Sidebar

Tarptautinė mokslinė konferencija skiriama Vilniaus pirmojo paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose 700 m. jubiliejui. Konferencija vyks 2023 m. gegužės 29–30 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Užsienio baltistikos centrų bei Lietuvos mokslininkus, doktorantus ir jaunuosius tyrėjus kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Miesto kultūros erdvė: baltiškieji naratyvai“. Konferencijos tikslas – pristatyti ir aptarti naujausius Baltijos regiono urbanistinės literatūros, kultūros, miestietiškosios tapatybės ir atminties naratyvų tyrimus, nagrinėti daugiataučio Vilniaus kultūrą ir literatūrą Baltijos miestų kontekste.


Konferencijos pranešimams siūlomos teminės kryptys:

  • Baltijos regiono urbanistinė literatūra
  • Vilniaus literatūrinis ir kultūrinis diskursas
  • Baltijos miestų tapatybės ir atminties naratyvai
  • Regiono miestų kultūriniai ir literatūriniai ryšiai
  • Baltiškieji urbanistinės erdvės vaizdiniai, jų lyginamieji tyrimai

Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų.


Konferencijos pranešimų pavadinimus ir santraukas (iki 300 žodžių) prašome atsiųsti iki 2023 m. kovo 12 d. el. paštu: . Dalyvavimas bus patvirtintas iki 2023 m. kovo 20 d. Daugiau informacijos >>

Filologijos fakulteto dekaną (-ę) Vilniaus universiteto Statuto ir Filologijos fakulteto nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Fakulteto taryba ir teikia skirti Rektoriui. 

Konkurse į dekano (-ės) pareigas gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys mokslo daktaro laipsnį, turintys pedagoginės ir vadybinės patirties, atitinkantys kamieninio akademinio padalinio vadovui Vilniaus universiteto statute keliamus reikalavimus, dekano (-ės) pareigų kadencijos pirmąją dieną dar nepasiekę įstatymų nustatytos pensinio amžiaus ribos. 

Dekano (-ės) kadencijos trukmė: 5 metai.

Dekano (-ės) pareigybės tarnybinis atlyginimas: 4 912, 80 Eur (neatskaičius mokesčių) bei papildomos priemokos ir premijos pagal Vilniaus universitete galiojančią atlygio sistemą.

Pretendentas (-ė) Filologijos fakulteto dekano (-ės) pareigoms užimti Filologijos fakulteto rinkimų komisijai turi pateikti šiuos dokumentus:

Dokumentų priėmimas vyksta iki 2023 m. kovo 27 d. 15 val.

Dokumentus kviečiame teikti el. p.:  (Rinkimų komisijos pirmininkė) ir  (Rinkimų komisijos narė). Svarstomi dokumentai, gauti iki skelbime nurodyto termino. Pretendentui (-ei) patvirtinimas apie gautus dokumentus išsiunčiamas elektroniniu paštu.

Filologijos fakulteto dekano (-ės) rinkimų organizavimo grafikas:

  • 2023 m. vasario 27 d. (nuo 15 val.)–kovo 27 d. (iki 15 val.) vyksta kandidatūrų kėlimas ir dokumentų priėmimas
  • 2023 m. kovo 28 d. Fakulteto interneto svetainėje skelbiamas kandidatūrų sąrašas, o Fakulteto bendruomenės „MS Teams“ kanale – gyvenimo aprašymai ir veiklos programos
  • 2023 m. balandžio 11 d. 15 val. baigiasi terminas kandidatūroms atsiimti
  • 2023 m. balandžio 13–26 d. vyksta kandidatų diskusijos su Fakulteto bendruomene 
  • 2023 m. balandžio 28 d. vyksta dekano (-ės) rinkimai Fakulteto taryboje; per vieną darbo dieną Rinkimų komisija Fakulteto interneto svetainėje paskelbia dekano (-ės) rinkimų rezultatus

Filologijos fakulteto rinkimų komisija:

  • Violeta Katinienė (pirmininkė)
  • Dovilė Čitavičiūtė
  • Martynas Žaronaitis (studentų atstovas)

Pridedami dokumentai:

Vilniaus universiteto statutas

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto nuostatai

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos darbo reglamentas

Vilniaus universiteto Slavistikos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kas norėtų pasinerti į lingvistikos, literatūros mokslo bei kultūrologijos pasaulio atradimus. 

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 18 d. iki balandžio 29 d. šeštadieniais. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami. 

Programa lietuviškai >

Programa rusiškai >

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle VU Academia.ru, taip pat daugiau informacijos rasite VU Slavistikos katedros paskyroje. 

Paskaitos vyks online Microsoft Teams platformoje 11:00 val. Išankstinė registracija būtina. Registracija >

Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21:00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.  

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: 


ŠIO CIKLO TEMOS


2023.02.18 Nauji Biblijos vertimai į rusų kalbą: kaip ir kodėl ji verčiama? Andrej Desnickij. VU mokslo darbuotojas. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.04 Vilniaus stebuklai ir ženklai. Doc. dr. Pavel Lavrinec. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.18 „Pažįstami“ nepažįstamieji slavų kalbose. Doc. dr. Jelena Konickaja. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.01 Daina kaip laiko dvasios ir visuomenės nuostatų atspindys (remiantis rusų ХХI a. patriotine daina). Eleonora Lassan. VU afilijuota profesorė. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.15 Lietuvių kalba ir baltistika Sankt Peterburge. Anna Daugavet. VU Bendrosios lingvistikos centro asistentė. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.29 Adatinis Aleksandro Aleksejevo ekranas. Varvara Pliuševa. Menotyrininkė, VU Slavistikos katedros magistrantė. Paskaitos kalba – rusų.

Vasario 23–26 d. Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ vyks 23-ioji Vilniaus knygų mugė – didžiausias tokio pobūdžio renginys Baltijos šalyse ir vienas svarbiausių Lietuvos kultūrinių renginių. Šių metų Vilniaus knygų mugės tema – „700 eilučių laisvei“.

Knygų mugėje vyks ir Vilniaus universiteto leidyklos išleistų Fakulteto dėstytojų knygų pristatymai.


Vasario 23 d. (ketvirtadienis)


11 val. 1.3 salė. Knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza“ pristatymas. Dalyvauja Arvydas Pacevičius, Regina Koženiauskienė, Stasys Eidrigevičius, Reda Griškaitė, Brigita Speičytė, Monika Ramonaitė, Alicija Dzisevič.

Šios knygos atsiradimą padiktavo solidus debiutinio Adomo Mickevičiaus tomelio Poezye Adama Mickiewicza („Adomo Mickevičiaus poezija“, Vilnius, 1822) jubiliejus. Per tuos du šimtus metų Vilnius išgyveno dideles pervartas, tačiau nepaisant politinių ir kultūrinių kataklizmų Mickevičius iš šio miesto taip niekada ir neišėjo. Net ir tada, kai poeto vardą buvo užginta minėti. Šlovė prasidėjo nuo nedidukės ir iš pirmo žvilgsnio niekuo neišsiskiriančios knygos. Neišvaizdžios tik išore, nes vidus degė tokia galinga ugnimi, kad jos šilumą juntame lig šiol. Dabartinė knyga – tai naujai papasakota šio legendinio tomelio istorija. Naujai lietuviškai prakalbintas ir Mickevičius – tiek žodžiu, tiek vaizdu. Ši knyga – tai ne tik jautri pagarbos poetui išraiška, bet ir savita dovana Vilniui jo jubiliejaus išvakarėse. Nes Vilniaus ir Mickevičiaus vardai neatskiriami – Vilniaus romantizmas pagimdė ir Mickevičiaus romantizmą. 


Vasario 24 d. (penktadienis)


12 val. 1.3 salė. Knygos „Niccolo Buccella: inkvizicijos kalinys, karaliaus medikas. Heterodoksija, medicina ir italų egzilis XVI a. antrojoje pusėje“ pristatymas. Dalyvauja Dainora Pociūtė-Abukevičienė, Raimonda Ragauskienė, Martynas Jakulis

Tai knyga apie XVI a. italų mediką Niccolo Buccellą (m. 1599), nuo 1576 m. ėjusį Lenkijos ir Lietuvos valdovo Stepono Batoro, vėliau – Zigmanto Vazos pagrindinio gydytojo pareigas. Monografijoje analizuojamas medicinos studijų pobūdis Europoje lyderiavusiame Padujos (Venecijos respublika) universitete, medikų vaidmuo Italijos evangelizmo sąjūdyje, Venecijoje vykęs inkvizicinis Buccellos procesas, emigracija į Transilvaniją, gyvenimas ir veikla Lenkijoje ir Lietuvoje, po Stepono Batoro mirties plėtota medicininė Buccellos polemika su kitu valdovo gydytoju – italu Simone Simoni. Socialiniai Lenkijos ir Lietuvos medicinos istorijos procesai vertinami ankstyvųjų naujųjų laikų Europos medikalizacijos kontekste, išryškinant medicinos raidos, mokytų medikų profesinės veiklos, valdovo dvaro aplinkos, konfesinės Reformacijos amžiaus fragmentacijos ir italų heterodoksų egzilio į Vidurio Europą sankirtas.


Vasario 25 d. (šeštadienis)


14 val. 3.01 stendas. Susitikimas su knygos „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ autorėmis Meilute Ramoniene, Egle Gudavičiene, Inga Hilbig, Kristina Jakaite-Bulbukiene, Loreta Vilkiene.

„Ši Vilniaus universiteto mokslininkių parengta kolektyvinė monografija akademinei bendruomenei (bet ne tik) pristato naujausią Lietuvos sociolingvistinį portretą: kokias kalbas ir kalbines atmainas moka, vartoja, ką apie jas mąsto ir kaip jas vertina trečiojo XXI amžiaus dešimtmečio pradžios Lietuvos gyventojai. Monografijoje ne tik gražiai išskleidžiamas dabartinis Lietuvos gyventojų kalbinio elgesio bei nuostatu spektras, bet ir remiantis ankstesnių tyrimų rezultatais parodomi ivykę, vykstantys reikšmingi pokyčiai. Esu tikra, kad šis leidinys, žymintis lietuviškų sociolingvistinių tyrimų brandą, taps kiekvieno sociolingvistika Lietuvoje besidominčio tyrėjo parankine knyga.“ - Aurelija Tamošiūnaitė (Johannes Gutenberg-Universität Mainz)

 

Maloniai kviečiame apsilankyti!

pristatymas_Buccellag.jpg

Maloniai pranešame apie naują doktorantų seminarų ciklą anglų kalba.  Šie seminarai vyks antradieniais, 11 val., 123 (vengrų) auditorijoje

Seminarai aktualūs tiems, kas domisi gramatine semantika, sintaksės ir semantikos sąsaja, gramatinių kategorijų tipologija ir evoliucija. 

Artimiausią antradienį, vasario 28 d., bus kalbama apie dažnumą kaip gramatinio kodavimo dėsningumus lemiantį veiksnį. Kas norėtų dalyvauti, turėtų perskaityti straipsnį "Universals of Causative and Anticausative Verb Formation".

Tekstas >> 

Kviečiame dalyvauti!


Primename, kad tradiciniai kalbotyros doktorantų seminarai lietuvių kalba ir toliau vyks įprastu laiku. Daugiau informacijos >>

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. vasario 24 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min. 

Pedagoginių vardų diplomų teikimas. 

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas, artimiausio posėdžio data (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. 2023 m. Filologijos fakulteto veiklos plano svarstymas ir tvirtinimas (tęsinys, dekanė prof. Inesa Šeškauskienė (Bendruomenės dalis), prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri (Studijų dalis), 20)
  3. Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir teikimas Rektoriui išvados dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 30 min.)
  4. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės 2022 m. sąmatos įvykdymo ataskaitos svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.) 
  5. Dekanės prof. Inesos Šeškauskienės informacija apie palyginamojo vertinimo eigą ir artimiausią perspektyvą (5 min.)
  6. Konkurso Filologijos fakulteto dekano (-ės) pareigoms skelbimas ( Jurgis Pakerys, 10 min.)
  7. Papildomųjų studijų kainos (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
  8. Dėl žurnalo „Kalbotyra“ redakcinės kolegijos atnaujinimo (doc. Erika Sausverde, 5 min.)

Vasario 24 d., penktadienį, 13.00 val. 314A aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Šio semestro kalbotyros doktorantų seminaras skiriamas indoeuropiečių kalboms. Aptarsime jas iš visų galimų perspektyvų, bet pradžiai vis tiek reikia prisiminti diachroninius dalykus ir lyginamosios gramatikos principus. 

Seminaro tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

We are happy to announce a guest lecture by Dr. Sirkku Latomaa, University of Tampere, Finland, on Tuesday the 28th of February at 15.00–16.30 (including discussion), the auditorium 314AB

Sirkku Latomaa‘s guest lecture will be in English, and it is open to all students and the whole staff. 


The past and present of linguistic diversity in Finland


Migration has always been a part of human history. Finns have moved around the world, and people from all over the world have moved to Finland. Until very recently, however,  Finland has been regarded as an especially homogeneous and monolingual part of the world. Is there some basis for this myth, or should it be buried as inaccurate? In my lecture, I will look at linguistic diversity in Finland over time, examining both established and more recent language minorities (including Lithuanians in Finland). I will also discuss the linguistic rights of minorities and the current citizens' initiative the purpose of which is to improve the visibility of multilingualism in demographic statistics.

Sirkku Latomaa’s research and publications focus on multilingualism in the family and school contexts, minority languages, language rights, language awareness, and language-in-education policies. In 2021-2022 she was involved in a national evaluation project implemented by the Finnish Education Evaluation Centre. The aim of the project was to shed light on the state and effectivenss of education meant for newly arrived pupils with migrant background in Finnish schools.

Welcome to the event!

Vasario 24 d., penktadienį, 18 val. Fakulteto Rašytojų menėje vyks rašytojos Katerynos Pylypchuk knygos „The War That Changed Us“ pristatymas ir Fakulteto dėstytojos Yelyzavetos Drach muzikinis perfomansas DODOMU, skirtas pažymėti jau metus trunkančią agresiją išgyvenančių ukrainiečių patirtis. 

Renginys vyks anglų kalba.


Together with a young writer from Ukraine, Kateryna Pylypchuk, we kindly invite you to a crucially important event that will take place in the Writer’s Hall (Vilnius University), on February 24. The event will start at 6 p.m, but we ask you to come earlier and take free places.  

The first part of the event will consist of a book presentation, where you’ll hear several war stories experienced by ordinary people artfully described by Kateryna Pylypchuk.

The second part will be marked by a little extract from a new performance by ummsbiaus with live music, called DODOMU, for violin, cello, piano, algorithmic synthesiser and two female voices. This is a reflection about the relativity of time and space, it is all about remembrance and oblivion. 

February 24 is the day when a full-scale invasion began. And this terrible moment has transformed the world forever. That is why we want to share our feelings with you, to have an insightful discussion and to meditate together listening to the tremulous sounds of strings. 

***

Once you decide to visit our event, we kindly ask you to register via Google Forms in order that we may calculate an approximate number of books to be brought from Ukraine. The book can be preordered. See all the details in our event and in Google Forms here >>

 

365_days_event_cover_page-0001.jpg

 

2023 m. vasario 22 d. (trečiadienį) 19 val. maloniai kviečiame į VII Kultūrinės lingvistikos seminarą „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas“ kaip etnolingvistinis žodynas.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >>

Pranešimą „Liaudies stereotipų ir simbolių žodynas“ kaip etnolingvistinis žodynas“ skaitys dr. Katarzyna Prorok (Marijos Kiuri-Skłodowskos universitetas).

Seminaras bus verčiamas į lietuvių kalbą.


Pranešimo tikslas – pristatyti „Liublino liaudies stereotipų ir simbolių žodyną“, kuris yra ilgamečio kolektyvo, suburto profesoriaus Jerzy Bartmińskio ir profesorės Stanislawos Niebrzegowskos-Bartmińskos, darbo rezultatas. Žodynas yra etnolingvistinio pobūdžio. Jame taikant kognityvinės definicijos metodą rekonstruojamas tradicinis pasaulio ir žmogaus vaizdas, užfiksuotas kalboje, folklore ir apeigose. Pranešime bus pristatyta žodyno rengimo istorija nuo jo koncepcijos formavimo, bandomojo sąsiuvinio išleidimo (1980 m.) ir vėlesnių „tikrųjų“ tomų (I tomas „Kosmosas“, z. 1–4, 1996–2012 m., II tomas „Augalai“, z. 1–7, 2017–2022 m.) iki dabartinių ir planuojamų darbų. Taip pat bus atskleista, kaip buvo rengiami atskiri žodyno straipsniai, nes dėl didelės dokumentinės medžiagos apimties ir taikomo metodo sudėtingumo tai yra daugiapakopis procesas.


Katarzyna Prorok – humanitarinių mokslų daktarė. Nuo 2011 m. dirba Jerzy Bartmińskio etnolingvistikos laboratorijoje (Lingvistikos ir literatūrologijos institutas, Liublino Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas), kurioje renkama, apdorojama ir skelbiama medžiaga apie lenkų liaudies kultūrą. Liaudies stereotipų ir simbolių žodyno rengimo grupės narė. Žodyno straipsnių (pvz., auksas, geležis, gėlė, pupelė, pastarnokas, varnalėša, vyšnia) ir analitinių straipsnių, susijusių su žodynu, autorė (pvz., „Apie žirnių ir žirnių vainiko reikšmę lenkų liaudies tradicijoje“ (2016); „Polisemija ir sinonimija rekonstruojant ostijos kalbinį vaizdą“ (2019), „Po ziemi, po zimie, po trawce, na słomce? – apie braškes lenkų liaudies kultūroje“ (2020).


***

VII Seminarium lingwistyki kulturowej odbędzie się 22 lutego 2023 roku o godz. 18.

Referat na temat „Słownik stereotypów i symboli ludowych” jako słownik etnolingwistyczny. Wygłosi dr Katarzyna Prorok (UMCS).

Link do spotkania >> 


Celem wystąpienia będzie zaprezentowanie lubelskiego Słownika stereotypów i symboli ludowych, który jest wynikiem wielu lat pracy zespołu skupionego wokół prof. Jerzego Bartmińskiego i prof. Stanisławy Niebrzegowskiej-Bartmińskiej. Słownik ten ma charakter etnolingwistyczny – metodą definicji kognitywnej rekonstruowany jest w nim tradycyjny obraz świata i człowieka utrwalony w języku, folklorze i obrzędach. W wystąpieniu przedstawiona  zostanie historia słownika – od kształtowania się jego koncepcji, wydania zeszytu próbnego (1980) i kolejnych tomów „właściwych” (t. I Kosmos, z. 1-4, 1996-2012, t. II Rośliny, z. 1-7, 2017-2022), aż po prace obecne i planowane. Pokazany też zostanie sposób pracy nad poszczególnymi hasłami słownikowymi, gdyż ze względu na ogrom materiału dokumentacyjnego i złożoność metody definiowania jest to proces wieloetapowy.


Katarzyna Prorok – doktor nauk humanistycznych w zakresie językoznawstwa polskiego. Od 2011 roku zatrudniona w Pracowni Etnolingwistycznej im. Jerzego Bartmińskiego (Instytut Językoznawstwa i Literaturoznawstwa UMCS w Lublinie), w której są gromadzone, opracowywane i udostępniane materiały dotyczące polskiej kultury ludowej. Członek zespołu przygotowującego Słownik stereotypów i symboli ludowych. Autorka zarówno licznych haseł słownikowych (np. złoto, żelazo, kwiat, bób, pasternak, jarzębina, wiśnia), jak i artykułów analitycznych związanych ze Słownikiem (np. „O znaczeniu grochowin i grochowego wieńca w polskiej tradycji ludowej” (2016); „Polisemia i synonimia w rekonstrukcji językowego obrazu ostu” (2019), „Po ziemi, po zimie, po trawce, na słomce? – o poziomce w polskiej kulturze ludowej” (2020). 


 

Naujas semestras, nauji praktiniai seminarai! 2022 m. vasario 23 d., ketvirtadienį, 15 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninei humanitarikai skirtą seminarą, kuriame bus pristatytos tekstinių duomenų analizės ir vizualizacijos įrankio „Voyant Tools“ galimybės bei aptarta SH įrankių bazė (http://dhresourcesforprojectbuilding.pbworks.com/).

„Voyant Tools“ yra Stéfano Sinclairo ir Geoffrey Rockwello kurtas atviro kodo išteklius, skirtas tekstinių duomenų analizei. Nors tai vienas populiariausių mokomųjų SH įrankių, juo kaip pagalbine tyrimo priemone gali naudotis tiek literatūros ar kalbos tyrėjai, tiek dėstytojai, norėdami patraukliau pateikti medžiagą paskaitų ar pristatymų metu.

Įrankiu itin lengvai galima išgauti ne tik tokius elementarius dalykus kaip žodžių sąrašą ar debesį, bet ir tirti žodžius ar jų junginius kontekste (kolokacijos ir konkordancijos), vizualizuoti leksemų pasiskirstymą tekste, nustatyti jų ryšius, panašumo indeksą ir t. t. Šiuo metu „Voyant Tools“ prieinami daugiau kaip 20 tekstinių duomenų analizės įrankių. Jie naudojami tiek vieno teksto, tiek tekstų rinkinio analizei, abi galimybės bus išbandytos seminaro metu.

Planuojama eiga: ~40 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta jūsų tekstų analizei.

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Aptariant šį išteklių nebus išvengta ir tokių temų kaip atsietasis skaitymas, dar vadinamas nuotoliniu ar skaitymu iš toli (ang. distant reading), Zipfo dėsnis ir atmetinių sąrašai (ang. Stopwords). Papildomai galima apie tai peržvelgti šiuos darbus:

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia > 

Šį semestrą planuojame dar du seminarus:

  • internetinių duomenų gavyba (ves Justina Mandravickaitė)
  • tekstų analizė ir panašumo nustatymas įrankiu „Lexos“ (ves Ernesta Kazakėnaitė)

Visa informacija bus skelbiama Filologijos fakulteto naujienose.

SH_4.png

Metu-vertejo-kreslo-premijos-iteikimas-2023-ekranui-724x1024.jpgLietuvių PEN centras ir Lietuvos Respublikos kultūros ministerija skelbia, kad „Metų vertėjo krėslo“ premija už 2022 metais išleistą geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą yra paskirta vertėjui, buvusiam ilgamečiam Fakulteto dėstytojui Lionginui Pažūsiui už lietuviškai preciziškai išverstą Johno Miltono „Prarastąjį rojų“. Knygą išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.

Vertėjas Lionginas Pažūsis yra 23-iasis „Metų vertėjo krėslo“ premijos laureatas (premija teikiama nuo 2001 metų).

„Metų vertėjo krėslo“ premijos įteikimas vyks 2023 m. vasario 22 d. 18.00 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius).

Vasario 16 d., Valstybės atkūrimo dienos proga, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje. Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu buvo apdovanotas Filologijos fakulteto Slavistikos katedros docentas dr. Pavelas Lavrinecas – už naujos Lietuvos ruso – Lietuvos patrioto tapatybės kūrimo veiklą ir aktyvią, antikremlišką pilietinę poziciją. Džiaugiamės ir sveikiname!

crop_800x500_dsc_4874.jpg

Mieli kolegos,

Nuoširdžiai sveikinu visus Filologijos fakulteto bendruomenės narius su Vasario 16, Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Šiemet minime jau 105 šios dienos metines. Visi gerai suprantame šios šventės pakilumą ir vertę, ypač šiandien, kai pasaulio neramumai pasiekia mūsų namus, keičia rutiną ir šventes, skatina susitelkti bendriems darbams ir džiaugtis kiekviena mūsų nepriklausomos valstybės diena.

Su visų mūsų švente, mielieji!

Filologijos fakulteto dekanė
prof. Inesa Šeškauskienė

 51885953945_187ba77804_k.jpg

sertifikavimo egzaminas Info


Maloniai pranešame, kad nuo šių metų balandžio mėnesio Vilniaus universiteto Filologijos fakultete bus galima laikyti lenkų kalbos mokėjimo B1, B2, C1 ar C2 lygiu sertifikavimo egzaminus. Pirma egzaminų sesija suaugusiesiems (B1 ir C1 lygių) vyks 2023 m. balandžio 15–16 d. Elektroninė registracija į egzaminus prasidės penktadienį, vasario 17 d., 11 val. šiuo adresu >>


Lenkų kaip užsienio kalbos sertifikatas – vienintelis Lenkijoje pripažįstamas lenkų kalbos mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Jį stengiasi gauti ne tik užsieniečiai, siekiantys Lenkijos pilietybės, bet ir būsimi Lenkijos aukštųjų mokyklų studentai bei žmonės, norintys dirbti Lenkijoje. Vis dažniau kalbos mokėjimo sertifikato reikalaujama iš Lenkijoje įsidarbinančių užsieniečių, kuriems darbe teks vartoti lenkų kalbą, pvz., sveikatos apsaugos ar valstybinėse institucijose. Be to, sertifikatą įsigyja Lenkijoje studijuojantys užsienio studentai bei užsieniečiai, norintys patekti į Lenkijos aukštąsias mokyklas. Turintiems sertifikatą ir planuojantiems tęsti mokslus Lenkijoje prieš studijas nereikia lankyti paruošiamųjų kalbos kursų.

Visos sąlygos, egzaminų vykdymo ir sertifikatų išdavimo tvarka, taip pat kiekvieno lygmens reikalavimai skelbiami VU Filologijos fakulteto svetainėje >>

Be to, norintiems laikyti egzaminą bus surengti nemokami mokymai, kuriuos ves patyrę egzaminuotojai. Per susitikimus su Vroclavo universiteto dėstytojais mokymų dalyviai gaus daugiau informacijos apie egzaminų struktūrą ir eigą, o per praktinius užsiėmimus išbandys savo jėgas spręsdami pavyzdines užduotis. Mokymai vyks likus beveik mėnesiui iki egzamino – kovo 25 d. – Vilniaus universitete (K. Donelaičio auditorija, Universiteto g. 3). Mokymų programa bus paskelbta VU Filologijos fakulteto tinklalapyje: http://www.flf.vu.lt

Siūlome pasinaudoti šia išskirtine proga. Mokymai nemokami, tačiau būtina į juos registruotis. Norėdami į juos patekti, turite išsiųsti laišką el. paštu . Jame reikia parašyti savo vardą, pavardę ir planuojamą laikyti lygį. Registruotis galite iki kovo 15 dienos. 

Organizatoriai: Nacionalinė akademinių mainų agentūra (NAWA). Vilniaus universiteto Polonistikos centras, Vroclavo universitetas.

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje.

IntIstorijaFB.pngVasario 13 d., pirmadienį, 17,00 val. J. Balkevičiaus aud. Fakulteto tyrėjų grupė Intelektualinės minties istorijos seminaras (INTISTORIJA) kviečia į pirmąjį seminarą.

Seminare dokt. Eleonora Terleckienė aptars iki šiol nedaug dėmesio sulaukusį 1595 m. Vilniuje išspausdintą lenkišką protestanto Andriejaus Rimšos Jeruzalės ir jos apylinkių aprašymo vertimą „Chorografija, arba Topografija“. Kokios galimos šio teksto sukūrimo aplinkybės ir koks publikacijos tikslas? Kokį Šventosios Žemės vaizdinį formuoja Rimšos vertimas ir kaip vertinti prieštaringus jo paratekstus? Bei kokios galimos jo sąsajos su Radvilos Našlaitėlio piligrimystės aprašymu „Kelionė į Jeruzalę“ (1601)?

Laukiami visi susidomėję!

Facebook renginys >

Vasario 17 d., penktadienį, 13.00 val. 314A aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Pavasario semestro tema – indoeuropiečių kalbos. Tai nebus istorinės-lyginamosios kalbotyros seminarai – bus kalbama ir apie ją, tačiau žiūrima daug plačiau: seminaruose skaitysime ir kalbėsime apie arealinius reiškinius, dideliu mastu lemiančius didžiulius dabartinių indoeuropiečių kalbų struktūros skirtumus, kalbėsime apie diachroninę tipologiją, apie indoeuropiečių kalbų situaciją dabartiniame pasaulyje, jų įtaką kitoms kalboms ir pan. Į technines detales (kur rekonstruoti kokį laringalinį priebalsį ir pan.) nesigilinsime.

Pradžiai siūlome perskaityti gana neseniai parašytą įvadinį skyrių apie indoeuropeistiką, kad prisimintume, kas kadaise išmokta ir gal dar ką nors naujo sužinotume. Prisegamas skyrius iš Jameso Clacksono Indo-European Linguistics.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Bendradarbiaudami su Ispanijos ambasada, vėl kviečiame Fakulteto bendruomenės narius į ispaniškų filmų kino klubą: vasario-birželio mėn. bus parodyti penki ispanų kūrėjų filmai (kiekvieno mėnesio antrą ketvirtadienį). Pirmasis – jau vasario 9 d. 18 val. K. Donelaičio auditorijoje bus rodomas režisierės Icíar Bollaín filmas Mataharis, sukurtas 2007 m. Filmą pristatys kino kritikė, Kino pavasario programos sudarytoja Aistė Račaitytė.

Aprašymas: Carmen, Inés ir Eva yra privačios detektyės, tačiau nenešioja nei kepurės, nei ginklo, o eina apsipirkti, keičia sauskelnes ir stengiasi išlaikyti partnerį. Kol jos dirbs atskleisdamos kitų žmonių paslaptis, jos trys sužinos, kad yra jų pačių melas, kurio jos nepavyko įžvelgti, ir tiesos, kurių geriau neatskleisti. Vaidina: María Vázquez, Najwa Nimri, Nuria González, Tristán Ulloa, Diego Martín, Antonio de la Torre.

Visa filmų programa > 

Facebook renginys >

MATAHARIS_9_FEB.png

Justino Auškelio nuotjpg

 

Vilniaus universiteto muziejus vasario 9 d. 18.00 val. kviečia į knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy“ pristatymą.

2022 m. buvo minėtas lenkiško ir lietuviško Romantizmo jubiliejus. Romantizmo atskaitos tašku laikoma pirmoji poeto Adomo Mickevičiaus poezijos knyga. 1822 m. ši knyga buvo išleista Vilniaus universiteto veikusioje Juozapo Zavadskio spaustuvėje. Šia proga lygiai po 200 metų Vilniaus universiteto muziejus išleido naują šios knygos „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy“ leidimą.

Daugiau informacijos: Naujo leidinio "Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas" pristatymas.


Muzeum Uniwersytetu Wileńskiego 9 lutego o godz. 18.00 zaprasza na prezentację książki „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy”.

W 2022 r. obchodziliśmy jubileusz polskiego i litewskiego Romantyzmu. Za jego początek uważa się wydanie pierwszego tomu „Poezyj” Adama Mickiewicza. W 1822 r. ta książka ukazała się w działającej przy Uniwersytecie Wileńskim drukarni Józefa Zawadzkiego. Z okazji jubileuszu, dokładnie po 200 latach, Muzeum Uniwersytetu Wileńskiego ponowiło wydanie: „Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza. Tom pierwszy”.

Więcej informacji: Naujo leidinio "Adomo Mickevičiaus Poezija. Pirmas tomas" pristatymas.

LT_Kvietimas_į_AM_knygos_pristatymą.png

 

Vasario 8 d., trečiadienį, 15.00 val. Z. ZInkevičiaus aud. maloniai kviečiame dalyvauti popietėje, skirtoje kalbininko Zigmo Zinkevičiaus atminimui (1925–2018). Renginį ves profesorius Bonifacas Stundžia, renginio metu veiks Zinkevičiaus darbų ir nuotraukų paroda, bus renkamos aukos koplytstulpio gimtojoje sodyboje pastatymui, kviečiama rašyti atsiminimus apie Profesorių rengiamai knygai.

Kvietimo plakatas >

Dalyvaus

  • dr. Albina AUKSORIŪTĖ (Lietuvių kalbos instituto direktorė)
  • prof. dr. Birutė JASIŪNAITĖ (Vilniaus universitetas)
  • prof. habil. dr. Domas KAUNAS (Lietuvos mokslų akademija)
  • habil. dr. Jūratė SPRINDYTĖ (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
  • prof. habil. dr. Bonifacas STUNDŽIA (Vilniaus universitetas)
  • Danutė TARVYDAITĖ (Vilniaus universitetas)
  • Rita URNĖŽIŪTĖ (Lietuvių kalbos draugija, „Gimtoji kalba“)
  • dr. Regina VENCKUTĖ (Vilniaus universitetas)
  • Rimantas ZINKEVIČIUS (Juodausiai, Ukmergės raj.)
  • Vidmantas ŽILIUS (Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazija)

ir kiti.

ZinkeviciusFB.jpg

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos