Naujienos

Šių metų lapkričio 3-4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks Prancūzų filologijos katedros rengiama tarptautinė konferencija Kalbos(ų) perspektyvos literatūroje prancūzų kalba. Ji skirta dvikalbystės, daugiakalbystės, tarpkalbystės ir kitų kalbų įvairovės aspektų apmąstymui prancūzakalbėje literatūroje.

Daugiau informacijos čia >

Un colloque international intitulé Perspectives de langue(s) dans les littératures d’expression française se tiendra les 3-4 novembre à l'Université de Vilnius. Le colloque est consacré aux aspects du bilinguisme, du multilinguisme, du translinguisme et à d’autres aspects de la diversité linguistique dans la littérature d’expression française. Le colloque en question est organisé par le Département de philologie française.

Pour en savoir plus cliquez ici >

Filologijos fakulteto Rašytojų menėje spalio 25 d. įvyko Kroatijos ambasados organizuojamos parodos „Kroatijos archeologinis paveldas“ atidarymas. Susirinkusius svečius sveikino ir į Fakulteto erdves šiltai priėmė dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, o parodą atidarė Kroatijos ambasados reikalų patikėtinė Dunja Staničić. Parodos idėją bei kontekstą svečiams pristatė į Lietuvą atvykęs Zagrebo archeologinio muziejaus vadovas Sanjin Mihelić.

Paroda „Kroatijos archeologinis paveldas“ siekia supažindinti su ypatingai plačiu ir įvairiapusiu istoriniu ir kultūriniu šalies paveldu, besitęsiančiu nuo anksčiausių priešistorinių laikų, Antikos bei Viduramžių iki moderniųjų laikų ir šiandienos. Anot parodos autoriaus S. Mihelić, parodos tikslas yra atskleisti svarbiausius istorijos epizodus ir archeologinius atradimus, kuriuos galima aplankyti Kroatijoje, bei supažindinti visuomenę su šalies istorija. 

Paroda veiks iki lapkričio 11 d., Fakulteto Rašytojų menėje. Maloniai kviečiame užsukti!

Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centre įvyko konferencija „Skandinavų kolonializmas Arktyje ir jos tautų rezistencija“, subūrusi Šiaurės Europos šalių mokslininkes, Skandinavistikos centro darbuotojus bei studentus.

Šioje konferencijoje buvo aptariama Norvegijos, Švedijos bei Suomijos samių ir Grenlandijos inuitų kultūrų egzistenciniai iššūkiai valstybiniame bei globaliame kontekste, išryškinant kolonializmo šmėklos apraiškas ir pastangas jų atsikratyti demokratijos, tolerancijos bei žmogiškųjų teisių gerbimo pavyzdžiais laikomose minėtose Šiaurės Europos šalyse. Šis renginys išsiskyrė savo jautrumu identiteto formacijos klausimams ir paskata kritiškai mąstyti apie kultūrinių, politinių, ekonominių bei etinių aspektų sankirtą.

Danijos Kopenhagos universiteto docentė Kristen Thisted aptarė Grenlandijos ir Danijos santykius, atskleisdama Grenlandijos gyventojų identiteto kompleksiškumą ir ambivalenciją dėl siekio tapti nepriklausoma valstybe, paaiškindama tai lemiančius institucinius, ekonominius bei kultūrinius veiksnius: „Į klausimą, kas yra šių laikų grenlandietis, negalime vienareikšmiškai atsakyti.“

Švedijos Umeo (Umeå) universiteto mokslininkė Åsa Össbo išskyrė neigiamus aplinkosaugos ir žaliosios politikos padarinius samių kultūros gyvybinei erdvei, pasitelkdama Švedijos Norlando regiono metalo gamybos bei vėjo ir vandens jėgainių plėtros planus žemėse, naudojamose tradiciniam samių šiaurės elnių ganymui – tai samių identitetui egzistenciškai esminė veikla ir gyvenimo būdas.

Å. Össbo antrino ir Suomijos Laplandijos universiteto mokslininkė Laura Junka-Aikio, kuri pasitelkė Suomijos Arkties geležinkelio projekto pavyzdį, išryškindama jo paskatintą samių kovą už savo išlikimą bei identitetą. Galiausiai Norvegijos Trumsės (Tromsø) universiteto samių kilmės doktorantė Eva Maria Fjellheim taip pat pabrėžė žaliosios energijos plėtros neokolonijines implikacijas Norvegijos samių Foseno bylos atveju. Šis teisinis disputas dar sykį atskleidė destruktyvų planuojamos vėjo jėgainės poveikį samių kultūrai. E. M. Fjellheim atkreipė dėmesį į tai, kad ateities vizijos, susijusios su tvaria energija ir žmonijos išlikimu, gali kelti – o minėtų etninių mažumų atveju dažnai ir kelia – sunaikinimo grėsmę tam tikroms kultūroms.

Tyrėjos pabrėžė kritiškumo ir sąmoningumo poreikį aptariant etninių mažumų problematiką, kad būtų išvengta savo pačių mokslinio kolonijinio žvilgsnio. Bandydami suprasti etninio „Kito“ perspektyvą, privalome suvokti jų pačių patirtį, mąstyseną ir epistemologiją. Tarp valstybių (kolonijinių institucijų) ir etninių mažumų (kolonizuojamų grupių) iškylantys ginčai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į šias skirtingas epistemologijas ir vertybių sistemas tam, kad nebūtų iš anksto nutildoma viena pusė. Vis dėlto skirtingi kalbos žaidimai, pasaulėžiūros bei ideologijos neturi užkirsti kelio praktiškiems ir efektyviems politiniams sprendimams – mes turime ne tik pripažinti vieni kitų kitoniškumą, bet ir rasti būdą egzistuoti kartu.

Galiausiai buvo pabrėžta, kad tiek samių, tiek Grenlandijos kultūros pačios nėra homogeniškos, sukuriančios binarinę struktūrą su Šiaurės Europos šalimis, nuo kurių jos tebėra priklausomos; šios kultūros yra daugialypės, aprėpiančios skirtingas būties ir ateities vizijas.

Spalio 24 d. Filologijos fakultete lankėsi Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto dekanas prof. habil. dr. Jarosławas Fazanas, Paribio literatūrinės kultūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Pawełas Bukowiecas, Senosios lenkų literatūros katedros vedėjas prof. habil. dr. Jakubas Niedźwiedźis, taip pat Krokuvos polonistai prof. habil. dr. Tadeuszas Bujnickis, prof. habil. dr. Krzysztofas Zajasas, dokt. Michałas Zającas. 

Susitikimo su dekane prof. dr. Inesa Šeškauskiene metu buvo aptartas abiejų fakultetų bendradarbiavimas vykdant Erasmus+ programą ir šiuo metu planuojami bendri tarptautiniai mokslinių tyrimų projektai.

Vėliau kolegos iš Krokuvos kartu su Lietuvių literatūros katedros mokslininkais dalyvavo diskusijoje „Ar galime parašyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos literatūros istoriją?“

Nuotraukoje (iš kairės): prof. habil. dr. Jakub Niedźwiedź, prof. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Inesa Šeškauskienė, prof. habil. dr. Jarosław Fazan, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, prof. habil. dr. Paweł Bukowiec susitikimo dekanate metu.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. spalio 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Daktaro diplomo įteikimas Aleksandrai Šalkinei.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
3. 2022 m. studentų priėmimo analizė, SPK 2021–2022 m. m. ataskaitos, 2023 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (Studijų kolegijos pirmininkė asist. Linara Bartkuvienė, prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri; 40 min.). 
4. Dėl kartotinių seminarų ir pratybų koeficiento (doc. Audronė Kučinskienė, 15 min.).
5. Dėl paskaitų tvarkaraščių sudarymo VU Filologijos fakultete 2022/23 mokslo metų rudens semestre (stud. Simonas Granskas, 15 min.)
6. Studijų programų privalomųjų dalykų pakeitimai (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
7. Kandidatų Rektoriaus mokslo premijai teikimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.).
8. Dainoros Pociūtės monografijos teikimas leidybai (prof. Brigita Speičytė, 5 min.)
9. Semiotikos SPK atnaujinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)

Filologijos fakultetas spalio 25 d., antradienį, 16 val. kviečia į Kroatijos ambasados organizuojamą parodos „Kroatijos archeologinis paveldas“ atidarymą. Parodą atidarys Kroatijos ambasados reikalų patikėtinė Dunja Staničić, o atvirą paskaitą skaitys parodos autorius ir Zagrebo archeologinio muziejaus vadovas Sanjin Mihelić.

Paroda „Kroatijos archeologinis paveldas“ supažindina su Kroatijos nesuskaičiuojamais archeologiniais ir istoriniais paminklais, kartu sudarančiais ypatingą kultūrinę ir istorinę dermę. Nuo anksčiausių priešistorinių laikų, Antikos bei Viduramžių iki moderniųjų laikų ir šiandienos – Kroatijos teritorija visada buvo susidūrimų, tradicijų ir įvairiapusių pasaulėvokų vieta. Jų sąveika padėjo statyti pamatus ir kurti modernios, savo turtingomis ir įvairiapusėmis šaknimis besididžiuojančios Europos šalies statinį. 

Paroda bus eksponuojama iki lapkričio 11 dienos VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5) Rašytojų menėje. Maloniai kviečiame apsilankyti!

We cordially invite you to the opening of the Croatian Embassy’s exhibition “Croatian Archaeological Heritage“ on October 25th, Tuesday, at 4 pm. The exhibition will be opened by the Chargé d´Affaires of the Embassy of Croatia, Ms Dunja Staničić, followed by a lecture by the exhibition's author Mr Sanjin Mihelić, General Director of the Archaeological Museum in Zagreb. 

The exhibition “Croatian Archaeological Heritage“ aims to present Croatia as the home of countless archaeological and historical cultural monuments, which make this country a unique cultural and historical landscape. From earliest prehistory through antiquity and the Middle Ages, until the Modern Age and present day, the territory of Croatia has always been a place of the encounter and traditions, as well as often diverse world views, whose interplay through the ages has helped lay the foundations and build the edifice of a modern European country, proud of its rich and diverse origins.

The exhibition will be open to the public until November 11th at the Writers’ Hall (Rašytojų menė) of Vilnius University Faculty of Philology (Universiteto str. 5).

2022 m. spalio 10–11 d. Vilniaus universitete vyko seminaras „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“, kurį surengė Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistai. Šis seminaras – tai pirmasis tarptautinio projekto „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti bendrosios ir dalykinės kalbos stabiliųjų junginių tyrimai“ renginys.

Dvi dienas trukusiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo abiejų bendradarbiaujančių universitetų germanistai ir germanistės, taip pat kolegės germanistės iš Vytauto Didžiojo universiteto, Tartu, Talino, Latvijos ir Liepojos universitetų. Sveikinimo žodį atidarymo metu tarė Vokietijos Federacinės Respublikos kultūros skyriaus vadovė Anja Luther, susirinkusiems perskaičiusi Vokietijos ambasadoriaus Lietuvoje Matthias Sonn sveikinimo kalbą, taip pat Goetheʼs instituto Lietuvoje vadovė Anna Maria Strauß ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Prof. dr. Heike Zinsmeister supažindino su Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų bendradarbiavimo tikslais.

Dirbtuvių dalyviai ir dalyvės skaitė pranešimus ir pristatė savo patirtį dirbant su tekstynais, vykdant projektus ar naudojant juos studijų procese. Šio susitikimo pagrindinis tikslas buvo išsiaiškinti darbo su tekstynais patirtis, poreikį ir taikymą tolesnėse bendrose veiklose. Diskutuota tekstynų didaktikos tema siekiant išsiaiškinti, kokie aspektai turėtų būti aptarti tekstynų didaktikai skirtame leidinyje ar publikacijoje.

Hamburgo universiteto profesorė Julia Nantke kartu su projektų darbuotoja Marie Flüh skaitė viešą paskaitą „Skaitmeninės humanitarikos metodai ir įrankiai“ ir kalbėjo apie skaitmeninės humanitarikos, Digital Humanities, tikslus, taip pat pristatė skaitmeninį Hamburgo universitete sukurtą ir šiuo metu Darmštato technikos universitete toliau plėtojamą įrankį CATMA, Computer Assisted Text Markup and Analysis. Šis įrankis skirtas kalbinių duomenų anotavimui ir gali būti naudojamas vykdant tiek lingvistinius, tiek literatūrinius ar kultūrinius tyrimus. Pranešėjos pateikė ir konkrečių pavyzdžių, kaip šis įrankis taikomas jų vykdomuose literatūriniuose, su senaisiais raštais ir rankraščiais susijusiuose projektuose.

Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistų partnerystės projektą remia Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD), projektą pradžiai finansavusi 2022–2024 metams su galimybe jį pratęsti iki 10 metų. Projekto vadovė – Hamburgo universiteto vokiečių kalbotyros ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister, projekto koordinatorės Hamburgo ir Vilniaus universitete yra Carla Söckefeld, doc. dr. Skaistė Volungevičienė ir doc. dr. Vaiva Žeimantienė.

Spalio 24 d., pirmadienį, 15.00 val. kviečiame bendruomenę prisijungti į atvirą paskaitą “Climate change discourse in UK and US news media: representing uncertainty and time”. Paskaitą skaitys Prof. Dr. Hermine Penz (Grazo universitetas, Austrija). 

Paskaita vyks nuotoliniu būdu Zoom platformoje > 

Paskaita bus skaitoma anglų kalba.

Daugiau apie paskaitą

Neapibrėžtumas ir laikas klimato kaitos diskurse JK ir JAV žiniasklaidoje

Santrauka

Klimato kaita yra vienas svarbiausių mūsų laikų iššūkių, nuolat minimų žiniasklaidos diskurse. Naujausi klimatologijos duomenys apibendrinami Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitose. Jose taip pat pateikiami kylančios temperatūros daromo neigiamo poveikio scenarijai. Žiniasklaida, skelbdama IPCC ataskaitas, mokslinę kalbą pritaiko plačiajai visuomenei. Šiame pristatyme aptariama, kaip neapibrėžtumas ir laikas atsispindi žiniasklaidos pranešimuose, parengtuose pagal dvi paskutines IPCC ataskaitas. Tyrimas remiasi kokybine prieiga ir ekokritine diskurso analize.

Spalio 14 d. Filologijos fakulteto tarybos posėdyje buvo įteiktos 2022 m. Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos, kurias kasmet skiria „Lietuvių fondas“ (JAV), bendradarbiaudamas su Lietuvių literatūros katedra. Stipendijomis skatinami talentingi ir kūrybingi lietuvių literatūros studentai, pasižymintys puikiais studijų rezultatais, lituanistikos, lietuvių literatūros sklaidos darbais.

Šiemet stipendijas laimėjo Lietuvių filologijos ketvirtakursiai Severija Marija Banaitytė, Martynas Pumputis ir Viltė Stukaitė.

Visi trys stipendininkai yra ne tik puikūs studentai, bet ir iniciatyvūs lituanistikos studijų „ambasadoriai“, dalyvavę rengiant šių metų „Lituanistikos akademiją“ ir seminarų ciklą „Ekskursas“ moksleiviams. Martynas Pumputis išsiskiria literatūros kritikos darbais, Severija Marija Banaitytė – dalyvavimu radijo laidoje „Prie Smetonos“, Viltė Stukaitė – akademinės savanorystės veikla.

Sveikiname!

Spalio 24 d., pirmadienį, 15:00 J. Balkevičiaus aud. VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedra ir Krokuvos Jogailaičių universiteto Polonistikos fakulteto Paribio literatūrinės kultūros katedra kviečia į diskusiją „Ar galime parašyti bendrą Lietuvos ir Lenkijos literatūros istoriją?“

Diskusijoje dalyvauja: dr. hab. Paweł Bukowiec, dr. hab. Jarosław Fazan, prof. dr. hab. Jakub Niedźwiedź ir prof. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Dainora Pociūtė, prof. Brigita Speičytė.

Diskusija vyks anglų kalba.

[EN] 

The Department of Lithuanian Literature (Faculty of Philology, Vilnius University) and the Department of Literary Culture of Borderlands (Jagiellonian University in Kraków) invite to a discussion: Can we write a joint history of Lithuanian and Polish literature?

Participants: dr. hab. Paweł Bukowiec, dr. hab. Jarosław Fazan, prof. dr. hab. Jakub Niedźwiedź and prof. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Dainora Pociūtė, prof. Brigita Speičytė.

Discussion (in English) will take place on October 24th, Monday, 3 p.m. at J. Balkevičius room.

Lapkričio 3 d., ketvirtadienį, 15.00 val. kviečiame VU Filologijos fakulteto bendruomenės narius į praktinį skaitmeninei humanitarikai skirtą seminarą „Nuo spausdinto iki anotuoto teksto“. Seminaras su nedidele pertrauka truks iki dviejų valandų ir vyks A4 (Kalbų laboratorija 1) kompiuterių klasėje (savo kompiuterių atsinešti nereikia). 

Pirmoji jo dalis bus skirta tekstų skaitmeninimo galimybėms aptarti. T. y. kaip spausdintą fizinėje knygoje esantį tekstą greitai ir kokybiškai perkelti į skaitmeninę terpę, naudojant įvairius viešos prieigos tekstų atpažinimo (OCR) įrankius. Praktiškai išbandysime kelis, palyginsime jų atpažinimo rodiklius bei pabandysime pagerinti atpažįstamo teksto kokybę, naudodamiesi vaizdų redagavimo programa.

Antroji seminaro dalis bus skirta suskaitmeninto teksto bazinei statistinei analizei ir anotavimui. Naudodami R statistinį paketą ir teksto apdorojimui skirtas programines bibliotekas, pabandysime paskaičiuoti paprastas teksto statistikas, tokias kaip žodžių dažniai, išskirti aktualiausius raktažodžius bei morfologiškai ir sintaksiškai suanotuoti tekstą. Nepamiršime rezultatus pateikti vizualiai -- tam pabandysime sugeneruoti juos atvaizduojančias diagramas.

Jokių išankstinių žinių nereikalaujama, visa medžiaga bus pateikta, o programos naudojamos kartu pažingsniui. Net jei patys neatliekate tyrimų, kurie būtų susiję su nurodytomis temomis, tokios žinios galėtų praversti vadovaujant studentų darbams.

Dalyvių skaičius ribotas, todėl prašome užsiregistruoti > 

Seminaro metu naudosime viešos prieigos įrankius ir programas:

• GNU Image Manipulation Program (GIMP)
• Internetinius teksto atpažinimo (OCR) ir panašumo nustatymo įrankius
• R su grafine sąsaja RStudio 

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytojos Ernesta Kazakėnaitė ir Justina Mandravickaitė.

Spalio 20 d., ketvirtadienį, 11 val. maloniai kviečiame į susitikimą su rašytoja Susanne Röckel. 

Renginio metu bus galimybė susipažinti su daugeliu literatūrinių premijų apdovanotos rašytojos kūryba, taip pat daugiau sužinoti apie šiuolaikinę vokiečių literatūrą, jos tendencijas.

Susanne Röckel gimė 1953 m. Darmštate, vėliau studijavo germanistiką Berlyne ir Paryžiuje. Kaip rašytoja debiutavo 1989 m. apsakymu „Palladion“. Po to pasirodė apsakymų rinkinys „Vergessene Messen“ (2009), romanai „Rotula“ (2011) ir „Der Vogelgott“ (2018) ir kt.

Renginys vokiečių kalba vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 5), Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete (A9).

Organizatoriai:

Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra
Lietuvos rašytojų sąjunga
Vilniaus Goethe‘s institutas

Algimantos Railaitės – Pranckevičienės vardinė stipendija šiais mokslo metais atiteko Anglų filologijos studijų programos antro kurso studentei Marijai Stalaučinskaitei. Tokį sprendimą priėmė Anglų filologijos SPK sudaryta komisija. Nuoširdžiai sveikiname studentę, kurią ši stipendija įpareigoja siekti ambicingų tikslų studijuojant Filologijos fakulteto anglų filologijos programoje bei tęsti Algimantos Railaitės – Pranckevičienės pradėtus darbus.

Pagerbdamas šviesų savo mamos atminimą prieš vienuolika metų stipendiją įsteigė Andrius Pranckevičius. Algimanta Railaitė – Pranckevičienė 1968 – 1973 metais studijavo anglų kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus valstybiniame universitete Filologijos fakultete. Baigusi universitetą, Algimanta mokytojavo Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje. Puikiai išmanydama anglų literatūrą, ji dalį savo laiko skyrė anglų literatūros vertimams, ypač vertino Šekspyrą ir kitus anglų literatūros klasikus. Todėl kandidatai, dalyvaujantys konkurse jos vardo stipendijai laimėti, gauna užduotį išversti Šekspyro kūrinio ištrauką į lietuvių kalbą. Šiais metais konkurso dalyviai vertė V. Šekspyro 14-ąjį sonetą. 

Šiemet įteikti stipendijos į Fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius (nuotraukoje dešinėje). Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir puoselėjamus draugiškus santykius su Filologijos fakultetu. 

Stipendijos laureatė buvo pristatyta ir pasveikinta Fakulteto Tarybos posėdžio metu spalio 14 d.

Nuotraukoje iš kairės: Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto pirmininkė doc. dr. Linara Bartkuvienė, Fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, stipendininkė Marija Stalaučinskaitė ir mecenatas Andrius Pranckevičius.

Maloniai kviečiame spalio 20 d., ketvirtadienį, 15 val. prisijungti į atvirą paskaitą “A generative syntactic analysis of the Lithuanian superlexical prefix be-“/ „Veiksmažodžio gramatinio priešdėlio be- analizė naudojantis generatyvinės sintaksės teorija“.

Paskaitą skaitys Prof. Dr. Julija Korostenskienė. Paskaita bus skaitoma anglų kalba.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje. Prisijungimo nuoroda >> 

Pranešimas skirtas veiksmažodžio gramatinio priešdėlio be- analizei naudojantis generatyvinės sintaksės teorija. Priešdėlis be- yra neaiškios kilmės bei pasižymi sunkiai apibrėžiama reikšme, kuri kartais suvokiama kaip aspektinė, kartais kaip modalinė. Pristatomas tyrimas remiasi sintaksiniu požiūriu (angl. anti-lexicalist perspective) į lietuvių kalbos veiksmažodžio sandarą (Korostenskienė 2017) ir Rizzio (1997) klauzos viršutinių funkcinių projekcijų hipoteze (angl. split-CP hypothesis (Rizzi 1997)). Tyrimo metu nustatoma priešdėlio be- vieta sintaksiniame medyje, jo reikšmė bei funkcija sintaksinėse konstrukcijose, kuriose jis dalyvauja.

Šaltiniai:

• Korostenskiene, J. 2017. On binding, lexical and superlexical prefixes, and SI in the Baltic verb. Canadian Journal of Linguistics/La revue canadienne de linguistique, 62(3), 449-501. doi: 10.1017/cnj.2016.38
• Rizzi, L. 1997. “The Fine Structure of the Left Periphery.” In Elements of Grammar, edited by L. Haegeman, 281–337. Dordrecht: Kluwer.

Maloniai kviečiame prisijungti!

Dabartinių Europos kalbų centras Grace (Austrija) ir Filologijos fakulteto Įvairiakalbių tyrimų centras š. m. spalio 6-7 d. pakvietė bendrojo ugdymo mokyklų pedagogus į seminarą „Kaip kuriame mokymosi aplinką, kurioje visos kalbos yra svarbios“. 

Seminare dalyvavo 17 mokyklų komandos iš įvairių Lietuvos regionų (Vilnius, Šalčininkai, Ignalina, Alytus, Marijampolė, Šiauliai, Šilutė, Kretinga). Prie užsienio kalbų ir ne kalbinių dalykų mokytojų prisijungė ir mokyklų administracijos atstovai.

Dabartinių Europos kalbų centro ekspertės Marie Christine CLERC GEVREY (Prancūzija) ir Lea ŠTIBERG (Slovėnija) supažindino seminaro dalyvius su savo įvairiakalbių tyrimų įžvalgomis ir keturių metų projektinio darbo „Learning environments where modern languages flourish” rezultatais. Mokytojai diskutavo apie plurilingvistinio mąstymo ugdymą, visos mokyklos įsitraukimą, kuriant daugiakalbes mokymosi aplinkas, susipažino su projekto ekspertų parengtomis priemonėmis, kurios padeda mokyklų bendruomenėms pasirengti kalbų mokyti/s integruojamų dalykų dermėje. Dviejų dienų seminare mokyklų komandos taip pat parengė veiksmų plano projektus, kurie tikėtina taps pagrindu mokyklose kurti kalboms draugišką mokymosi aplinką.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. spalio 14 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Daktaro diplomų teikimas dr. Tomui Čeniui, dr. Astai Laugalienei, dr. Aleksandrai Šalkinei. Bernardo Brazdžionio ir Algimantos Railaitės-Pranckevičienės stipendijų teikimas.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Mobilumo finansavimo klausimai (prof. Inesa Šeškauskienė, doc. dr. Erika Sausverde, 25 min.)
3. Krūvio apskaitos darbo grupės siūlymų svarstymas (25 min., prof. dr. Paulius Vaidotas Subačius)
4. Skatinimo už studijas ir už ekspertinę veiklą ir mokslo ir studijų komunikacijų tvarką rengimas (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
5. Dėl slavistikos studijų ateities (bendra diskusija, 15 min.)
6. Dėl studijų įmokos mažinimo Ukrainos piliečiams, įstojusiems į VU iki 2022-02-24(prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
7. Anglistikos studijų programos magistrantės (studento pažymėjimo nr. 2130344) prašymas dėl studijų įmokos sumažinimo 2022−2023 m.m. pavasario semestre (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
8. Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto atnaujintos sudėties tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
9. Klasikinių studijų SPK atnaujinimas (2 min.)

Spalio 17-18 d. maloniai kviečiame į tradicinę Skandinavistikos centro Šiaurės šalių lektorių konferenciją. Šių metų konferencijos tema: SKANDINAVŲ KOLONIALIZMAS ARKTYJE IR JOS TAUTŲ REZISTENCIJA. 

Konferencija vyks anglų kalba – gyvai ir zoom platformoje.

Programa su interaktyvia nuoroda ir pranešimų santraukos >> 

Maloniai kviečiame dalyvauti kultūrinės lingvistikos seminaruose, kurie šiais metais bus skirti įvairioms tarminės leksikografijos problemoms aptarti. Seminarai vyks du kartus per mėnesį, ketvirtadieniais, 19 val. VU Teams platformoje (nuoroda >>)

Seminaras I, 2022-10-13

Tarminiai ir etnolingvistiniai žodynai kaip kalbos žanrai

Žodynas yra kalbos žanras, kurį galima tapatinti su leksikonu ir enciklopedija. Jų skirstymo pagrindą sudaro tokie parametrai kaip žodyninio straipsnio tipas, jo aiškinimo būdas ir žinių, kurios sudaro eksplikacijos (iliustracijų) pagrindą, rūšis.

Seminaras II, 2022-10-27

Tarminis ir etnolingvistinis žodynas – panašumai ir skirtumai 

Dialektologijai ir etnolingvistikai, kaip lingvistinėms disciplinoms, žodynai yra reprezentatyvios raiškos (studijų) formos, besiskiriančios savo turiniu, metodu ir tikslu.

Pirmąją paskaitą skaitys Liublino Marijos Curie-Skłodowskos universiteto prof. habil. dr. Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Profesorė  yra daugiau kaip 270 darbų autorė, jos moksliniai interesai siejasi su etnolingvistika ir folkloristika, dabartine lenkų kalba, tekstologija, genologija, lingvistine aksiologija. 

Išleistos knygos: Polski sennik ludowy (1996), To jest moja Ojczyzna. Polscy emigranci z północnej Francji o sobie (1999), Przestrach od przestrachu. Rośliny w ludowych przekazach ustnych (2000), Wzorce tekstów ustnych w perspektywie etnolingwistycznej (2007), Tekstologia (su J. Bartmińskiu, 2009), Dlaczego wąż nie ma nóg: Zwierzęta w ludowych przekazach ustnych (su J. Bartmińskiu ir O. Kielak, 2015), Jak chłop u diabła pieniądze pożyczał. Polska demonologia ludowa w przekazach ustnych (su A. Michalec). Žodyno Słownik stereotypów i symboli ludowych rengėja, žurnalo Etnolingwistyka redaktorė. Kartu su kitais kolegomis yra suredagavusi 23 kolektyvinius leidinius. 

Italų kalbotyros ir literatūros katedra kartu su Italų kultūros institutu Vilniuje organizuoja XXII-ąją Pasaulinę italų kalbos savaitę Vilniuje: L’ITALIANO E I GIOVANI – ITALŲ KALBA IR JAUNIMAS.

Nuoširdžiai kviečiame į paskaitas, kurios vyks jau ateinančią savaitę, spalio 10–14 d. (paskaitos bus skaitomos italų kalba, su nuosekliuoju Dainiaus Būrės vertimu į lietuvių kalbą).

Paskaitas skaitys Rosanna Sornicola ir Pierluigi Cuzzolin, tarptautiniu lygiu žinomi kalbininkai, Neapolio Federicio II ir Bergamo universitetų profesoriai, taip pat Riccardo „Ruggine“ Pieruccini, žinomas dailininkas, komiksų autorius ir iliustratorius.

Pirmoji Savaitės renginių dalis skirta italų kalbos jaunystei, tęstinumo (P. Cuzzolin) ir naujumo (R. Sornicola) elementams, kurie persikėlė iš lotynų į italų kalbą ir yra randami vadinamosios „sì kalbos“ inkunabuluose.

Antroji Savaitės renginių dalis skirta italų kalbai ir jaunimui. Prof. R. Sornicola iliustruos tam tikras šių dienų Italijos jaunimo grupių kalbėjimo ir rašymo savybes, smulkiau nagrinėdama universitetų studentų italų kalbą. Prof. P. Cuzzolin kalbės apie jaunimo italų kalbą per vertimo ir filmų dubliavimo prizmę. 

Italų kalbos ir jaunimo temą pratęs Riccardo „Ruggine“ Pieruccini, pristatysiantis trijų susitikimų ciklą, skirtą iliustracijoms bei jaunimo kalbai. Jis stabtels ties antagonisto figūra itališkuose kūriniuose, atkreips dėmesį į jo vartojamą kalbą, laikyseną, aprangą ir bendrą išvaizdą.

Savaitės paskaitų programą rasite prisegtuke >>