2021 m. lapkričio 30 d.
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >
STRAIPSNIAI
Miguel Villanueva Svensson
Ringailė Trakymaitė
Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė
Pietro U. Dini
Dalia Kiseliūnaitė
Sintija Ķauķīte
Punctuation marks as stylistic markers in Latvian and British corpora
2021 m. lapkričio 30 d.
Gruodžio 3 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame bendruomenę į BKKI seminarą, kuriame dr. Vuk Vukotič kalbės tema What does linguistics have to offer theories of ethnicity and nationalism?
Anotacija:
Linguists working in transdisciplinary fields (discourse analysis, sociolinguistics, media linguistics) have borrowed extensively from anthropology and sociology to explain linguistic facts. In particular, theories of ethnicity and nationalism have been useful to explain the complexities of language on a communal level to the historical-ideological process of standardization, the construction ‘national’ languages with their grammars and dictionaries. Conversely, scholars of ethnicity and nationalism have not been as wise to enrich their own theories with linguistic insight.
The principal aim of this talk will be to present an overview of theories of ethnicity and nationalism with regards to their treatment of language, in most of which language figures prominently as one of the key factors in the construction of ethnic and national identities. Unfortunately, as the review will show, the analysis of ‘language’ in these theories is very often reduced to a single aspect of language (most often written language), and in my view does not do justice to the language as complex socio-psychological phenomenon. Due to the central role language plays in ethnic and national identities, I have attempt a construction of what I have tentatively called the four peoplehood functions of language: the parts of the totality of language that figure in the creation or separation of ethnic and national identities. The four functions are the communicative, the indexical, the autoreificational and the (hetero)doxic. These are illustrated on historical nation-building processes in Serbia, Norway and Lithuania.
Prisijungti galima ir nuotoliniu būdu per BKKI Teams >
Taip pat Teams grupėje galima rasti ankstesnių seminarų prezentacijas:
2021 m. lapkričio 26 d.
Vakar, š. m. lapkričio 25 d. mus pasiekė liūdna žinia – mirė lenkų lingvistas, baltistas, Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Profesorius Michałas Hasiukas (1931–2021).
Profesorius M. Hasiukas gimė Kosmove (Kosmów), Liublino vaivadijoje. 1955 m. Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete baigęs germanistikos studijas tais pačiais metais buvo įdarbintas Baltų filologijos katedroje Profesoriaus Jano Otrębskio asistentu. J. Otrębskio paskatintas Profesorius M. Hasiukas ėmė mokytis lietuvių kalbos. 1966 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos tarmių deminutyvai“ (Deminutiva w dialektach litewskich), o 1978 m. – ir habilitaciją „Seinų lietuvių šnektos fonologija“ (Fonologia litewskiej gwary sejneńskiej). 1960–61, 1971 m. Profesorius stažavo Vilniaus, 1970–71 m. – Rygos universitete. Savo moksliniuose tyrimuose ir darbuose Profesorius Michałas Hasiukas didelį dėmesį skyrė lietuvių kalbai, ypač domėjosi dialektologija, taip pat jo tyrimų objektas buvo ir jotvingių kalba bei jos rekonstrukcijos klausimai. Profesorius yra organizavęs ne vieną dialektologinę ekspediciją į Punsko ir Seinų bei Vižainio kraštą, kur rinko Lenkijos lietuvių šnektų medžiagą. Profesoriaus dėka išliko labai svarbūs, istorinę vertę turintys Vižainio ir Seinų krašto lietuvių kalbos įrašai.
Profesoriaus pastangomis 1988 m. Poznanės A. Mickevičiaus universitete buvo įkurtos pirmosios Lenkijoje lietuvių filologijos studijos. Kalbotyros instituto Baltų kalbų skyrius įgijo teisę mokyti studentus lietuvių kalbos. Profesorius M. Hasiukas dėstė lietuvių kalbos gramatiką, istorinę gramatiką, lietuvių kalbos istoriją ir dialektologiją. Taip pat Profesoriaus dėka nuo 2002 m. studentams atsirado galimybė studijuoti ir latvių kalbą – prasidėjo latvių kalbos filologijos studijos.
Šie sausi biografijos faktai toli gražu neatskleidžia visos Profesoriaus M. Hasiuko asmenybės žavesio. Visi, pažinoję Profesorių, turbūt sutiks, kad labiausiai paperkantis ir išskirtinis jo asmenybės bruožas buvo tikrumas ir nuoširdumas. Profesorius kaip savo bityną puoselėjo ne tik baltų kalbų studijas Poznanės universitete, bet ir žmogiškuosius santykius. Tikras ir nuoširdus rūpestis studentais ir kolegomis, tikras ir nuoširdus domėjimasis lietuvių kalba, tikra ir nuoširdi pagarba Punsko ir Seinų kraštui. Į konferencijas ar paskaitų skaityti į Poznanę atvykę kolegos iš Lietuvos ar Latvijos visada sulaukdavo išskirtinio Profesoriaus M. Hasiuko dėmesio. Pietūs su Profesoriumi, paįvairinti lingvistinėmis diskusijomis, smagiomis ir ne nelabai linksmomis istorijomis, nutikusiomis ekspedicijose, ekskursijos po Poznanę būdavo neatskiriama lituanistų ar latvistų viešnagės Poznanėje dalis.
Šviesaus ir tikro Žmogaus atminimas visuomet liks pažinojusių Profesorių Michałą Hasiuką širdyse.
Jovitos ir Petro Grėbliūnų pokalbis su profesoriumi Michalu Hasiuku >
Nuotr. autorius – Vytautas Kardelis
2021 m. lapkričio 24 d.
Gruodžio mėn. kviečiame bendruomenę į projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ (2020–2021, rėmėjas – VLKK) rezultatų pristatymo renginius. Renginiai vyks nuotoliniu būdu.
Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos ir VU Taikomosios kalbotyros instituto mokslinis seminaras
2021 m. gruodžio 10 d. 15:00–16:30 val.
Pranešimai:
Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kalbos politikams ir praktikams skirtas renginys
2021 m. gruodžio 15 d. 16:00–17:30 val.
Pranešimai:
2021 m. lapkričio 24 d.
Gruodžio 21 d., antradienį, 15.00 val. Eglė Vaisėtaitė gins disertaciją „Airijos lietuvių gimtosios kalbos atricijos požymiai žodyne“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.
Nuotolinio prisijungimo nuoroda >
Disertacija rengta 2015–2020 metais Vilniaus universitete.
Mokslinė vadovė – prof. dr. Loreta Vilkienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:
Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >
2021 m. lapkričio 23 d.
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >
STRAIPSNIAI
Elena Proskurina
Харбинская и парижская «ноты»: своеобразие звучания*
Pavel Lavrinec
Alexander Blok in the Russian Environment of Interwar Wilno
Svetozar Poštić
Значение памяти у И. Бунина и З. Гиппиус
Fatima Eloeva
Maria Mikhailova | Sofya Kudritskaya
Трагический и парадоксальный мир Оcкара Уайльда в интерпретации А. Мирэ
Veronika Zuseva-Özkan
Vera Kotelevskaya | Maria Matrosova
Tatiana Avtukhovich
Алексей Слаповский vs Федор Достоевский, или Быт без бытия
Olga Fedunina
Tünde Szabó
Музыка в мире героя, герой в мире музыки: роман Людмилы Улицкой «Зеленый шатер»
Natalia Kovtun
Образ трикстера в романе Владимира Маканина «Андеграунд, или Герой нашего времени»*
Polina Poberezkina
«Там нет конца»: незавершенная трагедия Анны Ахматовой «Пролог»
Alexander Markov
Смыслы культуры и книги. От «брака по расчету» до признаков «первой любви»
Birutė Meržvinskaitė
Istorijos interpretavimas šiuolaikinėje lietuvių eseistikoje
2021 m. lapkričio 23 d.
Lapkričio 26-27 d. kviečiame bendruomenę Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų konferenciją „COVID-19. O paskui?“ (Covid-19. Et après?)
Konferencija vyks hibridiniu būdu. Gyvai konferenciją galėsite stebėti V. Krėvės aud., nuotoliniu būdu – per Zoom >
Šios konferencijos tikslas – suburti Lietuvos prancūzų kalbos mokytojus ir dėstytojus analizuoti mokymo pokyčius, pristatyti ir aptarti įvairius kelius, sprendžiant dėl pandemijos iškilusias problemas, bei paminėti lapkričio 25-ąją, Tarptautinę prancūzų kalbos mokytojų dieną.
Laukiami visi frankofonai ir frankofilai, o taip pat kviečiame skleisti žinią tarp kolegų.
2021 m. lapkričio 23 d.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. lapkričio 26 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)
Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.
Posėdžiui pirmininkaus ir 1−5 klausimus pristatys dekanė prof. Inesa Šeškauskienė.
2021 m. lapkričio 22 d.
Lapkričio 22-26 dienomis Filologijos fakultete vyks seminarų ciklas Linguae aeternae, skirtas įvairiems teminiams lotynų bei senovės graikų literatūros epizodams. Seminarai vyks lotynų ir senovės graikų kalbomis. Seminaruose įgysite šnekamosios antikinių kalbų vartosenos patirties bei susipažinsite su „gyvąja“ klasikinių kalbų dėstymo metodika, naudinga aktyviam kalbos įsisavinimui ir efektyviam tekstų skaitymui.
2021 m. lapkričio 22 d.
Tikrai ne kartą esame girdėję, kad lietuvių kalba – viena seniausių pasaulyje. Tačiau kiek tiesos yra šiame pasakyme? Ir ar ta pačia lietuvių kalba mums pavyktų susišnekėti, tarkim, su VI amžiaus lietuviu ar vėliau gyvenusiomis istorinėmis figūromis – Vytautu Didžiuoju ar Barbora Radvilaite? Į šiuos ir kitus klausimus apie lietuvių kalbą atsakė Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia. Kviečiame skaityti >
2021 m. lapkričio 19 d.
Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >
STRAIPSNIAI
Sergejus Temčinas
Marina Čistiakova
Текстология проложного жития александрийских мучеников
Мины, Ермогена и Евграфа
Galina Sapozhnikova
Наталия Карева | Евгений Пивоваров
“Die deutsche Grammatica … von Charmyntes” (Берлин, 1713): история создания, автор и читатели
Nadežda Morozova
К истории староверия в Литве в ХIХ в.: Рымковский собор 1856 г. и его постановления
Birutė Jasiūnaitė
Šarka lietuvių ir slavų etninėje kultūroje
Mirosław Jankowiak
Współczesne gwary białoruskie na Litwie (rejon wileński)
Birutė Sinočkina
Markučiai ― Markucie ― Маркутье: история названий одной виленской местности
Irena Fedorovič
2021 m. lapkričio 17 d.
Šių metų lapkričio 17 d. VU Filologijos fakultete svečiavosi vyr. mokslinė bendradarbė, profesorė Mariam Manjgaladze iš Sakartvelo Tbilisio Ivane Javakhishvili valstybinio ir Kaukazo (Caucasus) universitetų. Profesorė susitiko su dekane prof. Inesa Šeškauskiene ir Užsienio kalbų instituto direktore prof. Roma Kriaučiūniene, su kuriomis aptarė tolimesnio tarpuniversitetinio bendradarbiavimo plėtros galimybes.
2015 – 2016 m. m. prof. M. Manjgaladze, atvykusi į Vilniaus universitetą kaip vizituojanti dėstytoja Užsienio kalbų institute, dėstė kartvelų kalbą VU studentams, skaitė viešas paskaitas apie gruzinų kalbą ir kultūrą.
Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): prof. Inesa Šeškauskienė, prof. Mariam Manigaladze ir prof. Roma Kriaučiūnienė
2021 m. lapkričio 17 d.
International peer review of Translation study field in Lithuania will take place on November 17th.
| Team leader: | Prof. dr. Andrew Goodspeed |
| Team members: | Associate Professor dr. Simo Määttä Lecturer Dr. Callum Walker Lecturer Andrejus Račkovskis Jurgita Mikutytė, representative of social partners Ms Renata Rachmanovaitė, students’ representative |
| Evaluation coordinator: | Dr. Ona Šakalienė |
AGENDA OF THE SITE VISIT
17th of November, Wednesday
Visit to Vilnius University
09.45–10.00 Technical connection to the video conference
10.00–10.30 Meeting with senior management and faculty administration staff (30min)
10.30–10.45 Break, technical connection
10.45–11.45 Meeting with staff responsible for the preparation of the SER (1h)
11.45–12.00 Break, technical connecting
12.00–12.45 Meeting with teaching staff (45min)
12.45–13.00 Break, technical connecting
13.00–13.45 Meeting with students and members of Studen Union (45min)
13.45–14.30 Lunch
14.30–15.00 Discussion with representatives of the HEI regarding the Learning facilities and resources: classrooms, lecture halls, libraries, other facilities (studios, teaching spaces, computer rooms, etc.) and Students’ term and final papers (theses), examination material (30 min)
15.00–15.15 Break, technical connection
15.15–15.45 Meeting with alumni, employers, social partners (30 min)
15.45–16.00 Break, technical connection
16.00–16.30 Private Expert panel discussion and finalisation of the visit (30 min)
16.30–16.45 Introduction of general remarks of the visit to the University community (15 min)
For technical issues please contact Remigijus Ptičkinas
2021 m. lapkričio 16 d.
Kviečiame dėstytojus ir studentus į dr. Jogilės Ramonaitės vedamą įvadinį kursą į CLAN (Computerized Language ANalysis) programinę įrangą. Pirmoji kurso dalis jau buvo išdėstyta lapkričio 11 d., tačiau vis dar galima prisijungti į antrą dalį, kuri vyks lapkričio 18 d., ketvirtadienį, 11.00–12.30 val. ir 15.00–16.30 val.
Kursas skaitomas lietuvių kalba ir organizuojamas nuotoliniu būdu MS Teams platformoje.
Visi norintys dalyvauti kviečiami registruotis el. paštu
Apie pačią programinę įrangą:
CLAN programa yra skirta šnekos duomenų analizei, remiasi CHILDES (MacWhinney 2000) sistema ir yra pritaikoma morfologijos, sintaksės tyrimams, pokalbio analizei. Šio trumpo kurso metu bus supažindinama su šnekos transkribavimo principais, automatiniu ir rankiniu anotavimu, leksikono sudarymo pagrindais ir pagrindinėmis programos suteikiamomis analizės galimybėmis. Aštuonių valandų trukmės kurso metu bus skiriama laiko ir praktiniam darbui su programa.
2021 m. lapkričio 16 d.
Kaip ir kiekvienais metais rudeniškos vėsos lydimas į Universiteto patalpas sugrįžta unikalios kūrybos kupinas Filologijos ruduo. Klaidžiodamas siauromis Vilniaus gatvelėmis, tyrinėdamas Bernardinų sodą bei sklandydamas virš miesto stogų, jis pildo kūrybos krepšį dar nematytais ir negirdėtais tekstais. Galiausiai supratęs, kad krepšys darosi vis sunkesnis, o vienuma vis mažiau viliojanti, Ruduo pasiryžo suburti visą bendruomenę bei išdalinti ir pasidalinti sukauptu kraičiu su kiekvienu norinčiuoju.
Todėl lapkričio 17 d., trečiadienį, 18.00 val. Filologijos ruduo ir visa organizatorių komanda nori pakviesti kiekvieną bendruomenės narį atvykti į VU Teatro salę ir pasiklausyti (dar) neatrastų rašytojų tekstų. Renginys atviras visiems poezijos ir prozos mylėtojams.
2021 m. lapkričio 15 d.
Š.m. lapkričio 12 d. Filologijos fakultete viešėjo Ukrainos ambasadorius J. E. Volodymyr Yatsenkivskyi ir trečioji sekretorė Olena Kuzmenchuk. Svečiai apsilankė Taraso Ševčenkos auditorijoje, susitiko su dekane prof. Inesa Šeškauskiene, Rusų filologijos katedros vedėju doc. Pavelu Lavrinecu ir doc. Jelena Konickaja. Buvo kalbama apie glaudesnius Ukrainos universitetų filologinių padalinių ir VU Filologijos fakulteto ryšius, pasikeista nuomonėmis apie ukrainų kalbos lektorato steigimą Filologijos fakultete, mokslinių mainų ir kitas bendradarbiavimo galimybes.
Iš kairės į dešinę: Rusų filologijos katedros vedėjas doc. P. Lavrinec, trečioji sekretorė Olena Kuzmenchuk, doc. Jelena Konickaja, ambasadorius J. E. Volodymyr Yatsenkivskyi ir dekanė prof. Inesa Šeškauskienė
2021 m. lapkričio 15 d.
Lapkričio 18 d., ketvirtadienį, 17.00 val. Maironio literatūros muziejuje kviečiame bendruomenę dalyvauti ilgamečio VU Kauno fakulteto dėstytojo, lietuvių literatūros ir kultūros istoriko, kritiko prof. Algimanto Radzevičiaus naujausio leidinio „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste. Lietuviškasis Švietimas: racionalistinis ir sentimentalistinis“, t. 2, parengto ir išleisto profesoriaus kolegų, dirbusių VU, ir buvusių VU studentų, pristatyme.
Renginyje dalyvaus kalbininkas, baltistas prof. Alvydas Butkus; literatūros tyrinėtojas, kritikas doc. Ramutis Karmalavičius; knygos redaktorė Aldona Zimnachaitė.
Algimantas. Radzevičius (1932 m. lapkričio 29 – 2020 m. balandžio 25 d.) – vienas iš nedaugelio lietuvių literatūrologų, kryptingai besidarbavusių probleminių lituanistikos aspektų bei akademinės polemikos baruose. Tyrimų serijos „Klasikinė lietuvių literatūra visuotinės literatūros kontekste“ tomuose (išspausdinti: 2015 m. t. 1, 2021 m. t. 2) profesorius aptaria Naujųjų amžių lietuvių rašytojų kūrybą tautos dvasinės kultūros istorijos aspektu, jau pavadinime pabrėždamas, kad tautinės literatūros nagrinėjimas nėra uždaras, o siejamas su bendra europinės kultūros raida.
Savo knygomis A. Radzevičius atliko milžinišką lietuvių literatūros istorijos perinterpretavimo darbą. Profesorių ne tik kaip mokslininką, bet ir kaip dėstytoją šviesiai prisimena vėliau literatūrologais, lituanistais pedagogais, rašytojais tapę jo studentai.
Dėl pandeminės situacijos kultūriniai renginiai VU Kauno fakultete neorganizuojami, tačiau Kauno fakulteto mokslininkai savo knygas pristato Maironio literatūros muziejuje >
2021 m. lapkričio 15 d.
Lapkričio 11 d. Rusų filologijos katedra išplėstiniu katedros posėdžiu paminėjo Fiodoro Dostojevskio 200-ąsias gimimo metines. Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov tarė sveikinimo žodį ir padovanojo katedrai knygų. Įdomią ir turiningą kalbą apie rašytojo sąsajas su Lietuva, jo kūrybos tyrimus Lietuvoje ir lietuviškus vertimus pasakė Dostojevskio tyrinėtoja, Rusų filologijos katedros docentė Dagnė Beržaitė. Po renginio ambasadorius padėjo gėlių prie F. Dostojevskio memorialinės lentos Didžiojoje gatvėje.
Taip pat kviečiame skaityti 15min parengtą interviu su doc. D. Beržaite apie Dostojevskio skaitymo kultūrą Lietuvoje >
Ir docentės mokslinius tyrimus, susijusius su Dostojevskiu:
Doc. dr. Dagnė Beržaitė
Nepaprastasis ir Įgaliotasis Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvos Respublikoje Aleksej Isakov
2021 m. lapkričio 12 d.
Šių metų lapkričio 11 d. įvyko Tarybos rinkimai.
Toliau pateikiamas naujai išrinktų narių sąrašas pagal kategorijas:
Profesoriai, vyriausieji mokslo darbuotojai:
Docentai, vyresnieji mokslo darbuotojai:
Lektoriai, asistentai, mokslo darbuotojai:
2021 m. lapkričio 9 d.
Lapkričio 11–13 d. vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje Colloquium Balticum XVIII Vilnense, skirtoje pirmajam lietuviškam Jeronimo Ralio Homero Odisėjos vertimui, pagrindinį pranešimą skaitys King‘s College London profesorė Edith Hall. Šioje paskaitoje bus trumpai apžvelgiami skirtingi kultūriniai požiūriai į Hefaisto nukaltą skydą Achilui, aprašytą XVIII-oje Iliados giesmėje, kuris jau Antikoje sulaukė įvairių interpretacijų ir nuo to laiko sukiršino ir sužavėjo epo skaitytojus. Profesorės Hall paskaitoje bus pateikiama Achilo skydo interpretacija, pritaikyta naujai mūsų laikmečio apokaliptinei nuotaikai, kurią formuoja tokie globalūs fenomenai kaip pandemija, klimato kaita, didėjantis socialinis ekonominis atotrūkis, demokratijos ir žmogaus teisių erozija bei politinė korupcija.
Antikos mokslininkas Dzenodotas manė, kad skydas taip nepritinka likusiai Iliadai, kad jį visiškai pašalino. Kiti manė, kad jis reprezentuoja Atikos regiono istoriją arba ikisokratinių kosminių meilės ir vaido jėgų alegoriją, Antikos valdovai naudojo skydą kaip galios emblemą. Vėlesni Renesanso mąstytojai skydą pasitelkė estetiniams apmąstymams apie teksto ir paveikslo skirtumus. Šis susidomėjimas pasireiškė daugybe bandymų nutapyti arba nupiešti skydo rekonstrukcijas, o nuo Šaltojo karo pradžios Achilo skydo interpretacijose ėmė dominuoti priešprieša tarp karo ir taikos.
Tačiau baimę dėl stambaus masto tarptautinio karinio konflikto pastaraisiais dešimtmečiais ėmė keisti nerimas, kad industrinis, kapitalistinis, patriarchalinis gyvenimo būdas yra visiškai netvarus, ir kad homo sapiens yra ties katastrofos, jei ne išnykimo, slenksčiu. Kiekviena epocha į klasikinę literatūrą visada žvelgdavo iš taško, kuris atliepdavo jos pačios rūpesčius, tad profesorė Hall, besiremdama Achilo skydo svarba ekologo Aldo Leopold‘o darbuose, pasiūlys naują šio fiktyvaus artefakto interpretaciją.
Paskaita bus skaitoma anglų kalba lapkričio 11 d. 10.45 val. V. Krėvės aud., VU Filologijos fakultete. Konferencija taip pat bus tiesiogiai transliuojama ZOOM platformoje. Daugiau informacijos apie prisijungimą ir konferenciją renginio Facebook nuorodoje >
Edith Hall yra King‘s College London Klasikinių mokslų katedros profesorė. Ji specializuojasi senovės graikų literatūroje, tyrinėja įvairius senovės graikų ir romėnų istorijos, visuomenės ir minties aspektus. Edith Hall yra pasaulinio masto etniškumo, socialinės klasės ir lyties studijų antikiniuose šaltiniuose, antikinio teatro studijų ir antikos idėjų recepcijos pasaulio kultūroje nuo Renesanso laikotarpio lyderė. Edith Hall dirbo Kembridžo, Oksfordo, Deramo, Redingo universitetuose ir Karališkajame Holovėjaus koledže. Profesorė yra išleidusi 30 knygų, dažnai pasisako radijo ir televizijos laidose, konsultuoja teatro profesionalus, skaito paskaitas visame pasaulyje ir leidžia straipsnius akademiniuose bei populiariuosiuose žurnaluose.
