Naujienos

Kaip kalbų mokymą(si) padaryti patrauklesniu suteikiant „gyvybę“ mokymo(si) turiniui ir įgalinant skaitmeninio švietimo teikiamas galimybes? Šios temos diskusijoms subūrė Lietuvos Respublikos švietimo politikos formuotojus, šalies kalbų dėstytojus ir mokytojus, taip pat studentus į 2023 m. vasario 2 d. Lietuvos Respublikos Seimo Lankytojų centre Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto organizuotą forumą „Skaitmeninis raštingumas – kalbų mokymo(si) kokybės garantija. Erasmus+ projekto “QuILL – Kalbų mokymosi kokybė“ rezultatų sklaida“. Forumo globėjas – Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto pirmininkas prof. Raimundas Lopata. 

Forumo svečiai, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, Lietuvos Respublikos Seimo Ateities komiteto narys prof. Arūnas Augustinaitis, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ministrės patarėja Justina Kugytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė ir tarptautinės švietimo agentūros PIXEL prezidentė dr. Elisabetta Delle Donne, savo įžanginėse kalbose aptarė respublikos švietimo transformacijos perpektyvas, skaitmeninių technologijų, skaitmeninio raštingumo ir kalbų mokymo(si) sąsajų svarbą, lietuvių kalbos skaitmeninėje erdvėje padėtį ir Erasmus+ projekto „QuILL – Kalbų mokymosi kokybė“ veiklų bei intelektinių produktų savalaikį poveikį visai šalies kalbų pedagogų bendruomenei.

Forumo programą sudarė trys dalys: klausytojams pristatyti LR švietimo skaitmenizacijos strategijos įgyvendinimo atvejai, apžvelgti VU Filologijos fakulteto vykdomo Erasmus+ projekto „QuILL – Kalbų mokymo(si) kokybė“ intelektiniai produktai ir jų savalaikis atsakas į šalyje vykstančius pokyčius tiek švietimo politikoje, tiek kalbų pedagogikoje. Pasidalinta gerosios praktikos pavyzdžiais integruojant Erasmus+ „QuILL“ intelektinius produktus į kalbų pamokas, aptartos kalbų mokymo(si) ateities perspektyvos.

„EdTech Lithuania“ asociacijos vadovas Šarūnas Dignaitis apžvelgė švietimo skaitmenizacijos iššūkius ir galimybes, NŠA „EdTech“ centro koordinatorius Algimantas Kartočius forumo dalyvius supažindino su „EdTech“ centro galimybėmis pedagogams, o projekto „QuILL – Kalbų mokymo(si) kokybė“ institucinė koordinatorė Loreta Chodzkienė, pristatydama projekto intelektinius produktus, pabrėžė šalies kalbų pedagogų bendruomenės indėlį juos kuriant. Gerosios praktikos pavyzdžiais taikant „QuILL“ projekto intelektinius produktus dalinosi VU Filologijos fakulteto lektorė Ernesta Kazakėnaitė. Kaukazo universiteto profesorė Mariam Manjgaladze, prieš keletą metų kartvelų kalbą dėsčiusi Vilniaus universitete, apžvelgė kartvelų, kaip užsienio kalbos situaciją Sakartvelo aukštojo mokslo institucijose. Renginio dalyvius per nuotolį pasveikino "QuILL" projekto mokslinė kooridanatorė dr. Elisabete Mendes Silva (Bragansos politechnikos universitetas, Portugalija) ir apžvelgė visų projekto partnerių bendradarbiavimo rezultatus.

Klaipėdos universiteto lektorė Daiva Pagojienė atkreipė klausytojų dėmesį į lietuvių kalbos kaip negimtosios mokymo situaciją bei skaitmeninių išteklių lietuvių kalba gana ribotą pasirinkimą. Savo patirtimi, kaip mokyti kalbų inovatyviai, taikant IKT priemones, dalinosi VDU doktorantė Vigilija Žiūraitė, o VU Filosofijos fakulteto docentė Agnė Juškevičienė ir Filologijos fakulteto docentė Vitalija Kazlauskienė supažindino dalyvius su su ateities darbais skaitmenizuojant ugdymo turinį.

Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie projekto sėkmės: projekto asocijuotiems partneriams ir projekto dalyviams dalinantis turimais išteklius ir juos išbandant, atsakant į tyrimo klausimus, pristatant savo idėjas, moderuojant, skleidžiant informaciją, ir užduodant įdomius klausimus! "QuILL" komandos vardu Loreta Chodzkienė, Olga Medvedeva, Julija Korostenskienė, Hannah Shipman, Rita Vickienė.

Renginio transliaciją galite matyti čia >

2023 m. sausio 23-25d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko partnerių susitikimas, kurio metu kolegės iš Meinuto (prof. Valerie Heffernan, Marian Crowley-Henry) Upsalos (prof. Jenny Björklund), Jüvaskula (Armi Mustosmäki) ir Vilniaus universitetų (prof. Eglė Šumskienė, Eglė Kačkutė) dirbo prie bendros mokslo finansavimo paraiškos ir bendrų publikacijų.

Vasario 1 d. 19 val. „Meno avilio“ sinematekoje (A. Goštauto g. 2, Vilnius) paskaitą „Motinystės siaubas Airijos kine: jo vaizdavimo ir industrijos įsitraukimo tyrimas“ skaitys projekto MotherNet narės, mokslininkės iš Airijos Meinuto universiteto dr. Sarah Arnold ir dr. Anne O’Brien. Paskaita vyks anglų kalba Paskaitos metu nagrinėjama, kaip motinystė vaizduojama airių siaubo filmuose: „Tu man ne mama“ („You Are Not My Mother“, rež. Kate Dolan) ir „Skylė žemėje“ („The Hole in the Ground“, rež. Lee Cronin). Kartu atkreipiamas dėmesys į neretai siaubingą elgesį su dirbančiomis motinomis kino ir televizijos industrijoje. „Meno avilys“ paskaitą organizuoja drauge su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedra. Paskaita yra projekto „MotherNet“ dalis. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ lėšų. Medijų edukacijos ir tyrimų centro „Meno avilys“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Renginys nemokamas. Daugiau informacijos rasite čia

Vasario 14 – 15 d. Filosofijos fakultete viešas paskaitas skaitys Maynooth universiteto Airijoje dėstytoja dr. Ciara Bradley.

Dr. C. Bradley fakulteto studentams, bendruomenei ir visiems susidomėjusiems skaitys net kelias paskaitas:

Vasario 14 d.

15:00 – 16.30 ‘Community Work – Principles, Processes, Practices; 201 a.
17:00 – 18.30 Community Development Approach to Research; 201 a.

Vasario 15 d. 

15:00 – 16.30 ‘Women, feminist theory and social policy’; 301 a.
17:00 – 18.30  Participatory Action Research; 201 a.

Dr. C. Bradley yra Maynooth universiteto Taikomųjų socialinių studijų katedros dėstytoja, bendruomenės plėtros darbuotoja, bendruomeninio darbo edukatorė ir socialinių mokslų specialistė, įsipareigojusi siekti lygybės, socialinio teisingumo, žmogaus teisių ir solidarumo su visais, kurie susiduria su nelygybe ir neteisybe visais savo praktikos aspektais: dėstymu, moksliniais tyrimais ir visuomenine veikla.

Paskaitos yra projekto „MotherNet“ dalis. Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ lėšų. Daugiau informacijos čia

Kitą savaitę prasidės jau ketvirtas nuotolinių pamokų ciklo LITUANISTIKOS ATRADIMAI sezonas, suburiantis draugėn Fakulteto Lietuvių filologijos programos dėstytojus ir aukštesniųjų klasių mokinius bei mokytojus. Pirmoji pamoka jau netrukus – vasario 15 d., – tad kviečiame susipažinti su programa ir dalintis žinia su pažįstamais mokiniais ir mokytojais, kuriems galėtų būti aktualu!

Ciklo pabaigoje bus išduodami dalyvavimą patvirtinantys pažymėjimai.

„Gimtosios kalbos“ redakcinė kolegija paskyrė apdovanojimus septyniems pernai žurnale skelbtų straipsnių autoriams – už temų aktualumą, tekstų įtaigumą ir už sėkmingą debiutą. Tarp apdovanotųjų autorių yra ir keturi Filologijos fakulteto mokslininkai – dr. Regimantas Tamošaitis, dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, doc. dr. Birutė Kabašinskaitė, dr. Kristina Jakaitė-Bulbukienė, – bei Lietuvių filologijos programos ketvirtakursė Gabrielė Aputytė, ir pernai šią studijų programą baigęs Evaldas Mankevičius. Sveikiname ir linkime sėkmės tolesniuose darbuose!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. vasario 3 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min. 

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. 2023 m. Filologijos fakulteto veiklos plano svarstymas ir tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 40)
3. Filologijos fakulteto 2023 m. biudžeto projekto svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
4. Skatinimo už studijų kokybę aprašo tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
5. Skatinimo už ekspertinę veiklą ir mokslo sklaidą aprašo tvirtinimas (doc. Aistė Kučinskienė, 10 min.)
6. Filologijos fakulteto bakalauro studijų programų planų atnaujinimas (dr. Linara Bartkuvienė, 15 min.)

Vasario 2 d., ketvirtadienį, maloniai kviečiame į LR Seimo Lankytojų centre vyksiantį forumą „Skaitmeninis raštingumas – kalbų mokymo(si) kokybės garantas. Erasmus+ projekto „QuILL – Kalbų mokymo(si) kokybė“ rezultatų sklaida“.

Apie renginį: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas kartu su projekto koordinatoriais – Bragancos Politechnikos institutu (Portugalija) ir PIXEL (Italija), bei partnerinėmis institucijomis – Kordobos universitetu (Ispanija), Vengrijos K. Gasparo vardo universitetu (Vengrija) ir A. I. Kuzos Jasu universitetu (Rumunija) vykdo Erasmus+ programos Strateginių partnerysčių projektą „QuILL – Kalbų mokymosi kokybį" (projekto Nr. 2020-1-PT01-KA226-HE-094809, svetainė >), skirta inovatyviam kalbų, ypač dalykinių kalbų, mokymui(si) taikant IKT priemones aukštojo mokslo kontekste. Forumo metu bus pristatomi projekto vykdymo metu sukurti produktai ir pateiktos platesnès įžvalgos apie švietimo skaitmenizacijos perspektyvą Lietuvoje.

Forumo programa >

Dalyvavimas renginyje tik iš anksto užsiregistravus >

VU MVG programos pažymėjimai (6 ak. val.) bus išduoti tik į forumą LR Seimo Lankytojų centre atvykusiems dalyviams.

Sausio 26 d., ketvirtadienį, 19.00 val. bendruomenę maloniai kviečiame į VI Kultūrinės lingvistikos seminarą. Paskaitą „Słownik gwar Lubelszczyzny [Liublino regiono tarmių žodynas] Rytų Lenkijos regioninėje erdvėje“ skaitys profesorė habil. dr. Halina Pelcowa.

Svarstymų objektas – Liublino regiono kalbinis paveldas, įamžintas Liublino tarmių žodyne. Bus kalbama apie žodyno metodologiją ir redagavimo principus, jo vietą Rytų Lenkijos dialektologiniame žemėlapyje, taip pat bus pristatyta tekstą ir vaizdą siejanti antraštinio straipsnio struktūra. Teorinius samprotavimus papildys pasirinktų žodyno straipsnių (bławat, zezula, koromysła, zolnik, kociuba, fajerczaka, kutia) lingvistinė analizė.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >

Seminaras vyks su vertimu į lietuvių kalbą.

Prof. habil. dr. Halina Pelc (darbus publikuoja kaip Halina Pelcowa) – kalbininkė, Liublino Marijos Ciuri-Skłodowskos universiteto mokslo darbuotoja. Profesorė 2010–2017 m. vadovavo Lenkų kalbos istorijos ir dialektologijos katedrai, 2005–2012 m. buvo Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanė. Tarptautinės sociolingvistikos komisijos prie Tarptautinio slavistikos komiteto, Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto, Dialektologinės komisijos ir Etnolingvistinės komisijos narė. Mokslinio projekto Regioninis etninis kalbinis paveldas Liublino valsčiuje. Liublino tarmių žodynas (VI–XII tomai) su leksikografine, kartografine, ikonografine ir garso dokumentacija vadovė (2018–2023 m.).

Moksliniai interesai: dialektologija, kalbos istorija, sociolingvistika, etnolingvistika, žodinė istorija, šnekamoji lenkų kalba, taip pat regiono problematika plačiąja prasme, įskaitant Liublino regiono kalbą ir kultūrą. 

Daugiau kaip 200 mokslinių darbų autorė, tarp jų knygų Interferencje leksykalne w gwarach Lubelszczyzny (2001 m.) ir Słownik gwar Lubelszczyzny, I–XI tomai (2012–2022 m.).

Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedra 2023 m. sausio 27 d. kviečia į kompetencijų tobulinimo seminarą „Skaitmeniniai įrankiai užsienio kalbos pamokoje: ateities kompetencijų link“, kurio metu bus pristatyti tarptautinio Erasmus+ projekto DUO (Deutsch Unterricht Online) rezultatai.

Seminare užsienio kalbų mokytojos ir mokytojai susipažins su užsienio kalbų BUP (bendrųjų ugdymo programų) naujovėmis ir skaitmeniniais įrankiais, mokantis užsienio kalbų ugdytinomis ateities kompetencijomis ir pratimų duomenų baze, sukurta vykdant projektą. 

Projekto DUO tikslas – atsižvelgiant į naujausias užsienio kalbų mokymo(si) tendencijas, sukurti vokiečių kalbos pratimų duomenų bazę ir parengti skaitmeninio vokiečių kalbos mokymo(si) metodines gaires, kuriose pristatomi užsienio kalbų mokymo(si) skaitmeninėje erdvėje pagrindiniai principai, įvairūs mokymo(si) įrankiai ir ištekliai bei panaudojimo galimybės vokiečių kalbos pamokoje. Pratimai ir metodinės gairės, kuriomis siekiama prisidėti prie vokiečių kaip svetimosios kalbos mokymo(si) kokybės gerinimo Lietuvoje, bus laisvai prieinamas projekto interneto svetainėje.

Kvietimas į renginį >>

Iki sausio 30 d. vyksta registracija į Fakultete veikiančios Kalbų mokyklos užsienio kalbų kursus. 

NAUJIENA! Nuo 2023 m. vasario mėnesio VU Filologijos fakulteto Kalbų mokykloje pradedama mokyti PORTUGALŲ KALBOS nuo pradžių. Trukmė – 50 ak. val. (25 paskaitos), vienos ak. val. kaina 7 eur., viso kurso kaina 350 eur. 

Grupėje TIK 6-7 klausytojai. Paskaitos vyks KONTAKTINIU būdu pirmadieniais ir trečiadieniais nuo 18 val. VU Filologijos fakulteto patalpose.

Kviečiame registruotis adresu > ir patirti naujos kalbos mokymosi malonumą!

Visų kalbų, išskyrus portugalų, galima mokytis tiek nuotoliniu, tiek kontaktiniu būdu (arba abiejais). 

Be portugalų, Kalbų mokykloje galima mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir rusų kalbų – tiek įgyti pradmenis, tiek tobulinti jau turimas žinias. Sudaromos pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupės.

Norintiems patobulinti anglų kalbos žinias, taip pat siūlomi du papildomi kursai:

• anglų kalbos praktinės gramatikos;
• šnekamosios anglų kalbos.

Kviečiame registruotis! Daugiau informacijos > 

Įpusėjo 2023-ųjų metų Žiemos lituanistikos kursai (sausio 3–27 d.). Į kursus atvyko 27 studentai iš 14 šalių: Argentinos, Baltarusijos, Brazilijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Norvegijos, Pietų Korėjos, Prancūzijos, Rusijos, Sakartvelo, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos.

Dalis studentų dalyvauja Lituanistinių studijų katedros rengiamuose kursuose ne pirmą kartą. Yra buvę Vasaros lituanistikos kursuose, semestro studijose. Atvyko studentų, kurie lietuvių kalbos jau yra pasimokę ne tik Vilniaus universitete, bet ir savo šalyse.

Kursų dalyviai kasdien po 4 ar 6 akademines valandas mokosi lietuvių kalbos. Po pietų – paskaitos apie Lietuvos kultūrą, ekskursijos, edukacijos. Susidomėję studentai jau klausėsi paskaitų apie Vilniaus universitetą, sociolingvistinę situaciją mūsų šalyje, Lietuvos istoriją, kasdienio gyvenimo kultūrą. Jau lankėsi Vilniaus universiteto bibliotekoje, Valdovų rūmuose, apžiūrėjo Vilniaus senamiestį, vyko į Trakus, šoko ir dainavo su VU folkloro ansambliu „Ratilio“, ragavo lietuviškų valgių.

Studentų dar laukia paskaitos apie socialinį ir politinį gyvenimą, bitininkystės tradicijas, ekskursija į Genocido aukų muziejų, kelionė į Kauną, pažintis su tradiciniais lietuvių amatais.

Nuotraukų autorė Hanna Holub – lietuanistikos kursų studentė iš Ukrainos.

Pasirodė nauja Fakulteto mokslininkių prof. dr. Meilutės Ramonienės, dr. Eglės Gudavičienės, dr. Ingos Hilbig, dr. Kristinos Jakaitės-Bulbukienės ir prof. dr. Loretos Vilkienės parenga kolektyvinė monografija „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ (Vilniaus universiteto leidykla).

Šioje knygoje siekta atskleisti sociolingvistinę Lietuvos situaciją trečiojo XXI amžiaus dešimtmečio pradžioje. Norėta iš skirtingų perspektyvų pažvelgti į gyventojų kalbines nuostatas, į teoretikų išskiriamus jų sudaromuosius dėmenis – kognityvinį, emocinį ir elgesio. Remiantis kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologine prieiga analizuotos tiesioginės ir netiesioginės Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos dėl kalbų ir tarmių, mokamų ir vartojamų Lietuvoje, nagrinėtas deklaruojamas kalbinis elgesys. Kad būtų galima įžvelgti kalbinių nuostatų ir kalbinio elgesio raidos tendencijas, reikšmingus pokyčius bei slinktis, dalis 2020–2021 m. sukauptų tyrimo duomenų gretinta su panašiais metodais prieš dešimtį metų atliktų Lietuvos miestuose tyrimų medžiaga. Kiek kitaip žvelgiama į kalbines nuostatas analizuojant specialiai šiam tyrimui sudarytą internetinės žiniasklaidos tekstyną, kuris nagrinėjamas teminiu požiūriu, aiškinamasi, koks atsiskleidžia teminis kalbinių nuostatų dėl lietuvių kalbos spektras.

Knygą galite parsisiųsti elektroniniu formatu:

Sausio 13 d., šį penktadienį, 13-17 val. (5 ak. val.) Polonistikos centras kviečia mokytojus/pedagogus į nuotolinį seminarą-dirbtuves Kalbos raidos sutrikimai – diagnostika ir logopedijos metodų taikymas.

Seminarą ves Varšuvos universiteto Taikomosios polonistikos instituto specialistė prof., habil. dr. Natalia SIUDZIŃSKA.

Seminaro programa >

Kalba: lenkų.

Registracija į seminarąvyksta elektroniniu būdu: lauksime potencialių dalyvių laiškų į VU Polonistikos centro el. adresą .

Laiške prašome nurodyti dalyvio vardą, pavardę, darbo vietą, pareigas, kontaktinį telefoną.

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta prieš seminarą el. paštu. 

Visi užsiregistravę dalyviai gaus sertifikatus. 

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Benediktas Vachninas

Politika ir teologija homeriniame Himne Hermiui

Vilius Bartninkas

Teologija ir matematika vėlyvojo laikotarpio Platono etikoje

Matas Keršys

Atomo nukrypimas Epikūro filosofijoje ir iš atsitiktinumo kylantis prieštaravimas laisvajai valiai

Mantas Adomėnas

Kas čia juokinga? Democritus ridens Juvenalio dešimtojoje satyroje

Audronė Kučinskienė

Loci kaip pajuokos objektas: tarp Cicerono retorikos teorijos ir praktikos

Fatima Eloeva

Filologijos antinomija (Jules’o Davido požiūris)

2023 m. sausio 12 d. 19 val. maloniai kviečiame į V Kultūrinės lingvistikos seminarą.

VISI SEMINARAI VYKSTA SU VERTIMU Į LIETUVIŲ KALBĄ.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >> 

Paskaitą „Tarminio etnolingvistinio žodyno struktūra" skaitys Jogailos universiteto profesorius habil. dr. Józef Kąś. 

Tai jau atroji profesoriaus paskaita, skirta tarminio žodžio pateikimo etnolingvistiniame žodyne principams aptarti. Bus kalbama apie tokio žodyno mikro- ir makrostruktūrą, o ypač apie žodžių lemavimą bei kultūrinės medžiagos atranką ir jos išdėstymą žodyniniame straipsnyje.

Prof. habil. dr. Józef Kąś, Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto Šiuolaikinės lenkų kalbos katedros mokslo darbuotojas.

Profesoriaus moksliniai tyrimai sutelkti į šiuolaikinių liaudies tarmių transformaciją, leksikologiją ir leksikografiją. Jis yra knygų autorius: Wariantywność fonetyczna w mowie ludności wiejskiej obrzeży Krakowa (1988), Interferencja leksykalna słownictwa gwarowego i ogólnopolskiego (na przykładzie gwar orawskich) (1994), Słownik gwary orawskiej (2003, II leid. 2011). Su kolegomis parengė Słownik współczesnego języka polskiego (1996, red. B. Dunaj), Pieśni z Orawy (2007, su B. Lewandowska), Wesele orawskie dawniej i dziś (2010, su  B. Lewandowska). 

Didžiausias jo mokslinis pasiekimas – 12 tomų etnolingvistinis tarminis žodynas Ilustrowany leksykon gwary i kultury podhalańskiej (2015-2019), pelnęs Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto apdovanojimą

Sveikiname Aureliją Bivainytę, programos ,,Šiaurės Europos kalbos ir kultūros“ magistrantę, kurios iš danų kalbos išversta Tovės Ditlevsen ,,Kopenhagos trilogija“ išrinkta geriausia verstine grožine knyga 15min metų knygų rinkimuose.

Interviu su vertėja žiūrėkite čia > 

2022 metų pabaigoje pradėtas vykdyti naujas dvejus metus truksiantis lengvai suprantamos kalbos projektas „SELSI – Sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai“ (angl. “SELSI – Spoken Easy Language for Social Inclusion”). Projekte dalyvauja įvairios organizacijos iš ES šalių: Vilniaus universitetas (Lietuva), Triesto universitetas (Italija), VšĮ „Informacijos kaupimo ir sklaidos centras” (Lietuva), lengvos kalbos agentūra „Vieglas Valodas agentura” (Latvija), žmonių, turinčių skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų asociacija „Dyslexiförbundet” (Švedija), visuomeninis transliuotojas „RTV Slovenija” (Slovėnija) ir nevyriausybinė organizacija „Zavod Risa“ iš Slovėnijos, vadovaujanti šiam projektui. Vilniaus universiteto komandoje dirba Filologijos fakulteto tyrėjos dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė, Inga Daraškienė ir Agnė Župerkaitė.

Kadangi iki šiol lengvai suprantama kalba buvo tiriama ir praktikuojama daugiausia kaip rašytinė lengvai suprantamos kalbos metodologija, šiuo projektu bus siekiama parengti sakytinės lengvai suprantamos kalbos rekomendacijas ir strategijas. SELSI yra vienas iš pirmųjų bandymų sukurti akademiškai pagrįstą ir praktiškai patikrintą sakytinės lengvai suprantamos kalbos modelį Europoje. Kaip sako projekto vadovė Tatjana Knapp, bus dirbama su mokslininkais, profesionalais, žiniasklaida ir lengvai suprantamos kalbos vartotojais, siekiant pateikti naudingų rekomendacijų ir įrankių suaugusiųjų švietimo ir kitoms profesinėms aplinkoms, pavyzdžiui, žiniasklaidai.

Projektas vykdomas pagal Erasmus+ KA220 programą.

Detalesnė informacija apie projektą: Tatjana Knapp
(), Andrej Tomažin ()

Kovo 16-17 dienomis Vytauto Didžiojo universitete Kaune organizuojama baigiamoji projekto „Užsienio balistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“  konferencija „Baltistika pasaulyje: patirtys, iššūkiai ir ateitis“. Kviečiame dalyvauti!

Baigiamoji projekto konferencija kviečia Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje dėstytojus, tyrėjus, doktorantus, magistro ir bakalauro studijų pakopų studentus dalintis mokslinių tyrimų patirtimi, rezultatais ir diskutuoti apie lituanistikos (baltistikos) viziją pasaulyje. Kaip buvo minėta 2022 m. balandžio 6 d. vykusios projekto vykdytojų ir dalyvių diskusijos „Lituanistika (baltistika) užsienyje: vykdomos veiklos ir gairės ateičiai“ rezoliucijoje, baltistikos ateitis yra „svarbi, nes baltistikos centrai yra lietuvių kultūros institucijos, atstovaujančios lietuvių kalbai ir kultūrai užsienio šalyse ir užtikrinančios Lietuvos bei kitų šalių susikalbėjimą.“ Baigiantis projektui, dar kartą kviečiame į naujas ir aktualias diskusijas.

Daugiau informacijos apie registraciją ir konferenciją rasite čia >

Pranešimų anotacijas (200–250 žodžių su 5–8 raktiniais žodžiais) kviečiame pateikti iki 2023 m. sausio 16 d., paspaudus šią nuorodą. Pranešimo trukmė – 20 min.

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Andrius Marcinkevičius

Профессор А. А. Сокольский – русский эмигрант из Литвы, переписавший историю флоридского «Санкт-Петербурга»

Pavel Lavrinec

Польская рецепция Александра Блока в русской печати межвоенного Вильно

Dainius Genys

F. Dostojevskio pogrindžio žmogus ir jo priekaištai modernybei

Julija Snežko

Грязь болота и золото нефти: стратегии советской литературной «колонизации» болот Сибири

Roman Timenčik

Школа читателей Гумилева: семь учеников (Приблудный, Кедрин, Мочалова, Пастернак, Мандельштам, Цветаева, Ахматова)

RECENZIJA

Galina Michailova

Поэтика прозы Людмилы Улицкой

Ką tik iš spaustuvės – naujas, dvikalbis knygos „Adomo Mickevičiaus poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza Tom pierwszy“ leidimas, prie kurio prisidėjo ir Filologijos fakulteto mokslininkės: knygą išvertė profesorė Regina Koženiauskienė, vieną iš įvadinių straipsnių parašė profesorė Brigita Speičytė.. Tai pirmosios poeto knygos, išleistos 1822 m. ir laikomos Romantizmo Lenkijoje ir Lietuvoje pradžia, kuriam šiemet sukanka 200 metų, jubiliejinis leidinys.

Naujasis „Poezijos. Pirmo tomo“ leidimas parengtas lietuvių ir lenkų kalbomis kaip solidi šaltinio publikacija, kurioje pateikti originalūs A. Mickevičiaus tekstai. Kaip teigia knygos sudarytoja ir vyr. redaktorė Reda Griškaitė: „<...>Pirmą kartą ne tik balades ir romansus, bet ir visą debiutinę poeto knygą „in corpore“ į lietuvių kalbą išvertė vienas vertėjas, maža to, pirmą kartą – moteris. Su autentišku A. Mickevičiaus tekstu dirbo patyrusi vertėja Regina Koženiauskienė. Koženiauskienės nuopelnai XIX a. Lietuvoje kurtos lenkakalbės literatūros rekonstrukcijai ir sklaidai yra daugiau nei reikšmingi. <...> Apie tai, su kokiais netikėtumais (ir ne tik) susidurta verčiant debiutinį poeto tomelį, bus galima paskaityti išsamiame vertėjos žodyje, kuris bus įdomus tiek lietuvių, tiek lenkų skaitytojui, kaip ir literatūrologinis Brigitos Speičytės žvilgsnis bei jautri baladžių ir romansų iliustruotojo Stasio Eidrigevičiaus impresija apie pašnekesį su Mickevičiumi."

Už nuopelnus kultūrai, VU afilijuotoji profesorė Regina Koženiauskienė šį rudenį, Šv. Jeronimo – Tarptautinę vertimų dieną, buvo apdovanota Kultūros ir tautinio paveldo ministerijos medaliu „Gloria Artis“. Žr. lenkų TV informaciją >

Su profesorės vertimo veikla taip pat galima susipažinti šiuo metu Filologijos fakultete veikiančioje Lenkų literatūros vertėjų fotoportretų parodoje „Iš šešėlio“. Daugiau apie parodą >

Knyga prekyboje pasirodys 2023 m. sausio mėnesį. Lenkų televizijos laidą apie leidinį žiūrėkite čia >

Knygos leidybą finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Fundacja "Pomoc Polakom na Wschodzie" (liet. Fondas „Parama lenkams Rytuose“), Lenkijos institutas Vilniuje - Instytut Polski w Wilnie.

Paremta Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministro lėšomis iš Kultūros rėmimo fondo.

Mieli kolegos,

Besisukantis laiko ratas įsuka ir mus, padalindamas gyvenimą į rytą ir vakarą, į darbą ir šventes. Artėjant didžiosioms metų šventėms linkiu bent kiek stabtelėti ir pamąstyti – net ir po tamsiausios nakties išaušta rytas, o po šių nelengvų metų, tikėkimės, ateis taika ir ramybė. Linkiu visiems laiku pabaigti senus darbus ir įkvėpimo imtis naujų. Dėkoju už jūsų darbą, už lojalumą Universitetui ir linkiu jaukių švenčių artimųjų ir draugų rate.

Filologijos fakulteto dekanė
Prof. Inesa Šeškauskienė

Dear colleagues,

The wheel of time cannot be stopped, and we are part of it in our mornings and evenings, in our work and holidays. With the most illuminating holidays of the year approaching, may I wish you all to experience a moment of joy, a moment of pensive mood. Even the darkest night finds its end in the morning, this year of uncertainty and disastrous events may hopefully find its end in peace. I would like to thank you all for your contribution to our everyday life at the University, to its values and our common goals. May I wish you all merry Christmas and a prosperous New Year in the circle of family and friends.

Prof. Inesa Šeškauskienė
Dean of the Faculty of Philology

Nuotr. Justino Auškelio