Naujienos

Gegužės 6 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Praeitą penktadienį buvo aptarta Sapiro dreifo sąvoką. Ar kalbos raidą lemia vidinis kryptingumas, ar pokyčiai vyksta mechaniškai? Kito penktadienio diskusijai prašytume perskaityti Sonios Cristofaro straipsnį Towards a source-oriented approach to typological universals. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinei – 200!

1822-aisiais Vilniuje pasirodė debiutinė Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinė, Lietuvių literatūros istorijoje žyminti romantinės poezijos pradžią. Šia proga tinklalaidė Kalba kalba pasikvietė Fakulteto profesorę, VU Lietuvių literatūros katedra vedėją Brigitą Speičytę, gerai žinomą XIX a. Lietuvos literatūros tyrinėtoją.

Laidoje su profesore buvo aptartas pats Mickevičius ir jo kūryba, poezijos knygelės inovatyvumas ir reikšmė, studijų bičiuliai filomatai, šmėklos, vaiduokliai ir gyvi numirėliai bei, žinoma, tai, kaip šiandien galime skaityti ir interpretuoti Mickevičiaus kūrybą.

Kviečiame klausytis laidų (ir sekti tinklalaidės FB puslapį!) visose jums prieinamose platformose:

• Youtube >
• Spotify >
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts >

Gegužės 3-5 dienomis kviečiame dalyvauti Filologijos fakultete vyksiančioje ispanų kultūros savaitėje: jos metu bus skaitomi pranešimai, vyks filmo peržiūra ir ekskursija, o taip pat poezijos skaitymai. Ir visa tai – susiję su ispanų kultūra.

Renginiai nemokami ir vyks ispanų kalba.

Kviečiame dalyvauti ispanų kalbos ir kultūros šventėje! 

Programa >

[EN]

On Tuesday 3 May, at 13.00, room 92 Scandinavian author and journalisst Elisabeth Åsbrink (Stockholm/Copenhagen) will talk about literature with the roots in the history.

The lecture will be in Swedish with simultaneous translation to Lithuanian.

More information is attached below (in SE and LT). We invite you to come and take your students with you. 

If translation to Lithuanian is needed please come at least a quarter earlier to get the equipment.

[LT]

Gegužės 3 d., antradienį, 13.00 val. Skandinavistikos centre, 92 aud. paskaitą apie literatūrą, grįstą Europos istorijos įvykiais ir jų paliktomis žaizdomis asmeninėse biografijose, skaitys švedų rašytoja ir žurnalistė Elisabeth Åsbrink (Stokholmas/Kopenhaga). Į daugelį kalbų išverstos, svariais apdovanojimais įvertintos jos knygos peržengia žanrų ribas – susipina dalykinė proza, reportažas, kronika ir grožinis romanas, joms būdinga skaidri ir tiksli, poetinės įtampos persmelkta kalba.

Elisabeth Åsbrink knygos Och i Wienerwald står träden kvar (O Vienos miške tebeauga medžiai, 2011) ir 1947 (2016) apie įvykius Europoje ir Švedijoje Antrojo pasaulinio karo išvakarėse išverstos į daugiau kaip dvidešimtį kalbų, nominuotos ir įvertintos svarbiausiu Švedijos literatūros apdovanojimu – Augusto prizu, Karališkosios Mokslų akademijos prizu, Lenkijos Ryszardo Kapuscinskio prizu ir kitais. Dėmesio ir teigiamų įvertinimų susilaukė taip pat kritinį žvilgsnį į švediškąsias vertybes atskleidžianti knyga Orden som formade Sverige (Žodžiai, kurie kūrė Švediją, 2018) bei debiutinė knyga apie tragiškos atomazgos susilaukusį mėginimą meninėmis formomis eiti į diskusiją su nacistinių pažiūrų nusikaltėliais praėjusio tūkstantmečio pabaigos Švedijoje Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (Skausmo taškas: Larsas Norénas, pjesė Septyni Trys ir žmogžudystės Maleksanderyje, 2009).  2020 metais pasirodęs autobiografinis romanas Övergivenheten (Apleistumas) šiemet pasirodys lietuviškai.

Paskaita vyks švedų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Vizitą organizuoja Vilniaus universiteto Skandinavistikos centras, finansuoja Švedijos institutas, remia Švedijos ambasada Vilniuje.

[SE]

Elisabeth Åsbrink svensk författare och journalist, känd för sina djupgående historiska analyser, uttryckta i genreöverskridande litterära former, på ett språk av både glasklar exakthet och skönhet, kommer att föreläsa om litteraturen med rötter i historia på Centret för skandinavistik (Skandinavistikos centras, VU) den 3 maj, tisdag, kl. 13.00 (rum 92), på svenska (med simultantolkning till litauiska). 

Elisabeth Åsbrinks böcker – i synnerhet Och i Wienerwald står träden kvar (2011) och 1947 (2016) som tar upp händelser i Sverige och Europa kring det andra världskriget sammanflätade med den egna familjens öde – är översatta till mer än tjugo språk, nominerade och belönade med bl a det svenska Augustpriset, Kungliga Vetenskapsakademiens pris, Ryszard Kapuscinski-priset i Polen, Svensk-danska kulturfondens pris.

Uppmärksammade och uppskattade blev också Orden som formade Sverige (2018) med den historiskt kritiska blicken på svenska värderingar och debutboken Smärtpunkten: Lars Norén, pjäsen Sju tre och morden i Malexander (2009). Den självbiografiska romanen Övergivenheten (2020) kommer att ges ut på litauiska i år.

Besöket organiseras av Centret för skandinavistik, Vilnius universitet, finansieras av Svenska institutet och stöds av Svenska ambassaden i Vilnius.

Gegužės 6 d., penktadienį, kviečiame į VU lituanistų bakalaurų mokslinę konferenciją Generalinė repeticija 2022.

Programa >

Online registration form >

Gegužės 4 d., trečiadienį, 92 aud. kviečiame į Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto studentų mokslinę konferenciją „Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai“.

Konferencijos pradžia 9:30. 

Konferencijos programa >

Sekite naujienas Facebook socialiniame tinkle ir Twitter paskyroje.

XVI–XVII a. baltų raštijos komparatyvistiniai tyrimai
Podoktorantūros stažuotojo vieta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institute. 
Paraiškos priimamos iki 2022 m. birželio 1 d. 

Apie projektą 

Dvejų metų trukmės podoktorantūros stažuotės projektas skirtas XVI–XVII a. senosios baltų raštijos komparatyvistiniams tyrimams. Stažuotojo(s) atliekamiems tyrimams vadovaus prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.  

Tikimasi, kad podoktorantūros stažuotoja(s) pasiūlys tyrimų projektą, kuriame baltų kalbotyroje gerai įtvirtinti metodai bus derinami su šiuolaikiniais skaitmeninės filologijos požiūriais bei įrankiais. Įgyvendintas podoktorantūros projektas suteiktų vertingų duomenų tyrėjams, kurie gilinsis į senosios baltų raštijos istoriją, užsiims tekstų sklaida, o tarptautinei mokslo bendruomenei – naujų baltų kalbų duomenų. Komparatyvistinių senosios raštijos tyrimų esama (plg. Pietro U. Dinio darbus), tačiau daugiausia tirti liuteroniški šaltiniai, todėl šiuo kvietimu Fakultetas matytų itin perspektyvią katalikų raštijos baltų kalbomis tyrimų kryptį, kuri tiesiogiai susijusi su XVI–XVII a. jėzuitų veikla ir Vilniaus universitetu. Galimi ir  lyginamieji katalikiškų ir liuteroniškų šaltinių tyrimai. Ateityje šių tyrimų rezultatai būtų integruoti į dėstomus kursus. Nauja metodinė traktuotė pasitarnautų rašant studentų darbus ir dėstant tyrimo metodų kursus abiejų pakopų studentams. 

Į klausimus, susijusius su šia podoktorantūros vieta, atsakys prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia elektroniniu paštu .  

Konkursas skelbiamas vadovaujantis Vilniaus universiteto lėšomis finansuojamų doktorantų, podoktorantūros stažuotojų ir vizituojančių mokslo darbuotojų atrankos ir priėmimo tvarkos aprašu. 

Kvalifikaciniai reikalavimai: 

• Filologijos mokslo krypties daktaro laipsnis, įgytas per pastaruosius 5 metus. 
• Baltų filologijos krypties straipsniai, publikuoti nacionaliniuose ir tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo žurnaluose. 
• Lietuvių ir latvių kalbų mokėjimas C1 lygiu.  
• Patirtis nacionaliniuose ir tarptautiniuose projektuose būtų privalumas. 

Preliminari darbo pradžia: 2022-09-01, trukmė – 2 metai. 

Etato dalis: 1 etatas. 

Tarnybinis atlyginimas: iki 2100 EUR (neatskaičius mokesčių). 

Paraiškos dokumentai: 

• Motyvacinis laiškas.  
• Gyvenimo aprašymas (CV). 
• Mokslinių publikacijų sąrašas. 
• Magistro ir mokslų daktaro diplomų kopijos. 
• Dviejų mokslinink(i)ų rekomendacijos. 

Dokumentus kviečiame teikti el. p. , laiško pavadinime nurodant „Podoktorantūros stažuotojas“. 

[EN]

Comparative studies of Baltic writings of the 16th–17th centuries  
Postdoctoral fellowship position at the Institute for the Languages and Cultures of the Baltic, Faculty of Philology, Vilnius University. 
Applications are accepted until June 1, 2022. 

About the project 

The two-year postdoctoral fellowship research project is dedicated to conducting comparative research of Baltic writings of the 16th–17th centuries. The research conducted by the postdoctoral fellow will be supervised by Prof. Dr Habil. Bonifacas Stundžia. 

A postdoctoral fellow is expected to submit a research project that combines well-established methods in Baltic linguistics with contemporary approaches and tools in digital philology. The successfully completed postdoctoral research project would provide valuable data for researchers who will pursue studies of the history of old Baltic writings and will be involved in the activity of disseminating texts, whereas the international scientific community would benefit from the project by gaining access to new data on the Baltic languages. Works in comparative studies of old writings exist (e.g. the work of Pietro Dini); however, extant research in this area has mainly focused on Lutheran sources. This invitation opens a highly promising field of research in Catholic writings in the Baltic languages which is directly related to the activities of Jesuits and Vilnius University in the 16th–17th centuries. The invitation also welcomes comparative studies of Catholic and Lutheran writings. In the future, the results of these studies would be integrated into different courses of study programmes. The new methodological approach would be useful for writing students’ research papers and teaching research methods to students in both Bachelor and Master study cycles. 

Inquiries related to this postdoctoral fellowship position are welcome and should be addressed to Prof. Dr Habil. Bonifacas Stundžia by email at . 

The candidates for the postdoctoral fellowship position shall be selected in accordance with the Procedure of Selecting and Admitting Doctoral Students, Postdoctoral Researchers and Visiting Researchers funded by Vilnius University. 

Qualification requirements: 

• A PhD or equivalent degree in Philology awarded to the candidate during the last 5 years. 
• Research papers in the field of Baltic Philology published in national and international peer-reviewed scientific journals. 
• Proficiency in Lithuanian and Latvian at C1 level according to CEFRL. 
• Experience in national and international projects is considered to be an advantage. 

Preliminary starting date for the position: September 1, 2022, duration: 2 years. 

Position: full-time. 

Salary: up to 2100 EUR (before tax). 

Application documents: 

• Cover letter. 
• Curriculum Vitae (CV). 
• List of publications. 
• Copies of diplomas certifying the award of the Master and doctoral degrees. 
• Two reference letters. 

Please submit all documents by e-mail to Birutė Gudelienė at , indicating “Postdoctoral Fellowship Position” in the subject line of the letter. 

Balandžio 29 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šis seminaras skirtas Sapiro „dreifo“ (drift) ir kalbos raidos kryptingumo idėjai aptarti. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Kviečiame registruotis ir dalyvauti šių metų „Literatūros salose“! Keliaujančios Literatūros salos šiemet plaukia Jono Meko kraštų link, kviesdamos naujai apmąstyti avangardą ir meno politiškumą.

Vietų skaičius ribotas.

Gegužės 4-5 d. Vilniaus Universitete lankysis ir viešas paskaitas skaitys Leideno universiteto mokslininkė, Antikos filosofijos tyrinėtoja dr. Aistė Čelkytė. 

Dr. Čelkytė neseniai paskelbė pirmąją monografiją „Stoikų grožio teorija“ (2020 m. Edinburgo universiteto leidykla), kurioje analizuoja stoikų argumentuose naudojamą estetinį žodyną ir rekonstruoja iš jo plaukiantį požiūrį į grožį. Šiuo metu taip pat tyrinėja antikinės estetikos, medicinos ir politinės ekonomijos teorijas.

Dr. Čelkytė apgynė disertaciją Sent Andruso universitete tema „Chrisipas apie grožį: stoiko estetinių savybių koncepcijos studijos“ (2015 m.), vėliau dirbo Jonsei ir Utrechto universitetuose. Savo tyrimus yra viešinusi konferencijose Japonijoje, Pietų Korėjoje, Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje, Olandijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, ir publikavusi kaip mokslinius straipsnius tokiuose prestižiniuose žurnaluose kaip „Apeiron“ ir „The Classical Quarterly“. 

Facebook renginys >

Gegužės 4 d. (trečiadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Stoikai apie meno paskirtį

Anotacija: „Neseniai išleistoje knygoje „Stoikų grožio teorija“, argumentavau, kad stoikai teigė, jog grožis priklauso nuo funkcinės struktūros, tai yra, objektai yra gražūs, jei jie turi struktūrą, kuri leidžia jiems atlikti savo paskirtį/funkciją ypač efektyviai. Tokią grožio koncepciją stoikai naudoja kalbėdami apie žmonių fizinį ir moralinį grožį, pasaulio grožį ir kitus natūralius objektus. Nors meno objektai nėra diskutuojami šioje knygoje, tokia grožio samprata taip pat verčia kelti įdomų klausimą apie juos: kokia yra meno objektų paskirtis/funkcija? Šioje paskaitoje pristatysiu stoikų fragmentus apie meną, jų keliamas problemas ir interpretaciją, padėsiančią atsakyti į šį fundamentalų klausimą.“

Gegužės 5 d. (ketvirtadienis), 17:00-18:30, K. Donelaičio aud., VU Filologijos fakultetas

Brusono „Oikonomikos“ ir antikinė ekonomikos filosofija

Anotacija: Brusono „Oikonomikos“ – mažai žinomas traktatas netgi tarp klasikos tyrinėtojų. Turbūt viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių jis nesusilaukė daugiau dėmesio, yra teksto perdavimo istorija: šis traktatas išsaugotas viename vertime į arabų kalbą ir dviejuose fragmentuose išlikusiuose Johano Stobajo doksografinėje kolekcijoje. Nepaisant metodologinių iššūkių, šis neopitagorietiškas traktatas yra labai vertingas šaltinis studijuojant "oikonomia" kaip literatūrinį-filosofinį žanrą, ne tik dėl to, kad turime nedaug šaltinių iš Helenistinio periodo, bet ir dėl neįprastų Brusono metodų ir unikalaus turinio. Traktatas pasižymi ne tik motyvais, pažįstamais iš Ksenofonto, Platono ir Aristotelio raštų, bet ir unikalia žmogaus prigimties samprata, paremta Helenistinės medicinos pasiekimais. Šioje paskaitoje bus teigiama, kad Brusono traktatas yra įspūdinga Helenistinių mokslų santaka verta didesnio mokslininkų dėmesio.

Renginį organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija „Societas Classica“.

Gegužės 2 d., pirmadienį, 17.00 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame bendruomenę į LKVTI seminarą, kuriame doc. dr. Darius Kuolys ir doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas kalbės tema „Asmuo jėgos akivaizdoje: aktualios Cz. Miłoszo romano „Valdžios užėmimas“ reikšmės“

Seminare aptarsime šiemet išleistą Cz. Miłoszo romano „Valdžios užėmimas“ vertimą į lietuvių kalbą (vertė V. Dekšnys). Romanas, sukurtas 1952 m., pasakoja apie komunistinio režimo įvedimo Lenkijoje procesus ir yra laikomas žymiosios Miłoszo esė knygos „Pavergtas protas“ literatūriniu tęsiniu. Lietuviškojo vertimo pasirodymas šių metų vasarį nelauktai sutapo su Rusijos karo Ukrainoje pradžia. Seminare svarstysime, kaip romane perteikiama sąmonės pavergimo anatomija, kokios šio kūrinio reikšmės naujai išryškėja šiandienos kontekste.

Maloniai kviečiame į II-ąją Klasikinės filologijos studentų mokslinę konferenciją, kuri įvyks 2022 m. balandžio 30 d. (šeštadienį) K. Donelaičio auditorijoje (VU Filologijos fakultetas, M. K. Sarbievijaus kiemas, Lituanistikos centro pastato įėjimas, 1 aukšte. Žr. žemėlapyje >)

Šių metų konferencijos tema – Homeriniai himnai, kurių lietuviškas Audronės Kudulytės-Kairienės vertimas pasirodė 2016 m. (Aidai). Tai yra vienas svarbiausių senovės graikų religijos šaltinių, pasakojančių apie dievų kilmę, jų bandymus įsitvirtinti dieviškame panteone ir žmogaus pasaulyje. Šiuose poetiniuose tekstuose persipina Rytų mitologijos ir Homero įtakos, įtampos tarp senųjų kultų ir naujų pamaldumo formų, politiniai archajinio pasaulėvaizdžio elementai ir pamatinis graikų poreikis pažinti juos supančią tikrovę.

Konferencijoje bus skaitomi 5 studentų pranešimai, kurie aptars svarbiausių himnų filologinius klausimus, religinius aspektus, kultūrines ir istorines nuorodas. Konferenciją atidarys prof. Naglio Kardelio pranešimas.

Programa:

11:00-12:30

Vilius Bartninkas „Homeriniai himnai kaip vartai į graikų religiją“
Naglis Kardelis „Homeriniai himnai: žanras ir autorystė“
Tomas Riklius „Mesopotamijos mitų įtaka Homeriniams himnams“

12:30-13:00 Pertrauka

13:00-14:15

Vasarė Butkutė „Himnas Afroditei: pažeminimas ar garbinimas?“
Benediktas Vachninas „Dzeuso tvarka ir teisingumas Himne Hermiui“

14:15-14:30 Pertrauka

14:30-15:45

Simonas Baliukonis „Himnas Demetrai: skirtingi kultai viename naratyve“
Vaiva Vasiliauskaitė „Nuo snieguotų viršukalnių iki namų slenksčių: Dievai ir jų kraštovaizdžiai Homeriniuose himnuose“

Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir Klasikų asociacija (Societas Classica).

Kviečiame aplankyti Filologijos fakultete tarp Mūzų ir Rašytojų menių veikiančią Vytauto Kardelio fotografijų parodą „Ligūrijos veidai. Volti di Liguria“.

„Būna vietų, kurių nereikia prisijaukinti. Būna žmonių, kuriuos ir pirmą kartą sutikęs, jautiesi tarsi būtum su senais bičiuliais. Dar būna toks stiprus bendrumas tarp vietų ir žmonių, jis įtraukia, žavi ir, laikui bėgant, net kelia savotišką nostalgiją. Tokį jausmą teko laimė pajusti Italijos Rivjeroje, Ligūrijoje, San Bartolomeo al Mare ir gretimuose miesteliuose, dirbant 2017-2021 m. dialektologinėse ekspedicijose, kurias rengia ir kuruoja dr. Diego Ardoino ir Julija Šabasevičiūtė.

Be įprastų, rutininių dialektologinių ekspedicijų darbų (kalbinio kraštovaizdžio, objektų, daiktų ir pan. fiksavimo) šiek tiek laiko ištaikydavau ir savo mėgstamiausiai fotografijos sričiai – žmonių emocijoms, žaidžiančioms ne tiek judesyje, kiek žvilgsnyje, mimikoje, pozoje. Fotografuojant žmones svarbus buvo toks gana paradoksalus Ligūrijos kuriamas jausmas: pietietiškos emocijos, ekspresija, judesys, o greta – lėtai ir ramiai slenkantis laikas, popietinė mažų kaimelių tyla, kvapai ir cikadų melodija. Tokia savotiškai keista judesio ir ramybės dermė, kaip Ligūrijos jūros bangavimas, gyvena ir žmonių emocijose. Joms pagauti tinkamiausias yra lėtas fotografavimas, tačiau smarkus ekspedicijų tempas ir noras per trumpą savaitėlę kuo daugiau aprėpti progų lėtam fotografavimui nelabai suteikė. Todėl čia atrinktos nuotraukos yra gal labiau reportažinės, su tam tikru aplinkos ir fotografuotų žmonių profesijų kontekstu. 

Paroda susideda iš savotiškų dviejų dalių: pirmojoje – šauniausi ir įdomiausi ekspedicijų pateikėjai, tarmiškai kalbantys San Bartolomeo al Mare ir aplinkinių kaimų gyventojai, antrojoje – kultūros įstaigų (muziejų, bibliotekų, archyvų) darbuotojai, suteikę įdomios ir vertingos pažintinės informacijos.

Už pagalbą rengiant parodą esu dėkingas Diego Ardoino, Julijai Šabasevičiūtei, Drąsučiui Smolskui, Alessandrai Cali.“

Vytautas Kardelis

Balandžio 29 d. (penktadienį) vyks kasmetinė Skandinavistikos centro studentų bakalaurantų ir magistrantų mokslinė konferencija, kurioje bus pristatyti rašomi baigiamieji BA ir MA darbai. Konferencija vyks skandinavų kalbomis 92 ir 314 auditorijose nuo 9.00 iki 15.00. Organizuojamos trys sekcijos: lingvistikos, literatūros ir kultūros. Bus skaitomi pranešimai ir pristatomi posteriai. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Konferencijos programa >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. balandžio 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Kūrybinių atostogų tvarkos aprašo projektas (tęsiamas pirminio projekto ir Tarybos darbo grupės pateiktų keitimų svarstymas, 30 min.)
3. Doktorantūros klausimai (tęsiamas svarstymas, 25 min.)
4. Dėl lėšų mokslininkų komandiruotėms ir kitiems tikslams (doc. dr. Erika Sausverde, 20 min.)
5. Maksimalūs studijuojančiųjų skaičiai grupėse (prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
6. Ukrainistikos studijų koncepcija (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.)
7. Studijų programų, kurios nebevykdomos, išregistravimas, studentams baigus studijas: (Anglų ir rusų kalbos [6121NX011]; Lietuvių filologija ir užsienio kalba [6121NX022]; Bendroji kalbotyra [6211NX014]) (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min)
8. Papildomųjų studijų „Lietuvių filologija (kalbotyra)“ ir „Rusų filologija“ kainos (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min).
9. Kiti klausimai.

Balandžio 29 d., penktadienį, 13.00 val. bendruomenę maloniai kviečiame į doc. dr. Linos Bikelienės ir prof. dr. Julijos Korostenskienės seminarą tema: On perception and production of fricatives in Lithuanian students’ English / Anglų kalbos besimokančiųjų pučiamųjų priebalsių percepcijos ir produkavimo ypatumai.

Seminaras vyks nuotoliniu būdu MS Teams kanale >

Anotacija. Despite the abundance of English textbooks developed for learners with common native languages like Spanish or Chinese, learner needs of representatives of smaller nations are underexplored. Drawing our data from perception and production tasks completed by Vilnius University students, we examine one of the phenomena Lithuanian learners of English (LLE) consistently find problematic, viz. /v/-/w/ distinction (the other two being aspiration and schwa). Given that Lithuanian consonantal inventory has no phonemic equivalent of /w/, treatment of the letter <v> varies from a labial fricative, labiodental to a bilabial approximant. The LLE production of /v/ as /w/ is regularly identified for remediation and necessitates further analysis.

In this lecture, we look into the roots of the issue, share the findings of our study and suggest possible remedial measures.

Informuojame, kad dėl maksimaliai surinkto dalyvių skaičiaus, registracija į mokymus laikinai stabdoma, tačiau netolimoje ateityje vėl bus atnaujinta.

Toliau plėtojame Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto iniciatyvą, skirtą padėti Ukrainos piliečiams išmokti kuo daugiau jiems reikalingų užsienio kalbų.

Vilniaus universiteto studentai ir dėstytojai savanoriškai organizuoja nemokamus anglų kalbos kursus pradedantiesiems ir kviečia registruotis Ukrainos piliečius, neturinčius bazinių šios kalbos žinių.

Užsiėmimai vyks nuotoliniu būdu, darbo dienomis, 2-3 kartus per savaitę. Vienos pamokos trukmė – 60 min. Bendras užsiėmimų skaičius – 10.

Informaciją apie kursų pradžią gausite iki gegužės 5 d.

Daugiau informacijos teiraukitės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokinių neformaliojo ugdymo koordinatorės Ritos Vickienės. El. paštas:

[UA]

Повідомляємо, що через максимальну кількість учасників реєстрація на тренінг буде тимчасово припинена.

Ми продовжуємо розвивати ініціативу Філологічного факультету Вільнюського університету, спрямовану на допомогу громадянам України у вивчені найнеобхідніших для них іноземних мов.

Студенти та викладачі Вільнюського університету на волонтерських засадах організовують безкоштовні курси з англійської мови для початківців та запрошують реєструватися громадян України, які не мають жодних початкових знань цієї мови. 

Заняття відбуватимуться дистанційно, у робочі дні, по 2-3 рази на тиждень. Тривалість одного заняття ‒ 60 хвилин. Загальна кількість занять ‒ 10. 

Інформацію щодо початку курсу ви отримаєте до 5 травня.

За додатковою інформацією звертатися до координатора неформальної освіти Філологічного факультету Вільнюського університету Ріти Віцкене (Rita Vickienė). 

Ел. Пошта: 

[RU]

Информируем, что в связи с максимальным количеством участников регистрация на тренинг будет временно приостановлена.

Мы продолжаем развивать инициативу Филологического факультета Вильнюсского университета, направленную на помощь гражданам Украины в изучении наиболее необходимых для них иностранных языков. 

Студенты и преподаватели Вильнюсского университета на волонтерской основе организуют бесплатный курс английского языка для начинающих и приглашают регистрироваться на него граждан Украины, не имеющих никаких начальных знаний этого языка. 

Занятия будут проводиться дистанционно, по рабочим дням, по 2-3 раза в неделю. Продолжительность одного занятия – 60 минут. Количество занятий – 10.

Информацию о начале курса вы получите до 5 мая.

За дополнительной информацией обращайтесь к координатору неформального образования Филологического факультета Вильнюсского университета Рите Вицкене (Rita Vickienė). Адрес эл. почты: 

Maloniai kviečiame į Kyjivo menų ir dizaino kolegijos studentų darbų parodos „Buvome. Esame. Būsime. Taip, kaip ir Ukraina!” atidarymą 2022 m. balandžio 25 d., pirmadienį, 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje (Universiteto g. 3, III a.)

Šioje parodoje pristatomi meno darbai yra meninė emocinio šoko (sielvarto, pykčio, siaubo, vilties), patirto Kyjivo profesinės menų ir dizaino kolegijos paauglių studentų, išraiška. Kurį laiką studentai galvojo, kad šie kūriniai netinkami eksponavimui, tačiau juk tikras menininkas turi kurti. Studentai piešė šiuos paveikslus slėpdamiesi rūsiuose nuo bombų ir apšaudymų, gyvendami rusų okupuotuose miestuose ir kaimuose, išvežami iš pavojingų vietų autobusais ar jau gyvendami užsienyje. Kai kurie iš šių menininkų prarado namus ir tuos, kuriuos mylėjo. Galimybė pristatyti savo darbus plačiajai auditorijai Europos universitete tapo vilties spinduliu studentams ir jų dėstytojams. Ši galimybė pristatyti savo darbus – tai Ukrainos pripažinimas Europos bendruomenėje ir jos pergalės, sulaukus viso civilizuoto pasaulio paramos, įrodymas.

Balandžio 26 d. antradienį, 13.00 val. Donelaičio aud. prof. dr. Tatjana Solomonik-Pankrašova skaitys atvirą paskaitą tema: „Senovės anglų Boetijus: atidengtas paslapties šydas“ ("The Old English Boethius: Unveiling the Enigma").

Visus maloniai kviečiame.