Renginio tikslas – Europos kalbų dienos proga diskutuoti apie užsienio kalbų mokymo(si) universitetuose svarbą šiuolaikiniame kultūrinės įvairovės kontekste. Diskusijoje dalyvaus VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojai: doc. dr. Inna Samoylyukevych, asist. dr. Ovidiu Ivancu, asist. dr. Adam Mastandrea, doc. dr. Loreta Chodzkienė ir lekt. Gitana Irnienė. Diskusijos dalyviai pasidalins kalbų dėstymo daugiakultūrėje aplinoje patirtimi, atsakys į „Facebook" auditorijos per „Facebook" tiesioginę transliaciją užduodamus klausimus. Diskusiją moderuos VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto doc. dr. Liudmila Arcimavičienė.

• Data: 2023-09-26
• Laikas: 15:00
• Auditorija: SP2 (J. Kazlausko) 
• Kalba:  anglų

Daugiau apie renginį (anglų kalba) skaitykite žemiau

Live Facebook Event to celebrate the European Day of Languages Panel discussion “Language Education: Empowering Minds and Bridging Cultures”

• Date: 2023-09-26
• Time: 15:00
• Room: SP2 
• Language: English  

The purpose of the panel discussion is to facilitate a dynamic conversation about the significance of learning and teaching foreign languages within the context of cultural diversity at the university level. The panel will be moderated by Assoc. Prof. Dr. Liudmila Arcimavičienė, who will be joined by a team of five invited guests: Senior Researcher Dr. Inna Samoylyukevych from Ukraine, Dr. Ovidiu Ivancu from Romania, Dr. Adam Mastandrea from the USA, Assoc. Prof. Dr. Loreta Chodzkienė, and Lect. Gitana Irnienė from Lithuania. These experts will share their insights and address questions from the Facebook audience, which will be curated by the moderator and collected via Facebook live streaming. 

All the discussion panelists are currently teaching at the Faculty of Philology, Institute of Foreign Languages at Vilnius University, and during the discussion dedicated to celebrating European Day of Languages will tackle the following questions:  

Discussion questions

1. What inspired your passion for teaching foreign languages?
2. What are the practical benefits of multilingualism for students in various career fields?
3. What strategies can educators use to encourage creativity in language learning?

We have great expectations that this panel discussion will serve as a catalyst for raising the audience's awareness of the significance of language education and the rich tapestry of intercultural values. Our aim is to inspire a deeper appreciation for the role of language in fostering cross-cultural understanding and forging connections across diverse societies. By the end of our discussion, we hope that attendees will carry forward a renewed commitment to championing language education and celebrating the invaluable cultural treasures it brings to light.

Vilniaus universiteto leidykla šiemet jau penktą kartą išrinko skaitomiausias leidyklos išleistas knygas ir mokslo periodikos žurnalus. 

Šiais metais nominacijos ir apdovanojimai už knygas buvo teikiami keturiose kategorijose: skaitomiausia monografija, skaitomiausia studijų knyga, skaitomiausia mokslo populiarinimo knyga ir skaitomiausia Vilniaus universiteto leidyklos knyga Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Skaitomiausia studijų knyga tapo Filologijos fakulteto mokslininkių Virginijos Stumbrienės, Ingos Daraškienės ir Linos Vaškevičienės parengtas Sėkmės! Vadovėlis lietuvių kalbos A1 (Lūžio) lygiui pasiekti. Džiaugiamės ir sveikiname!

Apdovanojimų tikslas – didinti Vilniaus universiteto ir Vilniaus universiteto leidyklos autorių žinomumą, skatinti mokslo, mokomųjų ir mokslo populiarinamųjų leidinių leidybą ir sklaidą. Apdovanojimai teikiami kiekvienais metais už praėjusių kalendorinių metų knygų pardavimų rezultatus, skaičiuojamos tik per paskutinius trejus metus išleistos knygos. Vilniaus universiteto leidyklos skaitomiausios knygos Vilniaus universiteto bibliotekoje nustatomos apskaičiuojant išdavimo dažnumą vienam turimam knygos egzemplioriui.

Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

• antradienis, 2023 m. rugsėjo 26 d., 9.00 val. 130 aud.: „Variation im Deutschen aufgrund von Migration am Beispiel von „Kiezdeutsch“;

• trečiadienis, 2023 m. rugsėjo 27 d., 11.00 val. 128 aud.: „Zu Konnektoren und Korpuslinguistik“.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Poloniskos centras kartu su Palenkės vaivadijos Lukaszo Górnickio biblioteka ir Balstogės universiteto Filologijos fakultetu maloniai kviečia į 2023 m. rugsėjo 26-27 d. vyksiančią konferenciją, skirtą iškiliems XX amžiaus rašytojams Barbarai Toporskai ir Józefui Mackiewicziui.

Daug metų šio rašytojų dueto kūriniai Lenkijoje buvo mažai žinomi ir sunkiai prieinami. Lenkijos Liaudies Respublikoje „Kelio į niekur“ (Droga donikąd) autoriaus pavardė galėjo būti paminėta tik aštrios rašytojo kritikos kontekste, o lenkų skaitytojus knygos pasiekė nelegaliai pragabentos pro geležinę uždangą. Dėl antikomunistinio kūrinių pobūdžio Mackiewiczių šeima turėjo ne tik būrį ištikimų skaitytojų, bet visų pirma daug oponentų (Lenkijoje ir užsienyje). Literatūrinėje ir politinėje emigracijos aplinkoje Józefas Mackiewiczius išgarsėjo puikiais reportažais ir romanais, tačiau buvo žinomas ir dėl vadinamos „Mackevičiaus bylos“ – tariamo rašytojo bendradarbiavimo su vokiečiais Antrojo pasaulinio karo metais.

Po 1989 m., Londono leidyklos „Kontra“ pastangomis, abiejų rašytojų knygos pasirodė Lenkijos knygų rinkoje. Šiai leidyklai priklauso autorių teisės į rašytojų palikimą. Praėjusiais metais Lenkijos Respublikos Seimas 2022-uosius metus paskelbė „Józefo Mackiewicziaus metais“, o daugybė mokslo ir kultūros renginių šalyje ir užsienyje prisidėjo prie kūrinių populiarinimo ir didesnio skaitytojų susidomėjimo autoriumi. Tačiau Barbara Toporska vis dar yra mažai žinoma rašytoja, likusi savo vyro šešėlyje.  Nors būtent ji buvo pirmoji Mackiewicziaus kūrinių skaitytoja, redaktorė ir recenzentė. Visą gyvenimą emigracijoje ji stengėsi sudaryti sąlygas vyro kūrybai, o visų pirma – rūpintis šeima. Jos literatūrinis palikimas, ne itin didelis, bet labai įvairus, yra retai nagrinėjamas ir beveik nežinomas.

Konferencijos programa >

Jūs žinote, kad judėjimas, mankštos ir sportas padeda jūsų savijautai ir sveikatai. Bet kas iš to? Rasti laiko vis tiek sunku. Jūs taip pat žinote ir visas istorijas bei personažų tipažus – iš pasakų, romanų, mitų, filmų ir serialų. Bet jeigu bandote parašyti įtaigų tekstą patys, kažkodėl ne visada pavyksta tai padaryti puikiai.

Rašytojas Rimantas Kmita kviečia antradieniais susitikti VU centrinės bibliotekos Česlavo Milošo skaitykloje ir kalbėtis apie jūsų kuriamus tekstus, dalintis rašymo patarimais ir patirtimi.

Čia susipažinsite su kitais kuriančiais VU bendruomenės nariais, gausite stimulą įveikti savo rašymo bloką, sužinosite naudingų rašymo technikų, gausite atsiliepimų apie savo kūrybą iš bendraamžių.

Pirmasis susitikimas jau rugsėjo 26 d., 18.30 val. Č. Milošo skaitykloje.

Rugsėjo 25 d., pirmadienį, 11.00 val. A9 aud. (Germanistikos studijų kabinete) maloniai kviečiame į susitikimą su poete ir vertėja Katrin Pitz iš Darmštato (Vokietija).

Baigusi mechanikos inžinerijos studijas, jaunoji mokslininkė 8 metus dirbo pagal profesiją. Tačiau po pirmosios poezijos knygos „Auch solche tage waren immer schon da“ („Ir tokių dienų čia būta visados“) sėkmės nusprendė skirti daugiau laiko kūrybai ir vertimui iš norvegų bei ispanų kalbų.

Renginys vyks vokiečių kalba.

Organizatoriai: Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra, Lietuvos rašytojų sąjunga.

Poetės viešnagę Vilniuje remia Heseno literatūros taryba.

Renginio plakatas >>

2023 m. rugsėjo 11-15 d. Vroclavo universiteto (Lenkija) studentai polonistai, kurie specializuojasi lenkų kalbos kaip užsienio kalbos didaktikos srityje ir yra Glotodidaktikos būrelio nariai, atliko praktiką pagal Erasmus+ programą Vilniaus universiteto Polonistikos centre. Viešnagės Vilniaus universitete metu studentai stebėjo paskaitas, susipažino su Lenkijos instituto Vilniuje veikla, dalyvavo seminare, organizuojamame pagal tarptautinį projektą „Patikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje” (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”). 

Rugsėjo 25 d., pirmadienį, 15.00 val., A9 aud. (Germanistikos studijų kabinete) maloniai kviečiame į prof. dr. Sandros Reimann (Regensburgo universitetas/Oulu universitetas) pranešimą tema “Tanz der Nordlichter, Saunahonig und Polarsommerzauber -Deutschsprachige Produktnamen mit Nord-Touch”, skirtą Europos kalbų dienai.

Renginio kalba - vokiečių.

Dalyvavimas - nemokamas, tačiau maloniai prašytume užsiregistruoti čia >> 

Daugiau informacijos rasite Facebook svetainėje > 

[EN below]

2024 m. erdvės semiotikos numeriu norime pratęsti greimistinės semiotikos erdvės tyrimus, publikuotus Baltų lankų (34) ir Semiotikos (2013, 2014) žurnaluose. Naujasis Semiotikos numeris kviečia praplėsti lauką, įtraukiant į jį Jurijaus Lotmano erdvės tyrimus kultūros semiotikos kontekste, o taip pat erdvės posūkio (spatial turn) inspiruotus ar jį atliepiančius pokolonijinių studijų, literatūros kartografijos, geokritikos, literatūrinės urbanistikos tyrimus plačiame teorinių ir metodologinių prieigų lauke.

Kviečiame teikti straipsnius, kuriuose svarstomos šios ar kitos susijusios problemos:

• erdvė semiotikos ir kitose teorijose;
• erdvės tyrimai: metodai, atradimai ir iššūkiai;
• erdvė literatūros semiotikoje;
• erdvė kino, vaizduojamųjų ir plastinių menų, muzikos, architektūros semiotikoje;
• erdvė naujosiose medijose;
• kiti susiję klausimai.

Priimame straipsnius lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis.
Straipsnius kviečiame teikti iki 2024 metų birželio 30 dienos.

Straipsnius prašome siųsti šiais adresais: irina.melnikova.vu@gmail.com; irina.melnikova@flf.vu.lt

„Semiotika“ – tarptautinis tarpdisciplininis atvirosios prieigos recenzuojamas mokslo darbų žurnalas, skirtas semiotinių kultūros problemų tyrimams teoriniu ir praktiniu aspektu, įvairių semiotikos, struktūralizmo, poststruktūralizmo problemų gvildenimui, skirtingų semiotinių prieigų taikymui kultūros diskursų analizėje. Žurnale skelbiami originalūs mokslo straipsniai lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, autoriams netaikomi jokie straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai. Detalus straipsnio struktūros, citavimo būdo ir kt. reikalavimų aprašymas pateiktas žurnalo interneto svetainėje > 

[EN]

The 2024 special issue of Semiotika aims to expand inquiry into the questions of spatial semiotics within the framework of semiotics of Algirdas Julius Greimas from the ground laid in Baltos lankos (2012, No. 34) and two earlier volumes of Semiotika (2013, 2014). This special issue invites papers that broaden the field of research by including Lotmanian approach to space in the semiotics of culture and, further, investigations that contribute to the spatial turn in postcolonial studies, literary geography and cartography, geocriticism, and literary urbanism.

We welcome papers focused on, but not limited to:

• Space and spatiality in semiotic and other theories;
• Research on space and spatiality: methods, challenges and discoveries;
• Space in literature;
• Space in visual and plastic arts, music, architecture;
• Space in new media;
• Other related topics.

The deadline for submissions is 31 July 2024.

Send your articles to: irina.melnikova.vu@gmail.com; irina.melnikova@flf.vu.lt

Semiotika is an international open access double-blind peer-reviewed multidisciplinary journal focusing on both theoretical and practical aspects of cultural semiotics, structuralism and poststructuralism, contemporary semiotic research, history and theory of semiotics, and analysis of various types of discourse. The journal accepts articles in Lithuanian, English and French and does not charge article processing charges or submission charges. As we move Semiotika fully online, we look forward to presenting latest research more quickly and in an environmentally friendly form. For detailed instructions on style, presentation and formatting conventions, and additional information, please see our Author Guidelines > 

Rugsėjo 20-22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks tarptautinė konferencija „58. Linguistisches Kolloquium“.

Tema „Linguistic Diversity in the World and for the World“/„Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt“ pranešimus anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis skaitys lingvistės ir lingvistai iš įvairių Europos šalių.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite >> 

Konferencijos plakatas >>

In 2020, a group of researchers from Vilnius University (Lithuania), Uppsala University (Sweden), and Maynooth University (Ireland) were awarded funding from the EU Horizon 2020 Twinning research and innovation programme to carry out collaborative and interdisciplinary cutting-edge research on contemporary motherhood (grant agreement No 952366). The project has since become known as MotherNet and, over the course of the last 3 years, the team has been involved in the establishment of research clusters, publications, summer schools, mentoring, scientific missions, knowledge dissemination and public outreach activities across the globe. This conference will mark the culminating event of MotherNet’s research journey and aims to provide a space where we can reflect on what we have learned thus far but also an opportunity for new scholars who are unfamiliar with our work to join us in our dialogue around the many meanings of motherhood.

Join the conference “Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time” on 23-25 January, 2024 in Vilnius, Lithuania!

More information >

[EN below]

Rugsėjo 20 d., trečiadienį, 11.00 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame į Berlyno Humboldtų universiteto doktoranto Markus Falk paskaitą „Konfesinė kultūra senuosiuose lietuvių kalbos paminkluose“ (Confessional culture in Old Lithuanian texts). 

Paskaitoje bus pristatyta Humboltų universiteto Indoeuropiečių kalbotyros katedroje rašomos daktaro disertacijos tema ir pirmieji rezultatai. Siekiant papildyti istorijos moksle įprastus terminus konfesionalizacija ir kontrreformacija, kalbant apie XVI–XVII a. lietuviškus tekstus įvedamas naujas terminas konfesinė kultūra. Poreformacinės įvairių konfesijų tradicijos lyginamos konfesinės kultūros požiūriu. Lietuvių raštija susiformavo palyginti vėlai ir ilgą laiką lietuvių kalba nebuvo oficialioji kalba, todėl senieji lietuviški tekstai žanriniu požiūriu yra neįvairūs. Atsižvelgus į tai, bus iškelta nauja hipotezė apie senųjų lietuviškų tekstų atsiradimo eiliškumą, susijusį su atskirų tekstų tipų svarba skirtingose konfesijose.

Paskaita vyks anglų kalba.

On September 20th, 11am (J. Balkevičius room) we have the pleasure to invite you to a lecture Confessional Culture in Old Lithuanian Texts by Markus Falk – PhD researcher at Humboldt University, Berlin. 

Abstract: In the lecture I will present the subject-matter and first results of my doctoral thesis, currently under preparation at the Chair of Comparative Indo-European Linguistics at Humboldt University Berlin. The new concept of confessional culture, which is intended to complement the older concepts of confessionalization and counter-reformation in German historical science, will be applied to Old Lithuanian texts from the 16th and 17th c. The traditions of different confessions following the reformation will be compared with respect to their confessional culture. As a non-official language, Old Lithuanian is attested relatively late and in few text types. For this reason I will introduce a new hypothesis concerning the order of appearence of Old Lithuanian text types according to their relative importance in different confessions.

The lecture will be held in English.

Rugsėjo 21 d., ketvirtadienį, 13.00 val. K. Donelaičio aud. Veslava Sidaravičienė gins disertaciją „Neoficialiųjų Vilniaus urbanonimų sudarymo polinkiai lietuvių jaunimo kalboje“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2014–2022 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete

Mokslinė vadovė – dr. Daiva Sinkevičiūtė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Birutė Kabašinskaitė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• prof. dr. Laimute Balode (Latvijos universitetas, Helsinkio universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• doc. dr. Laimutis Bilkis (Lietuvių kalbos institutas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• doc. dr. Ilona Mickienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >

Nuo 2023 m. rudens semestro Kalbų mokykla kviečia mokytis kalbų ne tik studentus, bet ir visus norinčius patobulinti įgūdžius ar išmokti naują kalbą nuo pagrindų. 

Kviečiame registruotis į:

• Nemokamus ukrainiečių, kroatų, kartvelų, rumunų, estų, vengrų, slovėnų kalbų kursus
• Mokamus graikų, anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, rusų kalbų kursus

Registracijos nuorodas rasite čia >> 

Tarptautinis projektas „Pasitikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje” (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”) ir seminaras-dirbtuvės Polonistikos centre

2023 m. rugsėjo 15–16 d. Polonistikos centre vyks seminaras-dirbtuvės „Lenkų kalbos kaip užsienio kalbos mokėjimo vertinimas”. Seminaras vyks įgyvendinant tarptautinį projektą „Pasitikrink savo lenkų kalbą Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje" (Nacionalinės akademinių mainų agentūros (NAWA) programa „Lenkų kalbos populiarinimas”). Projektą nuo 2023 m. sausio mėn. įgyvendina Vroclavo universitetas (Lenkija), bendradarbiaudamas su Vilniaus universiteto Polonistikos centru (Lietuva) ir Lvivo Ivano Franko universitetu (Ukraina). Projekto tikslas – populiarinti lenkų kalbos kaip užsienio kalbos egzaminą Lietuvoje, parengti egzaminuotojų komandą. Projekte dalyvauja partnerių universitetų dėstytojai ir studentai.

Seminarą ves Vroclavo universiteto Lenkų filologijos fakulteto specialistės: dr. Anna BURZYŃSKA-KAMIENIECKA, dr. Magdalena KRZYŻOSTANIAK.

Kalba: lenkų.  

Programą rasite čia >>

Organizatoriai:

Vilniaus universiteto BKKI Polonistikos centras (doc. dr. Miroslav DAVLEVIČ, doc. dr. Viktorija UŠINSKIENĖ).

Vroclavo universiteto Lenkų filologijos fakultetas (dr. Anna BURZYŃSKA-KAMIENIECKA, dr. Magdalena KRZYŻOSTANIAK).

Skaitmeninis aspektas tapo neatsiejama filologijos dalis, todėl ir šį semestrą pasiūlysime keletą skaitmeninei humanitarikai skirtų seminarų. Pirmasis jų vyks 2023 m. rugsėjo 14 d. 15 val. Tądien kviečiame susipažinti su geografine informacine sistema (GIS) ir žemėlapiavimu. 

Žemėlapiai yra viena iš vizualizacijos priemonių, o GIS – darbui su erdvine ir aprašomąja informacija skirta sistema. Erdvinė informacija, kitaip tariant, yra viskas, kas gali turėti koordinates. Filologijoje GIS naudojamasi jau seniai, pvz., sudaromi lingvistiniai ar literatūriniai žemėlapiai, taip pat žemėlapiuojamos ir žymių veikėjų biografijos. Tačiau vyrauja klaidingas požiūris, kad tai daug laiko ir techninių žinių reikalaujantis darbas. Šiame seminare sudalyvavę pamatysite, kad turint duomenis tai iš tiesų padaroma per kelias minutes.

Viena populiariausių programų yra ArcGIS. Nors ji yra mokama, VU turi licencijų ir ja naudotis savo projektams galima (daugiau informacijos >>). Tačiau seminare mokymosi tikslais naudosimės registracijų nereikalaujančiu nemokamu GIS įrankiu Palladio. Tai Stanfordo universiteto humanitarų sukurtas įrankis humanitarams, kuriame ne tik galima vizualizuoti duomenis žemėlapyje, bet ir nagrinėti ryšius bei kaupti vaizdų kolekciją.

Planuojama eiga: ~15 min. pristatymas ir filologinių GIS projektų pavyzdžiai, ~45 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis.

• Laikas: 2023 m. rugsėjo 14 d. 15.00–16.00 val.
• Vieta: KC2 
• Turėti savo kompiuterį nebūtina.
• Registracija >>
• Visa medžiaga seminaro dieną bus pasiekiama čia >> 

GIS projektų bazės, kuriose galima rasti įvairių pavyzdžių:

• Anterotesis >>
• ArcGIS StoryMaps >>

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Kasmet organizuojamą Vilniaus universiteto (VU) fondo konkursą jauniesiems mokslininkams pritraukti šiemet laimėjo dvi VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) kandidatės Ilona Jurkonytė, Marija Norkūnaitė ir VU Filologijos fakulteto kandidatas Šarūnas Šavėla.

Perspektyviems, tarptautinės patirties turintiems jauniesiems tyrėjams dvejiems metams bus išmokama iki 30 tūkst. eurų papildomo finansavimo šalia padalinių skiriamo atlygio. Lėšos skiriamos iš VU fondo neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos.

Kultūros ir audiovizualinių medijų tyrėja, kino kuratorė dr. Ilona Jurkonytė VU TSPMI tęs Kanadoje pradėtus medijų tyrimus

Dr. Ilona Jurkonytė Lietuvoje baigė filosofijos bakalauro studijas, apgynė komunikacijos bei meno istorijos ir teorijos magistrantūros diplomus, stažavosi Kopenhagos universitete. 2022 m. Konkordijos universitete Monrealyje, Kanadoje, apgynė daktaro disertaciją, analizuojančią audiovizualinių medijų ir atominio ginklo santykį (angl. From Temperature of War to Descending Clouds: US Bomb Archive and the Marshall Islands).

Kanadoje 2015 m. konkurso būdu laimėjusi prestižiškiausią doktorantūros stipendiją, Vanier Canada Graduate Scholarship, I. Jurkonytė grįžta į Lietuvą dalintis sukaupta patirtimi. Mokslininkė dr. I. Jurkonytė VU TSPMI toliau tyrinės atominio ginklo vaizdavimo, globalaus šaltojo karo ir jo ilgalaikio poveikio santykį, gilinsis į dekolonialinių metodologijų aktualumą Rytų Europos kontekste.

Marija Norkūnaitė VU TSPMI  tęs Oksfordo universitete pradėtus valstybės ir visuomenės santykio tyrimus

Mokslininkė M. Norkūnaitė VU TSPMI su pagyrimu baigė politikos mokslų bakalauro studijas, Oksfordo universitete su pagyrimu apgynė Rytų Europos ir Rusijos studijų magistro diplomą, šių metų rugsėjį gins daktaro disertaciją visuomenės sutarties Baltijos valstybėse tema (angl. (Re-) Claiming the Social Contract: State-Society Relations in Three Former Socialist Towns in the Baltics).

M. Norkūnaitė VU TSPMI planuoja tęsti Jungtinėje Karalystėje pradėtus tyrimus politinės ir ekonominės antropologijos srityje ir tyrinėti valstybės ir visuomenės santykį Rytų Europos regione, žvelgdama į pilietybės, mokesčių, darbo ir kitas temas, bei išleisti jų rezultatus pripažintuose tarptautiniuose moksliniuose žurnaluose ir leidykloje. M. Norkūnaitė taip pat priklauso įvairioms tarptautinėms akademinėms organizacijoms bei tinklams, kurių veiklą tęs tapusi VU TSPMI bendruomenės dalimi.

Dr. Šarūno Šavėlos prisijungimas prie VU Filologijos fakulteto padės stiprinti VU ryšius su Italijos akademine bendruomene

Dr. Šarūnas Šavėla VU baigė Lietuvių filologijos ir gretutines filosofijos bakalauro bei klasikinės filologijos magistrantūros studijas, Bolonijos universitete, Italijoje, apgynė daktaro disertaciją, kurioje nagrinėjo filosofinio muzikos įprasminimo prielaidas senovės graikų tekstuose (angl. The Conceptualisation of Music in Ancient Greek Thought (V century B.C.–II century B.C.)). Doktorantūros laikotarpiu bendradarbiavo su Vilniaus universitetu pagal tarptautinio bendradarbiavimo sutartį (cotutelle).

Mokslininko prisijungimas prie VU Filologijos fakulteto leis vystyti bendrų mokslinių interesų kryptį tiek su Bolonijos universitetu, tiek su jų Italijos ir užsienio partneriais, dalyvauti tarptautinių mokslinių asociacijų veikloje ir stiprinti VU ryšius su Italijos akademine bendruomene.

Stiprėjant VU neliečiamojo kapitalo fondui augs mokslininkų finansavimas

Beveik 4 mln. eurų vertės portfelį valdantis VU fondas, be naujai prisijungusių tyrėjų, iš neliečiamojo kapitalo investicijų grąžos anksčiau jau kofinansavo 5 mokslininkus:

• 2020 m. ekonomistas  dr. Guillermo Hausmann-Guil prisijungė prie VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto, kuriame tęsia akademinę veiklą ir pasibaigus VU fondo kofinansavimui; 

• 2021 m.  dr. Thomas Peak prisijungė prie VU TSPMI, dr. Mantas Šimėnas – prie VU Fizikos fakulteto (2021 m. mokslininkai dalinai finansuoti ir iš MJJ fondo tikslinės paramos). Abu tyrėjai tęsia akademinę veiklą VU;

• 2022 m. VU Filologijos fakulteto gretas papildė dr. Aistė Kiltinavičiūtė; prie VU Fizikos fakulteto prisijungė dr. Vytautas Klimavičius.

Anot VU fondo direktoriaus Justino Noreikos, švietimo ir mokslo mecenatų auginamas neliečiamojo kapitalo fondas iš investicijų grąžos netolimoje ateityje galės finansuoti ir į Lietuvą pritraukti bei sugrąžinti vis daugiau perspektyvių jaunųjų mokslininkų su stipria tarptautine patirtimi.

Nuotraukų autorė: Indrė Mažeikienė

2023 m. rugsėjo 15–16 d. kviečiame į Slavistikos katedros ir Markučių dvaro muziejaus rengiamą tarptautinę mokslinę konferenciją „Kultūros paveldo ir urbanistinės tapatybės sankirtos“. Konferencija vyks rugsėjo 15 d. Filologijos fakultete auditorijoje 115A (Domus Philologiae) ir rugsėjo 16 d. Markučių dvaro muziejuje.

Programą rasite čia >>

Sveikiname Lietuvių filologijos 4 kurso studentę Dovilę Gavelytę, laimėjusią Lietuvos mokslo tarybos finansavimą ir sėkmingai įgyvendinusią studentų vasaros tyrimą „Maironio ir Juozo Apučio literatūriniai vietų žemėlapiai“ (vad. dr. Ernesta Kazakėnaitė).

Projekto tikslas – identifikuoti ir žemėlapiuoti Maironio poezijos rinkinio „Pavasario balsai“ ir Juozo Apučio novelių rinkinio „Keleivio novelės“ geografines vietas. Šiame tyrime taikyti skaitmeninės humanitarikos metodai, įsisavinti klausantis Skaitmeninės humanitarikos įvado kurso Filologijos fakultete.

Dviejų mėnesių studentų tyrimui Maironio ir Juozo Apučio darbai pasirinkti tikslingai – abu yra lietuvių literatūros klasikai, įtraukti į mokyklos privalomosios literatūros sąrašą. Nors šie autoriai yra skirtingi, tačiau abiejų kūrybai būdingas topografiškumas, o juos analizuojant pamokose nuolat paliečiamas vaizduojamos Lietuvos klausimas.

Projekto rezultatai – dalomoji medžiaga, žemėlapiai, apžvalginė publikacija ir konferencijos pranešimas. Visa medžiaga yra viešos prieigos, todėl tikimasi, kad ji bus pritaikyta kaip pagalbinė priemonė praktiškai mokyklose bei kitur, pasakojant apie šių klasikinių autorių kūrybą.

Naudojantis ArcGIS programa sukurti du interaktyvūs žemėlapiai, atspindintys kūriniuose paminėtas geografines vietas:

• Maironio „Pavasario balsuose“, žr. čia > 

• Juozo Apučio „Keleivio novelėse“, žr. čia > 

Taip pat viešam naudojimui parengta dalomoji medžiaga dviem formatais:

• Geografinės Maironio „Pavasario balsų“ vietos PDF > ir PPT >

• Geografinės Juozo Apučio „Keleivio novelių“ vietos PDF > ir PPT >

Sukaupus paminėtus vietovardžius ir juos išanalizavus pastebėta įdomių aspektų, pavyzdžiui, kad J. Aputis pasaulio vaizdinį daugiau kuria atskirų miestų pavadinimais, o Maironis – gamtos ir istorijos objektais; taip pat J. Aputis išsamiai aprašo paties gyventas vietas, o Maironis nelokalizuoja vietų, kuriose praleido vaikystę. Daugiau aptariama rengiamoje publikacijoje.

Tikimasi, kad šio projekto rezultatai pravers mokytojams lituanistams ir bus pernaudoti jų tikslams, todėl kviečiame dalintis žinia.

Už konsultacijas rengiant publikaciją dėkojame dr. Justinai Mandravickaitei ir doc. dr. Ingai Vidugirytei-Pakerienei.

2023 m. rugsėjo 7–9 d. kviečiame į tarptautinę mokslinę konferenciją „Vertybės lietuvių ir lenkų kalbų pasaulėvaizdyje. Tekstologijos kultūriniai aspektai. Tekstas-tekstema-kontekstas".

Šis tarptautinis renginys – tai kasmet rengiamų sesijų, kuriose nagrinėjami kalboje įtvirtintų vertybių pavadinimai, sudarantys tautos tapatybės pagrindą, tęsinys. Šio renginio ypatumas tame, kad jis taip pat skirtas jauniems tyrėjams. Konferencijoje kviečiami dalyvauti doktorantai ir tie, kurie dar tik pradeda tyrimus kultūrinės ir aksiologinės lingvistikos srityje, tapti jos klausytojais ir pranešėjais.

Šių metų susitikimas bus skirtas teksto ir tekstologijos klausimams, o tekstologijos mokslo objektas aiškinamas iš etnolingvistinės perspektyvos. Teorinėje konferencijos dalyje bus keliami klausimai apie tekstologiją kaip discipliną, paremtą įvairiapuse teksto analize, integruojančią lingvistiką ir literatūrologiją. Kviestinių lektorių pranešimuose bus pristatomi pagrindiniai tokios disciplinos tikslai, jos šakos ir srovės - semiotinė (M. R. Mayenowa), stilistinė (T. Dobrzyńska), kognityvinė (J. Bartmiński, S. Gajda) ir komunikacinė-funkcinė (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Bus svarstoma apie teksto, kaip kalbos ir komunikacijos vieneto, supratimą ir teksto modelio, kaip teksto atvaizdo, į kurį "orientuojasi" tiek siuntėjas teksto kūrimo procese, tiek klausytojas ar skaitytojas jo priėmimo procese, tipą, kuris tampa norma kalbos vartotojams - siuntėjams ir gavėjams, ir tarnauja kaip gairės, orientuojančios abi socialinio bendravimo puses. Akcentuojama ir etnolingvistikai svarbi tezė, kad teksto kūrimo mechanizmai remiasi kultūriškai nusistovėjusiais gyvenimo modeliais, o kartu gyvenimo modelius galima atkurti iš teksto struktūros.

Konferencijos programa >>

Konferencijos tezes rasite čia >>

Daugiau informacijos apie renginį >>

5. Międzynarodowa Konferencja Naukowa

WARTOŚCI W JĘZYKOWYM OBRAZIE ŚWIATA POLAKÓW I LITWINÓW. KULTUROWE ASPEKTY TEKSTOLOGII. TEKST-TEKSTEM-KONTEKST

7–9 września 2023 r.

Uniwersytet Wileński, Wydział Filologiczny, Universiteto g. 3, Vilnius

Więcej o wydarzeniu >> 

To międzynarodowe wydarzenie jest kontynuacją corocznych sesji poświęconych nazwom wartości utrwalonych w języku, które stanowią podstawę tożsamości narodowej. Wydarzenie to gromadzi badaczy z różnych polskich i litewskich, jest skierowane również do młodych badaczy. Do udziału w konferencji, w roli słuchaczy i prelegentów, zaproszeni są doktoranci oraz osoby, które dopiero rozpoczynają swoje badania w dziedzinie lingwistyki kulturowej i aksjologicznej.

Tegoroczne spotkanie poświęcone będzie tekstologii, a jej problematyka zostanie przedstawiona z perspektywy etnolingwistycznej. W części teoretycznej konferencji poruszone zostaną kwestie tekstologii jako dyscypliny opartej na wielowymiarowej analizie tekstu, integrującej językoznawstwo i literaturoznawstwo. Przedstawione będą główne cele tej dyscypliny, jej gałęzie i nurty - semiotyczny (M. R. Mayenowa), stylistyczny (T. Dobrzyńska), kognitywny (J. Bartmiński, S. Gajda) i komunikacyjno-funkcjonalny (A. Duszak, U. Żydek-Bednarczuk). Omówione zostanie rozumienie tekstu jako jednostki języka i komunikacji, a także typ modelu tekstu, jako obrazu tekstu, który jest "zorientowany" zarówno przez nadawcę w procesie tworzenia tekstu, jak i przez słuchacza czy czytelnika w procesie jego odbioru, a który staje się normą dla użytkowników języka - nadawców i odbiorców - i służy jako wytyczna orientująca obie strony komunikacji społecznej. Dla etnolingwistyki ważna jest również teza, że mechanizmy tworzenia tekstu opierają się na kulturowo utrwalonych wzorcach życia, a jednocześnie wzorce życia mogą być odtwarzane ze struktury tekstu.