2024 m. rugsėjo 23-27 dienomis Vilniaus universitete prasidėjo jau tradicija tapę Užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai.

Į Filologijos fakultetą tobulintis atvyko Estijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos lituanistikos (baltistikos) centruose dirbantys dėstytojai. Juos šįryt pasveikinęs Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas sakė vertinąs jų ilgalaikį, daug pastangų reikalaujantį kultūros diplomatų darbą, kurio rezultatai pasimato ne iš karto, bet yra labai svarbūs reprezentuojant Lietuvą kaip Europos demokratinės erdvės dalį su jai būdingomis vertybėmis.

Šių metų tobulinimosi kursų projekto vadovė dr. Daiva Litvinskaitė pasidžiaugė, kad renginys sugrįžo į Filologijos fakultetą. „Nors dėstytojų kvalifikacijos tobulinimosi kursai yra vykę įvairiose Lietuvos vietose – Druskininkuose, Biržuose, Šilutėje ir kitur – dėl to, kad šių metų kursų tema yra Vilnius, susitinkame sostinėje, Filologijos fakultete", – sakė kursų projekto vadovė.

Į Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos remiamus ir Lituanistinių studijų katedros organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo kursus mokytojai atvyksta atnaujinti žinių, pasidalyti lituanistinių disciplinų mokymo patirtimi, padiskutuoti rūpimais lituanistikos klausimais.

Artėjant tarptautinei vertėjų dienai, atrinkti Šv. Jeronimo premijos laureatai. Vienas iš dviejų šių metų premijos laimėtojų yra Filologijos fakulteto kolega Rimas Užgiris, čia dėstantis literatūrą, vertimą ir kūrybinį rašymą. Rimui Užgiriui Šv. Jeronimo premija skirta už meniškus šiuolaikinės ir klasikinės lietuvių poezijos, prozos, dramaturgijos vertimus į anglų kalbą ir aktyvią bei įvairiapusišką lietuvių literatūros sklaidą pasaulyje.

Per pastarąjį dešimtmetį R. Užgirio dėka angliškai prabilo ir buvo išleistos Gintaro Grajausko, Mariaus Buroko, Aušros Kaziliūnaitės, Ilzės Butkutės, Juditos Vaičiūnaitės ir Maironio poezijos rinktinės, parengtas bei išverstas šiuolaikinės lietuvių poezijos skyrius bendrame trijų Baltijos šalių poezijos leidinyje „New Baltic Poetry“ („Parthian Books“, 2018). Daug poezijos (ir prozos) vertimų publikuota literatūriniame žurnale anglų kalba „Vilnius Review“, periodinėje spaudoje, literatūriniuose leidiniuose, leidžiamuose JAV, Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Lietuvoje.

Kultūros ministerijos ir Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos skiriamos Šv. Jeronimo premijos laureatams bus įteiktos rugsėjo 30-ąją, Tarptautinę vertėjų dieną!

2024 m. rugsėjo 23 d. Filologijos fakultete lankysis ir paskaitą anglų kalba apie Kotryną Jogailaitę „Kotryna Jogailaitė - Cultural Transmission through Royal Alliances“ skaitys Švedijos kultūros istorikė, rašytoja Eva Mattsson. Paskaita vyks 11.00 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje.

Kotryna Jogailaitė – Lietuvos ir Lenkijos princesė, Švedijos karalienė, sujungusi trijų dinastijų galią ir iš Vilniaus į tuomet agrarinę Skandinavijos šalį atnešusi Europos kultūrą – nuo meno ir gastronomijos iki mūrinių pilių. Kotrynos Jogailaitės gyvenimo istorija – tai pavyzdys, kaip XVI a. karališkoji vedybų sąjunga padėjo skleisti meną ir kultūrą visoje Europoje.

Eva Mattsson yra rašytoja, meno istorikė ir kultūros prodiuserė, įgijusi meno istorijos magistro laipsnį. Ji yra populiari pasakotoja, 2018 m. išleidusi savo pirmąją knygą – karalienės Kotrynos Jogailaitės biografiją. Šiemet pasirodė ir knygos vertimas „Kotryna Jogailaitė – Rožės ir akmens karalienė“ (Obuolys, 2024). 2021 m. E. Mattsson išleido antrąją knygą apie karališkąją Vazos dinastiją.

Jos domėjimasis žmonėmis ir mokymasis įkvėpė naujų būdų, kaip atgaivinti istoriją. Ji yra suvaidinusi keturis skirtingus monologus apie karalienę Kotryną Jogailaitę Vazos pilyse Švedijoje (Vadstenoje, Upsaloje, Stokholme ir Strängnäs’e).

Renginį organizuoja VU BKKI Skandinavistikos centras.

Renginį remia Švedijos kultūros taryba ir Švedijos ambasada Vilniuje.

Filologijos fakulteto Polonistikos centras kviečia į rugsėjo 25 d. vyksiančią paskaitą „Poezija kančios akivaizdoje. Apie Česlovą Milošą”, kurią skaitys literatūrologė, Česlovo Milošo tyrimų centro vadovė, prof. habil. dr. Joanna Zach iš Jogailaičių universiteto (Lenkija), tirianti poetinio meno ir filosofinės bei antropologinės refleksijos sąsajas.

„Šios paskaitos tikslas – pabandyti rasti atsakymą į Česlovą Milošą neraminusį klausimą apie tai, koks yra poeto vaidmuo kančios akivaizdoje. Kaip „teisingai“ kalbėti ir tylėti apie kančią, kad iš jos nebūtų atimtas orumas tuo metu, kai pakertama pati žmogiškosios egzistencijos prasmė? Atsakymų ieškosime Česlovo Milošo poetinėje kūryboje”, – dalijasi Česlovo Milošo tyrimų centro vadovė, Oksfordo bei Harvardo universitetų stipendininkė Joanna Zach.

Renginys vyks lenkų kalba su sinchroniniu vertimu į lietuvių kalbą.

Kviečiame registruotis čia:

Išsamią renginio programą rasite čia:

Rugsėjo 28 d. visus Vilniaus universiteto absolventus kviečiame sugrįžti į savo Alma Mater ir dalyvauti VU Alumnų festivalyje!

Festivalio atidarymas – Didžiajame kieme 14 val. Lankytojų lauks įtraukiančios diskusijos apie Universiteto reikšmę, pranešimai apie mokslo naujoves, ekskursijos po unikalias VU bibliotekos erdves ir net Vilniaus panorama nuo Šv. Jonų varpinės, Observatorijos kiemelyje veiks VU Vaikų universitetas. Visą renginio programą rasite čia:

Ypatingas Festivalio renginys – Kursiokų susitikimai vyks nuo 17 val. iki 18.30 val. Didžiajame kieme. Čia jūsų lauksime prie Filologijos fakulteto stendo.

Drauge turėsite progą sugrįžti į mažai kam žinomą Universiteto erdvę Filologijos fakultete – neseniai atsinaujinusį Simono Stanevičiaus kiemelį. Čia nuo 17 val. iki 18 val. vyks žurnalistės Živilės Kropaitės moderuojama diskusija „Kai filologija neišsitenka savo kailyje“.

Tai pokalbis apie filologiją – pažįstamą ir neatpažįstamą, neatitolstančią nuo ištakų ir siūlančią intriguojantį žvilgsnį į ateitį. Jo dalyviai pasidalins, kokiais gyvenimo keliais alumnus gali nuvesti filologijos studijos ir aptars, kodėl filologai vis dažniau neišsitenka savo kailyje ir imasi neįprastų, disciplinų ribas peržengiančių temų.

Pokalbyje dalyvaus Filologijos fakulteto bendruomenės nariai: šiuolaikinę motinystę tėvystę ir migraciją tirianti prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan, kalbininkas, universaliosios gramatikos tyrėjas, išskirtinis VU prof. dr. Axel Holvoet, psicholingvistikos tyrėja doc. dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė ir alumnė, rašytoja bei VU partnerystės docentė Giedrė Kazlauskaitė.

Registracija į renginį.

Maloniai Jūsų lauksime!

Kai pradedi rašyti, esi vienas. Rašytojai dažniausiai dirba vieni. Kartais jie susitinka su bičiuliais, leidėjais ar redaktoriais, pasikalba, ir vėl sėda prie stalo. Vienatvė yra būtina norint parašyti, o ne vien svajoti apie tekstą.  

Tačiau vienatvėje rašytojas kartais vėl pasimeta, vėl reikia išgirsti kitų balsus, galbūt apie savo tekstą, galbūt bendrai apie literatūrą ir gyvenimą.

Bendrystė ypač svarbi pradedantiems, kurie dar neturi nei leidėjų, nei redaktorių ir kritikos gauna nebent iš draugų ir artimųjų.

Kiti menininkai – dailininkai, aktoriai, šokėjai, kino kūrėjai – nuo savo kelio pradžios yra apsupti bendraminčių ir vyresnių kolegų. Bet ir rašytojams ta bendrystė yra svarbi.

Todėl kviečiame į kūrybinio rašymo dirbtuves su rašytoju Rimantu Kmita, kur rasite bendraminčių, aptarsite savo tekstus, susitiksite su kitais rašytojais. Dirbtuvių laikas – ketvirtadieniais 18.30, vieta – VU Centrinės bibliotekos Č. Milošo skaitykla. Pirmasis susitikimas – 2024 spalio 3 d.

„Iš namų išėjo tarpdury palikdami raudančią jaunutę Ebbes auklę. Vilkšunį Rolfą, kuris kažkada ištraukė Ebbę iš Nemuno, kai tas įbrido per giliai link srovės, ir kuris kartą buvo įkandęs auklei, kam kelia Ebbę iš vežimėlio, Ernstas nusprendė nušauti. Negalėjo pakelti minties, kaip šuo ilgėsis dingusių šeimininkų. Auklė paprašė jį pasilikti ir Ernstas leido. Ellos paveldėtus Koldingo baldus taip pat paliko. Ernsto medžioklinį šautuvą. Dailiai išpjaustinėtą lietuvišką spintą, kurią nusipirko jau būdami kartu. Viską, ką ši jauna pora buvo susikūrusi per trejus savo santuokos metus, teko palikti.“

Ši citata – iš pirmojo mūsų fakulteto danų kalbos lektoriaus Ebbe Flatau autobiografijos „Litauen I“ (liet. „Lietuva I“). Įtraukiantis, lengvai ironišku stiliumi parašytas pasakojimas pristato autoriaus šeimos istoriją tarpukario Lietuvoje iki užeinant sovietams. Pasak knygelės sudarytojos ir vertėjos Loretos Vaicekauskienės, „Litauen I“ yra dar vienas Lietuvos ir Danijos ryšių liudijimas, atskleidžiantis Lietuvą kaip galimybių valstybę. Leidinys atvirai prieinamas žurnalo „Scandinavistica Vilnensis“ svetainėje.

Plačiau galite skaityti čia:

Skandinavistikos centras kviečia pasiklausyti doktorantų pranešimų apie Antropoceno literatūrą:

Mikael Schultz Rasmussen "The Entangled Dead: A Post-Anthropological Approach to Death and the Dead in Karl Ove Knausgård's ‘Morgenstjernen’ and ‘Ulvene fra evighetens skog’”;

Radvilė Musteikytė "From Personal to Environmental and Back Again: The Rhetoric of Solastalgia in Richard Powers’ ‘Bewilderment’ and Escammi Itäranta’s ‘The Moonday Letters’."

Seminaras vyks anglų kalba, penktadienį, rugsėjo 13d. 15val. Skandinavistikos centro 314b auditorijoje.