuvos diasporos Rytuose ir jų tapatybė: Užvolgio ir Kazachstano atvejai rezultatų aptarimo seminaras, organizuojamas TKI (Taikomosios kalbotyros instituto).

Projektą vykdo Vilniaus universitetas.

Pranešimai:

1. Loreta Vilkienė (VU). Projekto pristatymas
2. Irena Šutinienė (LGGRTC). Represijų atmintis kaip lietuvių diasporos Kazachstane etninio identiteto išteklius
3. Jolanta Kuznecovienė (LSMU). Lietuvių diaspora Kazachstane: etninės tapatybės konstravimo viražai
4. Vytis Čiubrinskas (VDU). Priešinantis asimiliacijai: prievartinių migrantų į Rusijos Užvolgį diasporos identiteto ir paveldo strategijos
5. Loreta Vilkienė (VU). Kazachstano lietuvių diasporos kalbinis portretas

Kviečiame dalyvauti!

Kviečiame į Skandinavistikos centro organizuojamą neurolingvistikos seminarą kovo 31 d., nuo 9:30 iki 12:30, 314 A-B auditorijoje. Seminarą ves Lundo universiteto neurolingvistų grupė. Seminaro tema – Neurolinguistic Discoveries in Nordic Languages: Perception and Prediction of Speech Input. Renginys vyks anglų kalba. 

Prisegame renginio programą ir pranešimų santraukas >>

Daugiau informacijos apie Lundo universiteto neurolingvistų grupę rasite čia >>

[ENG]

Centre for Scandinavian Studies is happy to announce a neurolinguistics seminar, held by The Lund Neurolinguistics group at our centre on 31st March, from 9:30 to 12:30, in Room 314 A-B. The topic of the seminar is Neurolinguistic Discoveries in Nordic Languages: Perception and Prediction of Speech Input. The event will be held in English.

Please also find the event program and abstracts attached >>

You can read about The Lund Neurolinguistics group here >>

Nuoširdžiai sveikiname Fakulteto dėstytoją dr. Vilių Bartninką, kuriam Kovo 11-ąją iškilmingame Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime Seime buvo įteikta 2023 m. Valstybės nepriklausomybės stipendija. 

Džiaugiamės, kad galime pasidalinti laureato kalba su Fakulteto bendruomene.

Gerbiami Lietuvos Respublikos vadovai ir vadovės, Seimo nariai ir narės, valstybės atkūrėjai ir atkūrėjos, užsienio ambasadoriai, brangūs svečiai,

Dėkoju Komisijai už suteiktą apdovanojimą, progą į Jus kreiptis ir paskatą gilintis į rašytojo Petro Dirgėlos ir publicisto Gintaro Beresnevičiaus kūrybą. Valstybingumo klausimas šiems autoriams buvo svarbus - jiems rašymas reiškė rūpinimąsi Lietuva. Savo veikaluose jie nerimavo, kad viešasis reikalas nyksta iš kasdien gausėjančių mūsų nesutarimų, kad sąžinė ir atmintis, artimo meilė ir teisingumas yra pavirtusios kaimynėmis, kurios tesusitinka valstybinių švenčių metu, kad viešos kalbos dažniau nutyli nei pasako tai, ką reikia pasakyti. Tačiau jų nerimas tikrai nebuvo kritika. Tai buvo pretekstas dairytis į praeities ženklus ir ateities galimybes, ieškant to, kas mus atgaivintų. Jie abu ieškojo idealios Lietuvos. Ne pasakų, ne reklaminių įvaizdžių, bet idėjų ir simbolių, sąvokų ir tekstų, kuriuos mes kartu, kaip politinė tauta, esame sukūrę.

Šiandien švenčiame būtent tokį kūrinį, mūsų valstybės nepriklausomybės atstatymą ir jo Aktą, tekstą, kuriuo šis veiksmas išreikštas. Politikoje dažniau vertiname darbus, vis dar sakome „mažiau kalbų, daugiau darbų“, primiršdami, kad žodžiai ir darbai sudaro nedalomą visumą. Lietuvos istorija yra ne tik žygiai ir statybos, bet ir laiškai, aktai, statutai, poemos, eilėraščiai ir konstitucijos. Tekstai brėžia idealios Lietuvos vertybių ir tikslų kontūrus, darbai geriau ar blogiau tai įgyvendina.

Mūsų valstybės idealas ir dabar yra kruopščiai saugomas 1992 m. spalio 25 d. priimtos Konstitucijos. Šis idealas savo išgryninta forma pasirodo pačioje pradžioje, Preambulėje. Preambulė prasideda nuo praeities laiko ir prisiminimo: „Lietuvių tauta prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę“. Tarsi pabudusi po gilaus politinio miego, tautos atmintis išsklaido sapnus sugrąžindama į tikrovę, suvokimą, kad esame valstybė, o kartu su savimi atnešdama prisiminimų bangą.

Preambulės toliau minimi prisiminimai yra apie mūsų politinės gyvasties ženklus – sukurtus teisynus, dalyvautas kovas, perduotą kultūrinį palikimą – ir šie ženklai nurodo į gausybę istorinių pasakojimų. Petras Dirgėla mus mėgo vadinti mažais istorijos mikrobais, žmonėmis, kurie turi tvirtą buvimą istorijos tėkmėje. Šie pasakojimai taip pat primena apie mūsų ryšius su aplinkinėmis tautomis ir valstybėmis, apie amžiną pareigą priešintis despotijoms ir padėti laisvės draugams. Šiandien tokią pareigą vykdome Ukrainai, iki kol jos jau turima moralinė pergalė taps karine ir politine pergale.

Atmintyje atrandame, kad kiekvienas iš mūsų yra istorinis ir politinis veikėjas. Būtent apie veikimą toliau jau esamuoju laiku kalba ir Preambulė. Ji išskiria dviejų veiksmų svarbą dabarčiai: pirma, aktyvią kūrybą, kurios realizavimo formas kiekvienas iš mūsų laisvai renkasi savo gyvenime; antra, rūpinimąsi tarpusavio bendrystės saitais, santarve. Gintaras Beresnevičius tai įvardijo Vyčio ir Rūpintojėlio simboliais. Vytis žymi aktyvią jėgą, pasitikinčią savimi ir atvirą naujovėms, Rūpintojėlis nurodo į kontempliatyvų, rūpestingą santykį su tikrove. Beresnevičius tikėjo, kad niekas negali savintis šių simbolių atskirai, nes kiekviename iš mūsų jie yra įrašyti bendrai.

Žmogiškasis vyksmas negali būti betikslis, todėl Preambulė baigiasi žvilgsniu į ateitį ir jos moralinėmis gairėmis. Ji pareiškia, kad nuo šiol mes sieksime „atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės“. Tai yra sunki užduotis mums. Atvirumas įpareigoja gerbti žmogaus orumą ir žmonių įvairovę, puoselėjant tai saugančias teises ir institucijas, be to, kuriant ir naujas. Teisingumas reikalauja atrasti tokius gėrybių paskirstymo būdus valstybės struktūrose, kurie įgalintų piliečius klestėti ir patiems siekti savo išsipildymo. Darna numato viešąjį gyvenimą, pagrįstą empatija, gebėjimu tartis girdint ir suprantant vienas kitą.

Šį pažadą mes esame priėmę ir šiandien kaip niekad anksčiau turime stengtis atrasti tas politines ir teisines formas, kurios leistų jį įgyvendinti.

Preambulė yra ypatinga Konstitucijos dalis. Antikos filosofas Platonas manė, kad įžangos į įstatymus sutvirtina juos: preambulės yra tai, kas saugo įstatymo balsą piliečių sielose.

Tad nepaliaukime klausytis mūsų steigties dokumentų.

Gražios Jums visiems šventės!

Mieli kolegos filologai ir jų draugai visame pasaulyje,

Kovo 11-ji yra diena, kai mes kalbame apie laisvę, apie jaunystę ir apie ateitį. Laisvę gyventi savo šalyje, jai dirbti, ją puošti. Jaunystę, nes Kovo 11-ai yra tik trisdešimt treji, tiek ar mažiau yra laisvėje gimusiems žmonėms. Ateitį, nes Universitetas ir jo vertybės yra apie šalies ir pasaulio ateitį. Einame į ateitį išmokę istorijos pamokas, remdamiesi patyrusiais garbingais žmonėmis, mūsų kolegomis, visi drauge. Su Kovo 11-ja!

Pagarbiai,

Filologijos fakulteto dekanė
prof. dr. Inesa Šeškauskienė

Simbolinę dieną – poeto ir menininko Taraso Ševčenkos gimimo dienos išvakarėse ­– kovo 8 d.  Fakultete įvyko Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Petro Beštos susitikimas su ukrainiečių moksleivių ir mokytojų bendruomene. 

Fakulteto T. Ševčenkos auditorijoje skambėjo sveikinimo ir draugystės žodžiai, tradiciniais apdarais ir aksesuarais pasipuošusių moksleivių skaitoma poeto poezija. Norime pasidalinti Fakulteto dėstytojos Yelyzavetos Drach mintimis apie T. Ševčenkos reikšmę Ukrainos kultūrai: 

Taras Shevchenko was and still is an example for many Ukrainians all over the world. Especially in those times when we are far from home, we perceive this great personality not only as a poet and artist, but also as a human. The life path taken by Taras Shevchenko is being followed by us now, however, we know that our path is the path of already free people. Taras Hryhorovych, on the other hand, had to bear the burden of slavery, endure humiliation and fight for freedom - his own freedom and at the same time the freedom of future generations of Ukrainians. If he never did it, we would not feel such inner independence nowadays, perhaps we would not even have such inner strength. He put it in us through his artworks. And although we are far from home, Kobzar's poetry inspires us - and we never stop, even for a moment, we carry our culture and values in our hearts and demonstrate the power and greatness of the nation to others.

Nuoširdžiai dėkojame visiems susirinkusiems bei Fakulteto bendruomenės nariams, surengusiems šį susitikimą. Tikimės toliau puoselėti draugiškus ryšius!

Primename, kad Fakultete siūlomos įvairios ukrainiečių kalbos studijavimo galimybės:

• kaip pasirenkamasis dalykas;
• nuo 2023 m. rudens bus dėstoma Vertimo BA programoje kaip antroji užsienio kalba (šalia anglų);
• 2023 m. stojantieji į Lietuvių filologiją ir į Lenkų filologiją galės rinktis programos variantą su Ukrainistikos specializacija;
• rengiamos Ukrainistikos gretutinės studijos, kurios bus siūlomos visiems VU studentams.

VU FlF Klasikinės filologijos katedra kviečia į trečiąją studentų konferenciją. Šių metų konferencija yra skiriama romėnų poeto Vergilijaus didaktinei poemai Georgikos (29 m. pr. Kr.). Konferencijos metu bus nagrinėjamas kūrinio istorinis kontektas, skaitytojo bei aukso amžiaus koncepto problematika Vergilijaus kūryboje, Georgikų sąsąjos su stoikų ir Lukrecijaus filosofija.

Georgikas lietuviškai yra išvertę: Antanas Dambrauskas (1971 m.), Antanas Rukša (1975 m.) ir Alfonsas Nyka-Niliūnas (1984 / 1997 m.).

Konferencija vyks kovo 18 d., šeštadienį, nuo 11.00 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje.

Konferencijos programa

Kovo 16-17 dienomis Druskininkuose vyks keturioliktoji Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams.  Visus šiuos metus olimpiadai vadovauja prof.  Dainora Pociūtė, o pagrindinė jos bendradarbė koordinuojant  lietuvių kalbos užduotis – prof. Daiva Sinkevičiūtė. Šiemet Olimpiados vertinimo komisijoje dalyvauja Doc. Vilma Zubaitienė, Doc. dr. Regimantas Tamošaitis, Doc. Vytautas Rinkevičius, Dr. Neringa Klišienė, Doc. Erika Jasionytė-Mikučionienė,  Dr. Ernesta Kazakėnaitė, fakulteto studentės Gaja Klišytė, Viltė Stukaitė ir Severija Banaitytė.

Olimpiada, kurioje kasmet dalyvauja beveik pusantro šimto moksleivių,  yra svarbi lituanistų bendruomenės telkimo forma, populiarina filologines studijas ir tyrimus. Per trylika olimpiados metų I-III laipsnio diplomais apdovanota daugiau nei 150 moksleivių iš Lietuvos, dar keliasdešimt – iš užsienio lietuviškųjų mokyklų. Pirmoji olimpiados laureatė (2010), dr. Aistė Kiltinavičiūtė, šiuo metu yra mūsų fakulteto mokslinė Literatūros, kultūros ir vertimų instituto mokslo darbuotoja. 

Nuotraukoje: 2019 m. Olimpiados vertinimo komisijos nariai.

Maloniai kviečiame į kovo 24 d., penktadienį, 10 val. 122 aud. vyksiančią Prancūzų filologiją studijuojančių studentų mokslinę konferenciją, skirtą Prancūzijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 100-mečiui paminėti. 

Programa

10.00  – 10.10 Sveikinimo žodis. Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascal Sliwanski.

10.10 – 10.45 Frankofonijos eksperto Jean-René Bourrelio paskaita : « Langue française et patrimoine culturel européen : l’exemple des relations franco-lituaniennes ».

10.45 – 13.00 Studentų baigiamųjų darbų rezultatų pristatymas.

Dalyviai

1. Giedrė Bružaitė. « Hospitalité, communauté et subjectivité féminine transnationale dans le roman Le pays des autres de Leila Slimani »
2. Viktorija Gužaitė. « Cinécriture d’Agnès Varda : la condition féminine et l’aspect urbain dans Cléo de 5 à 7 »
3. Eivina Ikasalaitė. « L’analyse sémantique des anglicismes lexicaux sélectionnés par l’Académie française des années 2011-2022 »
4. Dobilė Kisieliūtė. « La traduction des dénominations chromatiques »
5. Justina Mieldažytė. « Traduire le langage dialogique : est-il possible de transmettre le caractère d’un personnage à travers la traduction ? Le cas d’un roman Tous les hommes n’habitent pas le monde de la même façon de Jean Paul Dubois »
6. Laura Motiejaitytė. « L’emploi diminutif en français »
7. Vakarė Petrauskaitė. « Maintien de la langue lituanienne dans les familles mixtes des pays francophones : France, Belgique, Canada »
8. Aistė Staškūnaitė. « Evolution de la compétence collocationnelle dans des essais universitaires des groupes débutants et avancés »
9. Gertrūda Švilpaitė. « La représentation de l’amour dans la pièce Cyrano de Bergerac d’Edmond de Rostand »
10. Radvilė Tarutytė. « La douleur et ses symboles dans la poésie d’Alfred de Musset »
11. Aušrinė Vilčinskaitė. « La traduction des verbes de déplacement métaphoriques du français en lituanien »
12. Silvija Zujūtė. « Que la réflexivité peut-elle faire ? La réflexivité langagière dans le film de Jean-Luc Godard Pierrot le fou comme une pragmatique de la parole filmique »
13. Klaudija Butkutė. « De l’adverbe de temps au marqueur discursif : le cas de déjà » (pranešimas nuotoliu)

Šiemet Konstantino Sirvydo (~1579–1631), Vilniaus universiteto dėstytojo, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios pamokslininko, sudaryto Dictionarium trium lingvarum penktajam ir paskutiniam leidimui sukanka 310 metų. Tai pagrindinis ir vienintelis spausdintas lietuviškas žodynas Didžiojoje Lietuvoje iki pat XIX a. pabaigos, turėjęs įtakos tolesnei lietuvių leksikografijos raidai. Šiuo trikalbiu (lenkų-lotynų-lietuvių) žodynu naudojosi ne tik bažnyčios atstovai ar kiti raštijos veikėjai, bet ir studentai, mokydamiesi kalbų.

Ta proga kviečiame visus kovo 10 dieną (penktadienį) nuo 13.10 iki 15.10 val. užsukti minutei kitai į Rašytojų menę žvilgterėti bei pavartyti šį paminklą.  

Bus eksponuojamas egzempliorius iš privačios kolekcijos, iki 2018 m. priklausęs buvusiam fakulteto dekanui prof. Jonui Palioniui. Jį pakomentuos Baltistikos katedros asistentė Ernesta Kazakėnaitė.

Apie K. Sirvydą glaustai >>

Skaitmeninė 1713 m. žodyno kopija >>

2023 m. kovo 8-9 d. VU Filologijos fakultete vyks XXXIV Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada, skirta Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimui. Olimpiadą rengia Filologijos fakulteto BKKI Polonistikos centras ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Olimpiados tikslas – skatinti gabius mokinius domėtis lenkų kalba ir literatūra, kultūros raida, lenkų ir lietuvių kultūriniais ryšiais. Taip pat siekiama populiarinti humanitarinius mokslus ir motyvuoti moksleivius jais domėtis. Olimpiadoje gali dalyvauti II-IV klasių gimnazijų mokiniai. Šiais metais Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiadoje dalyvauja 30 mokinių iš Vilniaus miesto bei Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonų gimnazijų. Iškilmingas laureatų apdovanojimas vyks kovo 10 d.  Vilniaus rotušėje. Laimėtojai atstovaus Lietuvą Lenkų kalbos ir literatūros olimpiadoje Varšuvoje.

Programa >

Vilniaus universiteto Polonistikos centras ir Vroclavo universiteto Lenkų filologijos institutas visus norinčius laikyti lenkų kaip užsienio kalbos sertifikavimo egzaminą maloniai kviečia į nemokamus vienos dienos mokymus. Juos 2023 m. kovo 25 d. 9.30–17.00 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (K. Donelaičio auditorijoje, Universiteto g. 5) ves patyrę Vroclavo universiteto dėstytojai ir egzaminuotojai. Pirmoji mokymų dalis bus skirta aptarti egzaminų struktūrą ir eigą. Vedėjai papasakos apie tai, kokiais metodai tikrinami šie įgūdžiai: klausymosi supratimas, skaitymas, rašymas, kalbėjimas bei gramatinis teisingumas. Antroje renginio dalyje dalyviai turės galimybę kartu atlikti įvairių lygių pavyzdines egzamino užduotis ir analizuoti tekstus. Taip pat per mokymus bus galima užduoti klausimus ir pasikalbėti su specialistais, kurie išsklaidys visas su egzaminais susijusias abejones. 

Mokymų planas

1 dalis. 9.30–13.30 val. 

1. Sertifikalvimo egzamino struktūra ir eiga – paskaita su pristatymu.
2. Recepcinių įgūdžių tikrinimas (klausymosi supratimas ir skaitymas) – egzamino modulių pristatymas ir aptarimas, įvairių lygių testinių užduočių pavyzdžių analizė.
3. Produktyviųjų įgūdžių tikrinimas (rašymas ir kalbėjimas) – egzamino modulių pristatymas ir aptarimas, įvairių lygių testinių užduočių pavyzdžių analizė.
4. Gramatinio teisingumo patikrinimas, užduočių ir testų rūšys – pristatymas.

13.30–14.30 val. Pietų pertrauka.

2 dalis. 14.30–17.00 val. 

Pavyzdinių užduočių sprendimas ir testų analizė (darbas grupėse). Dirbtuvių dalyvių konsultacijos. 

Mokymai nemokami, tačiau būtina į juos registruotis. Norėdami patekti į mokymus, turite parašyti laišką el. paštu , jame reikia nurodyti savo vardą, pavardę ir planuojamą laikyti lygį. Registruotis galite iki 2023 m. kovo 17 dienos. Kviečiame šia išskirtine galimybe pasinaudoti tuos, kurie jau apsisprendė laikyti egzaminą, ir tuos, kurie dar dvejoja. 

Šie mokymai yra projekto „Pasitikrink savo lenkų kalbos žinias Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje“ dalis.

Organizatoriai: Nacionalinė akademinių mainų agentūra (NAWA), Vilniaus universiteto Polonistikos centras, Vroclavo universitetas, Lvivo Ivano Franko universitetas

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Václav Blažek, Ondřej Šefčík

Lex RUKI in Baltic in perspective of the early Baltic loans in Finnic

Rainer Eckert

Zur Konstellation des frühzeitlichen Fachwortschatzes der Waldimkerei im Lettischen und Sorbischen

Dalia Kiseliūnaitė

Vokiečių kalbos įtaka kuršininkų kalbos būdvardžio gramatinių formų ikoniškumui

Bonifacas Stundžia, Lina Inčiuraitė-Noreikienė

Vardažodinių hibridinių priesagų vedinių, pavadinančių asmenis, ir bendrašaknių skolinių konkurencija dabartinėje lietuvių kalboje

Asta Kazlauskienė

Lietuvių kalbos skiemenavimas optimalumo teorijos požiūriu

Agnė Navickaitė-Klišauskienė

Latvių kalbos veiksmo pavadinimai su priesaga -iens – ar darybos tipo produktyvumas auga?

Agnė Čepaitienė, Aidas Gudaitis

Sociokultūrinių tinklų tyrimo modelio tarmės kaitai nustatyti koncepcija ir realizacija

Daiva Sinkevičiūtė

Nauji XVI a. lietuvių dvikamieniai vardai su trumpinių kilmės dėmenimis

RECENZIJOS

Daiva Vaitkevičienė

Marta Eva Běťáková, Václav Blažek, Lexicon of Baltic Mythology

Daiva Sinkevičiūtė

Luise Kempf, Damaris Nübling, Mirjam Schmuck (Hrsg.), Linguistik der Eigennamen

INFORMACIJA

Frederik Kortlandt

What is the origin of the Balto-Slavic acute?

Dalia Kiseliūnaitė

Tarptautinė tarpdalykinė Adalbertui Bezzenbergeriui skirta konferencija Berlyne

Adriano Cerri

Baltistika Lutherio konferencijoje Lukoje

IN MEMORIAM

Giedrė Čepaitienė

Arnoldas Piročkinas

Regina Venckutė

Jonas Palionis

Bonifacas Stundžia

Paul Garde

Žurnalo tematika: slavų raštijos istorija, slavų ir baltų kalbų santykiai, slavų kalbų istorinė gramatika, lyginamoji, tipologinė ir kontrastyvinė slavų kalbų gramatika, sinchroniniai dabartinių slavų kalbų tyrimai; slavų kultūros tyrimai; vertimas, lingvodidaktika; slavistikos veikalų apžvalgos ir recenzijos, informacija apie mokslo renginius ir kt. Kviečiame skaityti >>

STRAIPSNIAI

Marina Čistiakova

Главы Изборника болгарского царя Симеона в саратовской редакции Златоструя

Алла Кожинова | Елена Суркова

Hapax legomena в Книге Иова и их рецепция в восточнославянских библиях XV–XVI вв.

Petar Sotirov

Polskie archaizmy na tle ich odpowiedników w języku bułgarskim

 Nijolė Tuomienė

Oikonimų slavinimo ypatybės periferinėje lietuvių tarmėje

Renáta Gregová

Onomatopoeic Words in Slovak: Everyday Use and Stylistic Function

Birutė Sinočkina

Микротопонимия в межъязыковом пространстве: названия вильнюсских внутригородских объектов

Irena Fedorovič | Miroslav Davlevič

Wyznaczniki regionalizmu w zbiorze opowiadań Heleny Romer-Ochenkowskiej Tutejsi (1931)

Элеонора Лассан

Современная русская патриотическая песня как отражение посттравматического национального синдрома

Špela Petric Žižić

School Dictionary of the Slovenian Language on the Franček Web Porta

RECENZIJA

Uladzimir Auseichyk

Из истории изучения старообрядчества северо-западной Беларуси: обзор литературы (вторая половина XVIII в.–1980 гг.)

APŽVALGOS

Jelena Konickaja

Международная научная конференция «Пограничья Славии на переломе XX–XXI вв. Язык – общество – культура – идентичность» (Вильнюс, 8–10 сентября 2022 г.)

Andreja Žele

Delovno mednarodno srečanje v Ljubljani (Slovenija) o sodobni frazeologiji kot vitalni jezikoslovni vedi

Marta Małachowicz | Joanna Piotrowska

Międzynarodowy projekt dydaktyczny Wielojęzyczność regionu bałtyckiego w Instytucie Komunikacji Specjalistycznej i Interkulturowej Uniwersytetu Warszawskiego 

Išleistas Jurijaus Lotmano šimtmečiui skirtas žurnalo Semiotika 17 tomas, kuriame paskelbti nauji Lomano straipsnių vertimai, Lotmano, Charleso Sanderso Peirce’o bei Algirdo Juliaus Greimo semiotikai, sovietmečio atvirukų, namų kino, šiuolaikinės lietuvių poezijos analizei skirti straipsniai ir Dainiaus Būrės išverstas ir Arūno Sverdiolo spaudai parengtas ypatingas tekstas, leidžiantis išgirsti ir pamatyti Greimą likus keliems mėnesiams iki mirties (tekstas ir nuotrauka iš garsių italų fotografių Paolos Agosti ir Giovannos Borgese išleistos knygos Man atrodo ištisas amžius. Šimto šešių iškiliausių XX amžiaus veikėjų portretai ir žodžiai (Paola Agosti, Giovanna Borgese, Mi pare un secolo. Ritratti e parole di centosei protagonisti del Novecento. Torino: Giulio Einaudi,1992). Kviečiame skaityti  >

STRAIPSNIAI

Silvi Salupere

Juri Lotman’s Typologies of Culture

Merit Rickberg

Lotmanian Perspective on Complexity in Cultural Systems

Irina Melnikova

Grimzdimas tarp semiotinių teorijų

Evelina Atminytė

Sovietmečio Lietuvos naujametinis sveikinimo atvirukas: averso semiotika

Ona Kotryna Dikavičiūtė

Namų kinas kaip kultūros atminties tekstas

Inga Vidugirytė

Lotman and the Baroque

Loreta Mačianskaitė

The Late Lithuanian Greimas: Intentions and Reception

Jurgita Katkuvienė

Vizualiosios poezijos skaitymo strategijos: semiotinė prieiga ir praktinis pritaikymas

Maloniai pranešame apie naują doktorantų seminarų ciklą anglų kalba su prof. dr. Axeliu Holvoetu. 

Seminarai aktualūs tiems, kas domisi gramatine semantika, sintaksės ir semantikos sąsaja, gramatinių kategorijų tipologija ir evoliucija. 

Kovo 7 d., antradienį, 123 (vengrų) aud. bus kalbama apie kauzatyvus. Kas norėtų dalyvauti, turėtų perskaityti Bernardo Comrie tekstą >> 

Į seminarą gali prisijungti visi norintys!

Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra kviečia dalyvauti 28-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „Kalba ir laikmetis: asmens, kartos, visuomenės reprezentacijos kalboje". Konferencija vyks 2023 m. rugsėjo 21–22 d. Lietuvių kalbos institute (Petro Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius).

Galimos pranešimų temos

• Kalbos politika ir kalbos ideologijos
• Kalba ir propaganda
• Kalba ir visuomenė
• Tikrovės konstravimas ir kalba
• Kalbos laisvė ir pasitikėjimas sava kalba
• Imigrantų kalbinė ir kultūrinė integracija 
• ir kt.

Svarbios datos

• Dalyvio anketos ir pranešimo santraukos lauksime iki 2023 m. gegužės 8 d.
• Patvirtinimą apie priimtus pranešimus e. paštu atsiųsime iki 2023 m. birželio 1 d.

Dalyvio anketą ir pranešimo santrauką (200–300 žodžių) prašome pateikti čia >>

Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti Lietuvių kalbos instituto svetainėje ir čia >>

Sugrįžta atnaujinti seminarai „Pas skandinavus"! Šie seminarai skirti lietuvių kalbos gramatikos klausimams.

Kovo 2 d., ketvirtadienį, 15 val. 113 aud. kviečiame į seminarą „Skaliarinės priešdėlio be- funkcijos", kurio metu prof. dr. Axelis Holvoetas kalbės apie savo neseniai atliktus tyrimus. 

Maloniai kviečiame visus susidomėjusius.