Kovo 31 d., ketvirtadienį, 17.30 val. K. Būgos aud. Báltų akademija VISUS kviečia į EDUARDS PLANKĀJS paskaitą: „Late Iron Age dogs in the territory of Latvia“.

Eduards Plankājs yra zooarcheologas, šiuo metu dirbantis Latvijos universiteto Latvijos istorijos institute ir rengiantis disertaciją pavadinimu „Žmogus ir šuo Latvijos teritorijoje priešistorėje ir viduramžiais“.

Jei nekils techninių kliūčių, paskaitą transliuosime tiesiogiai Báltų akademijos puslapyje > 

Paskaitos kalba anglų, tačiau bus galimybė užduoti klausimus ir lietuvių bei latvių kalba.

2022 m. balandžio 1 d., penktadienį, 10:00–12:00 (CEST) kviečiame į Graco universiteto siūlomą seminarą Egzotiška slovėnų kalba ir kultūra, kurio tikslas – pirmą kartą supažindinti su slovėnų kalba ir kultūra. Dalyviai interaktyviu būdu išmoks kai kurių pagrindinių žodžių ir posakių, įskaitant specialius gramatikos dalykus (tai mini greitas kursas). Dalyviai taip pat susipažins su Slovėnijos kultūra, istorija ir geografija.

Šiam kursui nėra jokių išankstinių sąlygų, tačiau dalyvių prašoma prisijungti su įjungtu mikrofonu ir kompiuterio kamera.

Tikslinė grupė: visi suinteresuoti Arqus Alliance partnerių universitetų akademiniai darbuotojai.

Seminaro lektorė: Tatjana Koren and Laura Fekonja Fonteyn, Graco universiteto Slavistikos institutas

Prašome registruotis iki 2022 m. kovo 27 d. >

Báltų akademija yra nemokamas ir neformalus renginys, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, kurio tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei susipažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba. Šįmet Akademijoje kalbėsime apie kalbą, mūsų visų vardus ir mitologiją, taip pat kalbinsime Daddy Was A Milkman apie Lietuvos ir Latvijos muzikinius ryšius ir mokysimės latvių kalbos.

Renginys vyks balandžio 9 d. (šeštadienį) nuo 9:50 val. iki 17 val. VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5).

Renginio programa:

• 09:40  Registracija
• 09:50  Organizatorių žodis
• 10:00  Įstrigęs tyrimas: žinėtinai (Jurgis Pakerys) ir ekskursija
• 11:00  Dabartinių vardų įvairovė Lietuvoje ir Latvijoje (Daiva Sinkevičiūtė)
• 11:50  Kas atrakina žemę? Jurginių mitologija (Saulė Matulevičienė)
• 12:40  Pietūs
• 13:50  Pokalbis su Ignu Pociūnu (Daddy Was A Milkman) apie Lietuvos ir Latvijos muzikinius ryšius
• 14:50  Latvių kalbos paskaita I
• 15:40  Pertraukėlė
• 16:05  Latvių kalbos paskaita II
• 17:00  Uždarymas

Registracija vyksta iki balandžio 1 d. >

Visa Báltų akademijos kurso veikla yra nemokama, taip pat dalyviai bus vaišinami pietumis. Vykstantiems iš kitų miestų yra galimybė apmokėti kelionės išlaidas.

Dalyvių skaičius ribotas.

Daugiau informacijos apie renginį Facebook >

Daugiau informacijos apie Báltų akademiją > 

Turi klausimų? Rašyk

Centrinė rinkimų komisija informuoja, jog prasideda nauji rinkimai į Vilniaus universiteto senatą.

Vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašu (Vilniaus universiteto senato 2022 m. vasario 22 d. nutarimo Nr. SPN-4 redakcija), naujos kadencijos Vilniaus universiteto senatą (toliau – Senatas) sudarys 46 nariai. Visi naujojo Senato nariai bus išrinkti kamieniniuose akademiniuose padaliniuose pagal šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose iškeltų kandidatų sąrašus:

         1. Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 2 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):

• Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas;
• Filologijos fakultetas;
• Filosofijos fakultetas;
• Istorijos fakultetas;
• Kauno fakultetas;
• Komunikacijos fakultetas;
• Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas;
• Teisės fakultetas.

Sui generis kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 1 atstovą iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio):

• Šiaulių akademija;
• Verslo mokykla.

        2. Medicinos ir sveikatos, gamtos ir technologijos mokslų sričių atstovai renkami šiuose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose (atstovavimo norma – po 4 atstovus iš kiekvieno kamieninio akademinio padalinio, išskyrus Gyvybės mokslų centrą ir Matematikos ir informatikos fakultetą, iš kurių renkami 3 atstovai):

• Chemijos ir geomokslų fakultetas;
• Fizikos fakultetas;
• Gyvybės mokslų centras;
• Matematikos ir informatikos fakultetas;
• Medicinos fakultetas.

Rinkimai vyks vadovaujantis Vilniaus universiteto statutu bei Senato patvirtintu Senato narių rinkimų tvarkos aprašu. Rinkimus kamieniniuose padaliniuose vykdys padalinių rinkimų komisijos. Filologijos fakulteto rinkimų komisija >

Informuojame, jog kandidatų dalyvauti šiuose rinkimuose kėlimas vyksta nuo kovo 21 d. iki balandžio 8 d., 15:00 val. Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 14 punktą, teisę kelti kandidatus į Senato narius turi: kiekvienas Rinkėjas, iškeldamas savo ar kito Rinkėjo kandidatūrą. Kito Rinkėjo kandidatūra gali būti iškelta tik esant jo sutikimui.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 16 ir 17 punktus, kandidatai į Senato narius keliami konkrečiame Padalinyje ir įrašomi į atitinkamo Padalinio kandidatų į Senato narius sąrašą per Centrinės rinkimų komisijos nustatytą kandidatų į Senato narius kėlimo terminą kreipiantis raštu į Padalinio rinkimų komisiją.

Senato rinkimai padaliniuose planuojami gegužės 16 d. 9:00 val. – gegužės 17 d. 17:00 val. Balsuojama bus kamieniniuose padaliniuose, šių padalinių komisijų nurodytose patalpose (apie jas bus informuojama Vilniaus universiteto interneto svetainėje).

Informacija apie rinkimus bus skelbiama Vilniaus universiteto interneto svetainės „Senato naujienų" skiltyje bei kamieninių akademinių padalinių interneto svetainėse.

Gegužės 10 d. 9.00 val. – 11 d. 17 val. akademiniuose padaliniuose vyks išankstinis balsavimas Senato rinkimuose. Daugiau informacijos: Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos aprašo 29 p.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. kovo 25 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Kūrybinių atostogų tvarkos aprašo projektas (pristato prof. Irina Melnikova, 20 min.)
3. Leidinių aprobavimo tvarkos aprašo projekto atnaujinta redakcija (pristato prof. Irina Melnikova, 20 min.)
4. Studijų programų atnaujinimai 2022 m. priėmimui (doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.).
5. Doktorantūros klausimai (prof. Meilutė Ramonienė; prof. Inesa Šeškauskienė, 35 min.)
6. Kiti klausimai.

2022 m. vasario pabaigoje leidykla Cambridge Scholars Publishing išleido knygą Metafora teisės diskurse (Metaphor in Legal Discourse, edited by Inesa Šeškauskienė). Pavadinimas rodo tradiciškai ne visai įprastą žodžių metafora ir teisė kaimynystę; jie dažniau papuola į skirtingas disciplinas. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tarpdiscipliniškumas nėra toks retas. Jis randasi ne tik dėl mokslininkų įgeidžio nustebinti pasaulį, bet ir kaip veikimo dabartinio pasaulio daugelio profesijų lauke, problemų ir uždavinių sprendimo būdas.

Knygą sudaro devyni skyriai, kuriuos parengė vienuolika Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos, Italijos, Lenkijos ir Lietuvos mokslininkų. Įdomu, kad tarp autorių yra ir kalbininkų, ir teisininkų. Vieną straipsnį parašė kalbininkė ir teisininkė drauge. Skyrių autoriai gvildena metaforų teisės diskurse problemas pasitelkdami sakytinį ir rašytinį diskursą: advokatų kalbas, policijos protokolų, teismų sprendimų, teisės paskaitų plačiajai visuomenei, ES ir nacionalinių dokumentų kalbą, žodyno apibrėžtis ir tekstynus. Yra skyrius apie vieno teisės termino raidą metaforiškėjimo kryptimi. Knygoje aprėpiami keli kultūriniai kontekstai: ES, Lietuvos, Jungtinės Karalystės ir JAV, Kinijos, Prancūzijos ir Italijos. Daugiau galite paskaityti čia >

Pirmieji 30 puslapių yra laisvai prieinami >

Kovo 18 d., penktadienį, 18.00 val. kviečiame dalyvauti dr. Saros Bedard-Goulet paskaitoje „Michel’is Tremblay: įvadas į Kvebeko literatūrą“ Prancūzų institute. Paskaita vyks gyvai, prancūzų kalba (su vertimu į lietuvių kalbą), taip pat bus transliuojama per facebook'ą.

Dr. Bedard-Goulet kalbės apie prancūzakalbę Kvebeko literatūrą bei jos situaciją pasaulyje, o taip pat išsamiau supažindins su reikšmingiausio Kvebeko rašytojo Michel’io Tremblay kūryba.

Ši paskaita, organizuojama Kanados ambasados biuro Lietuvoje ir Prancūzų instituto Lietuvoje kaip vienas iš Frankofonijos mėnesio renginių, yra ir dr. Saros Bedard-Goulet, kuri dalyvauja 2022 m. VU paskelbtame konkurse docentės pareigoms (prancūzų ir frankofoniškoji literatūra) eiti, prisistatymas Filologijos fakulteto bendruomenei.

Daugiau informacijos >

2021 metų spalį netikėtai mirė Lars Erik Blomkvist – garsus švedų slavistas, puikus rusų literatūros vertėjas, už vertimus apdovanotas daugybe premijų, išrinktas geriausiu Upsalos universiteto dėstytoju, Stokholmo universiteto garbės daktaras. Jis buvo vienas iš Södertörno universiteto grožinės literatūros vertėjų seminaro organizatorių ir vadovų. Pirmasis jo vertimas – M. Bulgakovo Meistras ir Margarita (1971) – Švedijoje tapo kultine knyga. Tarp Lars Eriko verstų autorių daug XX a. rašytojų: I. Erenburgas, L. Leonovas, Č. Aitmatovas, A. Pristavkinas, V. Pjecuchas, B. Pilnyakas, V. Grosmanas, A. Bitovas ir kt. Lars Erikas taip pat išvertė daug rusų XIX a. klasikų – A. Radiščevą, L. Tolstojų, F. Dostojevskį, F. Sologubą ir kt. Ypatingą vietą tarp jo vertimų užima rusų poezijos antologija Från Derzjavin till Brodsky [Nuo Deržavino iki Brodskio] (1989) – bendras Lars Eriko Blomkvisto ir Hanso Björkegreno projektas. Lars Erik ne kartą yra lankęsis Vilniaus universitete su paskaitomis ir grožinės literatūros vertimo meistriškumo seminarais. Mums jo labai trūks.

Dabar daug kam kyla klausimų dėl Rusijos istorijos, jos vertinimo vingių. Simptomatiška, kad paskutinis Lars Eriko, deja, taip ir nebaigtas vertimas buvo Aleksandro Gerceno, vakarietiškų pažiūrų rašytojo, veikalas Былое и думы [Praeitis ir mintys].

Su pilnu pro memoria tekstu galima susipažinti paskutiniame Slavistica Vilnensis numeryje > 

Erika Sausverde