Spalio 29 d., penktadienį, Vilniaus universiteto M. K. Sarbievijaus kieme atidengta atminimo lenta, skirta poetui ir universiteto dėstytojui Marcelijui Martinaičiui.

M. Martinaitis žinomas ne tik kaip talentingas XX a. antrosios pusės poetas, kurio poezija įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija, bet ir kaip autoritetingas dėstytojas, svarbiausias jaunųjų rašytojų ugdytojas Vilniaus universitete. Čia jis tęsė Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Adomo Stanislovo Naruševičiaus, Vinco Mykolaičio-Putino, Balio Sruogos kūrybinės ir pedagoginės veiklos tradiciją.

„Marcelijaus Martinaičio poezija, paskaitos, laikysena, jo bendravimas su studentais, kolegomis dėstytojais paliko gyvą pėdsaką daugelio mūsų atmintyje. Poeto atminimas mums įkūnija laisvo kūrybingumo dvasią, be kurios neįsivaizduojamas šiuolaikinis universitetas“, – poeto indėlį į universiteto gyvenimą pabrėžia Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Brigita Speičytė.

Nuo 1980 m. dirbdamas Lietuvių literatūros katedros dėstytoju, plėtodamas lietuvių tautosakos ir literatūros tyrimus, vadovaudamas jauniesiems universiteto literatams, M. Martinaitis išugdė ne vieną gabią Lietuvos rašytojų kartą. Jo mokiniai buvo tokie Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai kaip Danutė Kalinauskaitė, Giedra Radvilavičiūtė, Valdas Papievis, Sigitas Parulskis.

Poetui ir dėstytojui skirta atminimo lenta papildys M. K. Sarbievijaus kiemo simbolinę atminties architektūrą, kuri įamžina čia studijavusius ir dirbusius žymius poetus, garsinusius universiteto vardą Lietuvoje ir pasaulyje aukšto meninio lygio kūryba, palaikiusius universiteto literatūrinę kultūrą, prisidėjusius prie to, kad universitetas veiktų ir kaip gyvybingas meninės kūrybos bei jos refleksijos židinys.

Atminimo lentos autorius – menininkas Mindaugas Junčys. Šiame kūrybiniame darbe jį konsultavo dailininkas Petras Repšys, Filologijos fakulteto Lituanistikos centre nutapęs freską „Metų laikai“.

Atidengiant atminimo lentą Filologijos fakulteto M. K. Sarbievijaus kieme dalyvavo Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, poeto artimieji, kolegos, buvę studentai. Savo dainas atliko poetas, publicistas Vytautas V. Landsbergis.

E. Blaževič/LRT nuotr.

Lapkričio 12 d., penktadienį, 15.00 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į ARKSI oganizuojamą seminarą From Greece to Germany: a photo documentary by Marie Dorigny on European hospitality. Paskaitą apie migracijos ir su ja susijusios problematikos atspindį mene (anglų kalba) skaitys Orleano universiteto dėstytoja Genevieve Guetemme.

Anotacija: How does photography represent migration? When it comes to represent migration, children are everywhere: crying at the Mexican border (John Moore, World Press photo 2019), on their way to Germany with their families (Marie Dorigny, Displaced 2015) or gathered in refugee-camps (Leila Allaoui - Nasreen 2013), non to mention the famous photograph of Aylan Kurdi stranded on the beach of Bodrum in Turkey.

Focusing on Marie Dorigny’s workdepicting the various stages of the migrants’ harrowing journey, this presentation will question children’s presence in the pictures as a strategy to denounce the contemporary erosion of hospitality as a fundamental and sacred duty.

The idea is to analyse photography in its ability to fabricate and present migration and hospitality stories. But, more generally, the focus on the emblematic value of the child and on its pleading role in migrations narratives,will initiate an exploration of the evolving relation to the face of the other. It will present the position of photography as as a close and far intermediary, saving the host countries from coming too close to potential enemies. It will therefore reveal the current transformation and ambiguity of contemporary hospitality, left to abstract entities: local authorities and humanitarian organisations. Finally, all this may also expose the migrant-ghosts that make the European past.

Spalio 22-23 d. kviečiame dalyvauti Tarptautinėje studentų konferencijoje Bridges in the Baltics, kuri šiemet subūrė beveik penkiasdešimt drąsių, pandemijos iššūkių nebijančių studentų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos ir Vengrijos. Konferencija šįsyk hibridinė, tad kviečiame užsukti į auditorijas arba jungtis iš namų ir paklausyti tiek studentų, tiek ir plenarinių pranešėjų, kurie šiemet, kaip ir kasmet, labai įdomūs:

• Penktadienį, spalio 22 d., 10:00–11:00 – filosofai Aldis Gedutis ir Kęstas Kirtiklis The humanities as a martial art: 14+ ways of self-defence.

• Penktadienį, spalio 22 d., 16:30–17:30 – latvių poetas ir literatūrologas Kārlis Vērdiņš Canonization post factum: Baltic fiction in Central European Classics series

• Šeštadienį, spalio 23 d., 11:30–12:30 – lingvistė Kerttu Rozenvalde The state of Latvia – preserver and developer of Latvian as language of higher education?

Programa >

Prisijungimo nuoroda > 

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad pasibaigus kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimui kandidatų sąrašas yra skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Taip pat toje pačioje MS Teams grupėje skelbiami patikslintas rinkėjų sąrašas ir atsakymai į dažnai užduodamus klausimus (DUK).

Primename, kad rinkimai į Filologijos fakulteto Tarybą vyks 2021 m. lapkričio 4 d. nuo 8.00 iki 18.00 elektroniniu (nuotoliniu) būdu.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 nariai:

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai;

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai;

• penki kiti Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;

• penki Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;

• Dekanas (narys pagal pareigas).

Pagarbiai

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Spalio 22. d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame į BKKI seminarą. Seminaro tema: What can practice theory contribute to linguistics? Pranešėjas – dr. Vladimir Panov.

Prie seminaro galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per BKKI Teams >

Santrauka: Contemporary mainstream linguistics as a discipline rests on certain philosophical assumptions about the nature of its research object. First, it by and large accepts the Saussurean "langue" - the language system - as an entity logically prior to its real-life implementation ("parole", speaking). Second, partly as a consequence of the first, linguistics focuses on the modelling of the individual knowledge of language, whereby language system is seen as a "cognitive" phenomenon. Third, synchrony and diachrony are usually treated separately. In my talk, I argue that this view, despite its undeniable success in establishing linguistics as an autonomous discipline and contributing to huge research progress, has its limits. I then present an alternative foundation for the science of language arguing that the latter is not only a cognitive but, first and foremost, a social phenomenon, and is to be treated on a par with other social phenomena. This view can be supported by a family of approaches in social sciences known as "practice theory". These are associated with figures such as Pierre Bourdieu, Anthony Giddens and others. In my talk, I will report how their ideas have been recently applied by some linguists in treating concrete linguistic phenomena. Finally, I will discuss how practice theory can be reconciled with cognitive linguistics, frame semantics and construction grammar in particular.

[English below]

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas kartu su Leipcigo universitetu (Vokietija) ir Arqus Europos universitetų aljansu 2021 m. spalio 21–22 d. organizuoja  aštuntą tarptautinę mokslinę konferenciją „Lingvistiniai, edukologiniai ir tarpkultūriniai tyrimai 2021“ (LEIC Research 2021).

Konferencija vyks nuotoliniu būdu, programą galima rasti konferencijos tinklapyje >

Pristatymai  vyks anglų kalba. Trys sekcijos vyks kitomis kalbomis: prancūzų, vokiečių ir italų.

Antrąją konferencijos dieną, spalio 22 d. vyks Interaktyvios kalbų kavinės skirtingomis kalbomis: anglų, prancūzų, vokiečių, italų, lietuvių, norvegų, rusų, ispanų (atskiri virtualūs kambariai kiekvienai kalbai). Su informacija apie Interaktyvių kalbų kavinių diskusijų tematiką, moderatorius ir diskusijų svečius galima susipažinti konferencijos tinklapyje >

Kviečiame visus besidominčius registruotis ir dalyvauti diskusijose Interaktyviose kalbų kavinėse, pasinerti į virtualią daugiakalbę erdvę. Registruokitės elektroniniu paštu: agne.vaidakaviciute@flf.vu.lt iki spalio 21dienos.

The Institute of Foreign Languages of the Faculty of Philology of Vilnius University and is in collaboration with Leipzig University (Germany) and the Arqus European University Alliance is organising the 8th international scientific conference Linguistic, Educational, and Intercultural Research 2021 (LEIC Research 2021)  to be held online  on  21-22 October 2021. The conference is hosted by Vilnius University.

The final programme of the conference is on the conference website >

Presentations are in English with three Panel Sessions in other languages: French, German, and Italian. 

On the second day of the conference on 22 October 2021the Interactive Language Cafés are organized in different languages: English, French, German, Italian, Lithuanian, Norwegian, Russian, Spanish (separate rooms for each language) — rooms with moderators for participants to discuss issues related to language, or conference presentations, and to socialize in an informal setting. Colleagues from the Arqus European University Alliance are especially invited to participate in their local languages in discussions in the Interactive Language Cafés.

We invite all who are interested to participate in the discussions during the Interactive Language Cafés, and immerse yourself in a virtual multi-lingual space.

We encourage you to invite your students to listen to conference presentations and/ or participate in Interactive Language Cafés. We kindly ask you to make the list of students with their email addresses and send them to Agnė Vaidakavičiūtė by MS Teams or email agne.vaidakaviciute@flf.vu.lt by 21 October.

You can find information about moderators of the Interactive Language Cafés and the invited guests here >

Spalio 18-22 dienomis kviečiame į nuotolinius renginius, skirtus XXI-ajai Italų kalbos savaitei pasaulyje. Šių metų tema – Dantė – italų kalba, skirta 700-osioms Dantės Alighieri mirties metinėms paminėti. Pranešėjai – pasaulinio garso mokslininkai, Dantės Dieviškosios komedijos kritinių leidimų, italų kalbos etimologinio žodyno autoriai.

Trumpi pranešėjų gyvenimo aprašymai >

Visos paskaitos vyks nuotoliniu būdu, Zoom platformoje > ir daugumai jų yra numatytas sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą. 

Spalio 20 d., trečiadienį, 17.30 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje kviečiame apsilankyti renginyje „Boriso Pasternako kūrybos ir biografijos atodangos“.

Kviečiame pasiklausyti pokalbio apie reikšmingus B. Pasternako gyvenimo įvykius, palikusius žymę pasaulio istorijoje, jo vertimus ir jų svarbą rusų literatūrai, išgirsti autentiškus pasakojimus apie ryšius su Nobelio premijos laureato aplinka. Renginio dalyviai turės išskirtinę galimybę pamatyti tik vieną dieną eksponuojamą B. Pasternako parengtą W. Shakespeare’o dramos „Antonijus ir Kleopatra“ vertimo į rusų kalbą rankraštį, bus plačiau papasakota apie dokumentą ir su juo susijusią istoriją. Pokalbyje dalyvaus VU Filologijos fakulteto Rusų filologijos katedros profesorė Galina Michailova, poetas, vertėjas profesorius Tomas Venclova, Nacionalinės bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Larisa Lempertienė. Renginį moderuos žurnalistė, radijo laidų kūrėja ir vedėja Nina Mackevič.

Plačiau apie renginį >

Registracija į renginį >