Studente!

Turbūt esi girdėjęs klausimą: „Tai ką gi tu dirbsi, baigęs istoriją, filosofiją, japonologiją, skandinavistiką, sociologiją... (įsirašyk savo studijų programą pati(-s))?“. Jei bent slapčia toks klausimas sukirba ir tau – ATEIK ir išgirsk, kokie normų ir ribų nevaržomi yra humanitarinių ir socialinių mokslų absolvenčių(-tų) karjerų keliai. O jei esi ramus – irgi ateik ir pasidalink savo ramybe su kolegomis studentais ir studentėmis!

SPALIO 3 (ketvirtadienis), VU Teatro salėje ir Filologijos fakultete. 

APIE HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ ABSOLVENTŲ KARJEROS SPECIFIKĄ BEI GALIMYBES

13.00–14.00 – VU Teatro salė / VU Centriniai rūmai, II aukštas

Apie sochumų poreikį didelėse verslo bei valstybės organizacijose diskutuos:

* IT sektoriaus įmonės „Teltonika High-Tech Hill“ direktorius JULIUS PURLYS
* Fondų apskaitos ir įmonių valdymo konsultacijų sektoriaus įmonės „Citco“ kompanijų grupės Talentų pritraukimo vadovas Lietuvoje MODESTAS PAPLAUSKAS
* Valstybės saugumo departamento Personalo paieškos grupės vadovas TOMAS RAMANAUSKAS
** Diskusiją moderuoja VU kokybės vadybos specialistas, doktorantas KLAUDIJUS MELYS

DIRBU NE (TIK) PAGAL SPECIALYBĘ: ASMENINĖS ALUMNI ISTORIJOS

14.30–16.30 – 118 (Vinco Krėvės) aud. / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni pasidalins savo studijų ir karjerų istorijomis:

14.30–14.45 TOMAS BARTNINKAS (IF) Reklamos agentūra „Truth“
14.45-15.00 LIUCINA RIMGAILĖ (KF) Komunikacijos trenerė, verslininkė, konditerė
15.00–15.15 RŪTA ELIJOŠAITYTĖ-KAIKARĖ (FsF) Lietuvos leidėjų asociacija
15.30–15.45 ŽEMARTAS BUDRYS (FsF) Tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“
15.45–16.00 SIMONAS TEŠKEVIČIUS (IF) Kelionių agentūros „Kur toliau?“ steigėjas
16.00–16.15 DEIVIDAS BUDGINAS (KF) Darbuotojų ambasadorystės konsultavimo įmonės „Employee2consumer“ vadovas

VU KARJEROS CENTRO DIRBTUVĖS

14.30–16.30 – VU Filologijos fakultetas, I aukštas:
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Tinklaveika: kaip užmegzti ir palaikyti naujus ryšius” LINA UTURYTĖ / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 107 (Azerbaidžano) aud.
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Ką parašyti į CV, kai neturi ką rašyti?” TADAS KAROSAS / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 108 (Estų) aud.

PASIMATYMAI SU ALUMNI IR STUDENTAIS: UŽDUOK NEFORMALŲ KLAUSIMĄ

17.00–18.00 – Rašytojų menė / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

Greitieji pasimatymai su VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni ir studentų organizacijų atstovais.

Nuotr. Vytauto Kardelio

Šį rugsėjį Italijoje, Ligūrijoje, vyko tradicinė aštuntoji Vilniaus universiteto Italų kalbotyros ir literatūros dėstytojų doc. dr. Diego Ardoino ir dr. Julijos Šabasevičiūtės organizuojama ir vadovaujama dialektologinė ekspedicija. Joje šiemet dalyvavo penki Italų kalbotyros ir literatūros, Baltistikos ir Lietuvių kalbos katedrų nariai doc. dr. Diego Ardoino, doc. dr. Dainius Būrė, doc. dr. Gustaw Ferdynand Juzala-Deprati, prof. dr. Vytautas Kardelis, dr. Julija Šabasevičiūtė ir keturios Italų filologijos studijų programos studentės Ieva Baronaitė, Vanesa Repšytė, Amelia Ruskan ir Goda Smilgytė.

Dialektologinė ekspedicija buvo skirta Ligūrijos dialektams ir kultūrai pažinti, todėl iš pradžių susipažinome su svarbiais dialektologijos klausimais: medžiagos rinkimo principais, tikslais ir uždaviniais, taip pat su problemomis, kylančiomis fonetiškai ir morfologiškai nagrinėjant surinktą dialektų medžiagą. Kadangi renkama dialektologinė medžiaga yra labai plati ir ne vien kalbinė, šį kartą specialiai domėjomės Ligūrijos krašto liaudies muzika.

Dialektologinė ekspedicija vyko bendradarbiaujant su vietos kultūros asociacijomis: Centro Studi Ponentini, Circolo culturale Cà de Pujö, APS San Matteo, Confraternita di San Michele Arcangelo. Šių asociacijų prezidentai Giorgio Fedozzi, Federico Chiappori, Emilio Capalbo ir Gianluca Robbione padėjo mums susitikti su vyresnio amžiaus vietiniais informantais, iš kurių išgirdome  vieną iš Ligūrijos regiono dialektų iš pirmų lūpų. Išklausėme bei į diktofonus ir vaizdo kamerą įrašėme jų vaikystės prisiminimus, sužinojome, kaip augo miestai prie Ligūrijos jūros krantų, daug įdomios ir vertingos istorinės ir kultūrinės informacijos.

Be susitikimų su informantais, nemažai keliavome. Aplankėme Albengos vyskupijos istorinį archyvą (Archivio storico diocesano di Albenga), kurio direktorė dr. Alma Oleari pasakojo apie tai, kokia svarbi yra archyvuose laikoma medžiaga, kaip su ja dirbama, bei turėjome galimybę senuosius dokumentus pamatyti iš arčiau.

Taip pat nuvykome į Tarptautinį Ligūrijos studijų institutą (Istituto Internazionale di Studi Liguri) bei į Clarence Bicknell muziejų, kurių veiklą koordinuoja vyriausioji archeologė dr. Daniela Gandolfi, Bordigeros miestelyje. Čia susipažinome su britų archeologo, botanisto ir esperanto kalbos globėjo Clarence Bicknellio biografija, apžiūrėjome jo muziejų, biblioteką bei sodą. Svarbu pabrėžti, kad institutas ir muziejus glaudžiai ir produktyviai bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra, o Italų filologijos studijų programos studentai turi puikių galimybių išskirtinėmis sąlygomis institute ir muziejuje atlikti praktiką ir naudotis turtinga Clarence Bicknellio biblioteka.

Nuotr. Vytauto Kardelio

Toirano miestelyje apsilankėme Val Varatellos etnografiniame muziejuje (Museo etnografico della Val Varatella), kur mus šiltai ir maloniai priėmė muziejaus įkūrėjas dr. Orlando Boccone. Muziejuje apžiūrėjome įvairiausius eksponatus, Varatellos slėnio miestelių praeities liudininkus. Muziejaus eksponatų kolekcija iš tiesų turtinga, ji prasideda nuo įvairiausių darbo įrankių, skirtų žemdirbystei, amatams, ir, žinoma, alyvuogių aliejaus spaudimui, o baigiasi visiškai įrengtais Palazzo d’Aste del Carretto kambariais. Vienas įdomiausių kambarių muziejuje buvo skirtas šv. Kalėdų tematikai – nuo ranka rašytų atvirukų iki mažyčių statulėlių, vadinamųjų macachi, vaizduojančių Jėzaus gimimą. Labai svarbu, kad muziejuje gavome leidimą filmuoti ir fotografuoti eksponatus: šią vaizdo medžiagą ateityje bus galima naudoti dialektologinėse ekspedicijose renkant medžiagą ir kalbantis su tarmiškai kalbančiais pateikėjais.

Netoli minėto muziejaus yra žymiosios Toirano olos (grotte di Toirano), kur pamatėme požeminių krioklių, nedidelių vandens telkinių, įspūdingo dydžio itin lėtai susidariusių natūralių akmens darinių, 12 400 m. pr. Kr. datuojamų žmonių pėdsakų, 22 000–48 000 m. pr. Kr. datuojamų urvinių lokių kaulų.

Ekspedicijos pabaigoje turėjome progą dalyvauti jau 65-ius metus vykstančioje San Matteo kaimo šventėje, Molino del Fico vietovėje, San Bartolomeo al Mare miestelyje. Iš arčiau susipažinome su vietiniais gyventojais, tradiciniais patiekalais bei muzika, taip pat turėjome progą šventės dalyvius supažindinti su ekspedicijos rezultatais. Mielai prisijungėme prie šventės ruošos darbų, o vakare buvome priimti ir į šokių aikštelę, kur išmokome keletą naujų šokių žingsnelių. Miestelio bendruomenė stengiasi išlaikyti šią gražią tradiciją ir keliems vakarams suburia ne tik miestelio gyventojus, bet ir kaimynus į šventą, kur tikrai galima pasisemti gerų emocijų, paragauti skanaus maisto ir pasibūti smagioje kompanijoje. Mums irgi teko šiek tiek pasavanoriauti šioje šventėje.

Džiaugiamės, kad turėjome galimybę dalyvauti šioje ekspedicijoje, geriau pažinome Ligūrijos regioną, jo tarmes, tradicijas ir žmones iš arčiau bei leidome smagius vakarus su nuostabiais žmonėmis, gyva muzika bei skaniu naminiu maistu.

Italų filologijos studijų programos studentės Ieva Baronaitė, Vanesa Repšytė, Amelia Ruskan, Goda Smilgytė.

Fakulteto bendruomenė nuoširdžiai sveikina ir didžiuojasi Danguole Kotryna Kapkan, pirmadienį, rugsėjo 30 d., apgynusia daktaro disertaciją, tema: „BŪTI perfektų gramatinimas ir jo paribiai: Bario dialekto, bulgarų ir lietuvių kalbų atvejų tyrimai“; vadovas - prof. habil. dr. Aksel Holvoet. Danguolės disertacijos, parašytos anglų kalba, gynime, be Vilniaus Universiteto tyrėjų, taip pat dalyvavo ir recenzentai iš užsienio universitetų: prof. dr. Oesten Dahl (Stokholmo universitetas, Švedija) bei prof. dr. Malte Rosemeyer (Berlyno laisvasis universitetas, Vokietija). Tikimės ir linkime, kad Danguolė tęstų mokslo darbus ir toliau plėtotų gramatinimo tyrimus, atsakytų į klausimus užsibrėžtame tolesnių tyrimų perspektyvos kontekste.

Linkime sėkmės!

2024 m. spalio 4–5 d. VU Filologijos fakultete vyks 11-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Tai jau tradicija tapęs studentų mokslinis renginys, į Vilnių grįžtantis trečią kartą. Šiemet ji suburs 70 studentų iš įvairių Europos šalių.  

Labai kviečiame užsukti pasiklausyti plenarinių pranešėjų ir studentų pranešimų, jie bus skaitomi lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis.  

Konferencijos programa, pranešimų tezės ir daugiau informacijos konferencijos puslapyje, taip pat pateiktoje nuorodoje bei socialiniame tinkle Facebook’e.

 Programą galite rasti čia

Renginį organizuoja VU BKKI Baltistikos katedra.

Kviečiame pasiklausyti rytoj, spalio 1 d., vyksiančio Kornelijaus Helio (Cornelius Hell) pranešimo vokiečių kalba apie vertimą, kalbas, Tomo Venclovos poezijos vertimus „Nichts ist übersetzbar. Also kann man auch alles übersetzen. Probleme bei der Lyrikübersetzung aus dem Litauischen ins Deutsche am Beispiel von Tomas Venclova“.

Pranešimas rengiamas sukakties proga, kai lygiai prieš 40 metų, 1984 m. spalio 1 d., vokiečių kalbos lektorius Kornelijus Helis atvyko iš Austrijos ir Vilniaus universitete, Vokiečių filologijos katedroje, 1984–1986 metais dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Nuo to laiko Kornelijaus Helio gyvenime Lietuva ir lietuvių kalba užima svarbią vietą.

Į vokiečių kalbą Kornelijus Helis verčia šiuolaikinę lietuvių literatūrą, yra išvertęs romanų, apysakų, poezijos: Renatos Šerelytės romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“, Undinės Radzevičiūtės romanus „Žuvys ir drakonai“, „Kraujas mėlynas“, Eugenijaus Ališankos, Lauryno Katkaus, Henriko Kunčiaus, Alfonso Nykos-Niliūno ir kt. eilėraščius bei prozą.

Kornelijus Helis įvertintas įvairiomis premijomis: 1996 m. skirta Austrijos valstybinė premija už mokslinę publicistiką, 2004 m. apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos „Poezijos pavasario“ prizu už lietuvių poezijos vertimus į vokiečių kalbą, tais pačiais metais – Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2010 m. skirta Šv. Jeronimo premija.

Kviečiame susitikti nuo 11 val. V. Krėvės auditorijoje.

Lietuvos mokslo tarybos nuotr.

Filologijos fakulteto prof. dr. Jolanta Šinkūnienė, kuri yra ir Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto narė, kartu su kolega iš Liuksemburgo dr. Sean Sapcariu bei asociacijos „Mokslo Europa“ (angl. Science Europe) komanda koordinuos mokslinių tyrimų kultūrai skirtos darbo grupės veiklą.

Lietuvos mokslo taryba savo pranešime spaudai rašo: „Mokslinių tyrimų kultūra yra plati tema, apimanti akademinės bendruomenės poelgius, vertybes, lūkesčius, įpročius ir normas“. Darbo grupės, prie kurios jungiasi ir prof. dr. Jolanta Šinkūnienė, barai: lygybės, įvairovės ir įtraukties, akademinės karjeros patrauklumo vystymo, mokslo vertinimo, mokslo pasiekimų skatinimo, akademinio sąžiningumo ir etikos klausimai.

„Mokslinių tyrimų kultūros vystymas yra itin svarbus šiuolaikiniame mokslo pasaulyje ir turėtų būti kiekvienos mokslo institucijos veiklos prioritetų sąraše. Užtikrindami tinkamą tyrimų kultūrą ne tik gebėsime sukurti saugią, produktyvią ir kūrybišką aplinką visiems darbuotojams, bet ir sustiprinsime akademinės profesijos patrauklumą jauniesiems tyrėjams. Lietuvai reikia gerokai daugiau renginių ir diskusijų, skirtų mokslinių tyrimų kultūrai, daugiau dalijimosi ir gerąja patirtimi, ir iššūkiais, taip skatinant didesnį akademinės bendruomenės susidomėjimą ir įsitraukimą“, – savo mintimis dalijasi prof. dr. J. Šinkūnienė.

Tarptautinės asociacijos „Mokslo Europa“ veikloje dalyvauja 40 Europos mokslinius tyrimus finansuojančių ir vykdančių institucijų iš 29 Europos valstybių. „Mokslo Europa“ reikšmingai prisideda prie vieningos Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo, bendradarbiauja su Europos universitetais, Europos mokslo vyriausybinėmis organizacijomis, Europos Komisija.

Rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete konferencija bus paminėtas svarbus jubiliejus – 250 metų nuo to laiko, kai Lietuvoje buvo pradėta studijuoti prancūzų kalba ir kultūra. Gražus sutapimas, kad švenčiame šiemet, kai vyksta Lietuvos sezonas Prancūzijoje ir jo atgarsis Lietuvoje – programa įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindinsianti Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra.

Konferencijos tikslas – pažvelgti į prancūzų kalbos ir frankofoniškų šalių kultūros studijas bei tyrimus Lietuvoje iš naujos perspektyvos, atkreipti dėmesį į šiuo metu vykdomus svarbius tyrimus ir aptarti šių tyrimų ir studijų ateitį Lietuvoje. Nors tradiciškai prancūzų filologija labiausiai siejasi su Prancūzija, tiek Lietuvoje vykdomi tyrimai šioje srityje, tiek konferencijos temos, kaip ir dera šių laikų humanitariniams mokslams, yra gerokai platesnės tiek savo geografija, tiek tematika.

„Per 250 m. prancūzų kalbos ir kultūros studijos gerokai išsiplėtė ir šiuo metu Lietuvoje vykdomi reikšmingi su prancūzų kalba bei frankofonija susiję tyrimai. Be to, per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje pasikeitė filologijos mokslo sąvoka. Tai, kas anksčiau buvo laikoma filologijos studijomis, šiuo metu pasaulio universitetuose virto literatūros, vertimo, lingvistikos, filosofijos, semiotikos, kino, populiariosios kultūros ir vizualiųjų menų studijomis ir tyrimais“, – pasakoja Prancūzų filologijos katedros vedėja prof. Eglė Kačkutė.

Konferencijoje svečiai diskutuos keturiose sesijose apie migraciją, tarpkultūriškumą, vertimus ir disciplinas. Sesijos prasidės Kristupo Saboliaus pranešimu „Releacinė vaizduotė“, pasibaigs Jolantos Saldukaitytės pranešimu „Posūkis į etiką prancūzų filosofijoje“.

Filologijos fakulteto ilgametė Prancūzų katedros dėstytoja prof. Genovaitė Dručkutė džiaugiasi tokia konferencijos temų įvairove, anot jos, renginys jungia skirtingas prancūzų filologijos kartas, tradiciją ir naujoves.

Prancūzų kalbos studijų pradžią Lietuvoje žymi 1774 m. išleista knyga „Prancūzų kalbos gramatika Vilniaus akademijos prancūzų kalbos studentams“ („Grammaire française pour les étudiants du français à l’Académie de Vilnius“).

Renginio programą rasite čia.

Rugsėjo 26–27 dienomis Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyksta tradicine tapusi tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Sakytinė ir rašytinė kalba: sinchronija ir diachronija“. Šią konferenciją kartu su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centru organizuoja VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra.

Jono Jablonskio konferencijoje dalyvauja daugiau kaip 50 mokslininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Moksliniai pranešimai skaitomi dialektologijos ir fonologijos, žodžių darybos, senosios raštijos ir kalbos raidos, kalbinių nuostatų ir kitomis tematikomis.

„Šiais metais jau 29-tą kartą organizuojamoje konferencijoje stengiamasi išlaikyti Jono Jablonskio tyrimų dvasią: pakviesta susitelkti į sakytinę ir rašytinę kalbą iš sinchroninės ir diachroninės perspektyvos. Jonas Jablonskis akcentavo gyvosios, „žmonių“ kalbos svarbą, ja remdamasis teikė kalbos normas, kūrė naujažodžius. Tirti sakytinę kalbą, jos santykį su rašytine kalba tebeaktualu iki šių dienų“, – teigia konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė, VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė.

Konferencijos svečius pasveikinusi Studijų prodekanė ir buvusi (2015–2023) Jono Jablonskio konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė prisiminė, kaip šis renginys tapo tarptautiniu: „Jono Jablonskio konferencija nuo 2016 m., kai įvyko 23-iasis Lietuvos ir užsienio mokslininkų susitikimas, skirtas reikšmės kalboje ir kultūroje problemoms gvildenti, tapo tikru tarptautiniu renginiu. Tais metais sulaukėme apie 80 dalyvių, daugiau nei pusė buvo užsienio mokslininkai. Konferencija pamažu tapo matoma tarptautinėje lingvistų bendruomenėje, kasmet ji atsiduria vis naujų užsienio tyrėjų dėmesio centre. Žinoma, šiuo pasiekimu labai džiaugiamės.“

Šiais metais plenarinius pranešimus konferencijoje skaito žinomi užsienio mokslininkai: Pietro Umberto Dini (Pizos universitetas), Laimutė Balode (Helsinkio universitetas), Andra Kalnača (Latvijos universitetas), Adriano Cerri (Pizos universitetas), Christa Schneider (Berno universtitetas), Vaidas Šeferis (Masaryko universitetas) ir Jowita Niewulis-Grablunas (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas).

Jablonskio vardo konferencijos yra bene svarbiausias lituanistinis renginys, į kurį susirenka užsienio ir visos Lietuvos mokslininkai, norintys sužinoti, kas šiuo metu vyksta lietuvių kalbotyros pasaulyje. Tikimasi, kad šioje konferencijoje pristatomi įvairių kalbos atmainų – ypač sakytinės kalbos – tyrimai prisidės prie kalbotyros mokslo plėtojimo, o konferencijos dalyviai turės galimybę pasidalyti įvairialype moksline ir asmenine patirtimi.

Renginio programą rasite čia.