Naujienos

Kadenciją pradės nauja Lietuvos mokslo tarybos (LMT) valdyba – jos sudėtį lapkričio 23 d. patvirtino Vyriausybė. Naujosios valdybos nariu tapo ir Filologijos fakulteto profesorius Paulius V. Subačius. 

Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės sudaryta atrankos komisija, išnagrinėjusi pateiktas kandidatūras, naujosios valdybos nariais išrinko Eugenijų Butkų, VU profesorių emeritą, Antaną Čenį, VGTU Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros profesorių, Arvydą Lubį, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vyresnįjį Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro direktorių, Astą Pundzienę, KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto Inovacijų ir antreprenerystės mokslo grupės profesorę bei Kalifornijos universiteto Haas verslo mokyklos vizituojančią mokslininkę, ir Paulių Vaidotą Subačių, VU Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto profesorių.

Dauguma valdybos narių – tarptautinės bei darbo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) srityje patirties turintys mokslininkai. Toks tarptautinės darbo patirties reikalavimas LMT valdybos nariams taikomas pirmą kartą.

„Lietuvoje siekiame turėti aukščiausio lygio ekspertinę instituciją, galinčią prisidėti prie studijų, mokslo ir eksperimentinės plėtros kokybės tobulinimo. Neseniai buvo priimti sprendimai dėl LMT stiprinimo: šiemet prie įstaigos prijungta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, kuriamas naujas Mokslo ir studijų politikos komitetas, išplėstos institucijos atsakomybės. Taip pat nuosekliai didiname mokslo finansavimą – kitąmet MTEP numatoma skirti 58 mln. eurų daugiau. Mums reikalinga ir stipri LMT valdyba. Su didelę patirtį sukaupusiais mokslininkais, išmanančiais ne tik šalies, bet ir užsienio mokslo sistemas, prisidėsime prie Lietuvos mokslo, jo tarptautiškumo augimo, veiksmingesnio mokslo politikos įgyvendinimo“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.

LMT valdybą iš viso sudaro septyni nariai. Penki iš jų – tarptautinės darbo patirties turintys mokslininkai ir verslo atstovas – yra renkami atrankos būdu.

Konkursas į LMT valdybos narius vyko šį rudenį, jo metu sulaukta 27 asmenų kandidatūrų. Kandidatus siūlė mokslo ir studijų institucijos, akademinė bendruomenė, mokslininkai ir jų bei kitų tyrėjų organizacijos. Savo kandidatūras į valdybos narius galėjo iškelti ir patys mokslininkai.

Likusius du narius į LMT valdybą deleguoja Švietimo, mokslo ir sporto bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos. Jos į valdybos narius pasiūlė švietimo, mokslo ir sporto viceministro Gintauto Jakšto bei ekonomikos ir inovacijų viceministrės Eglės Markevičiūtės kandidatūras.

Vyriausybė LMT valdybą skiria penkerių metų kadencijai. Valdyba tvirtina institucijos ilgalaikę strategiją bei strateginius veiklos planus, metinę veiklos ataskaitą, ekspertų komitetų pirmininkus ir narius, atlieka kitas funkcijas.

LMT pataria mokslo ir studijų politiką formuojančioms institucijoms, teikia išvadas bei rekomendacijas dėl MTEP, moksliniais tyrimais grįstų inovacijų bei aukštojo mokslo ir mokslininkų rengimo politikos formavimo ir įgyvendinimo. Taip pat formuoja moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai palankią aplinką, skatina MTEP veiklos kokybę bei šios veiklos rezultatų perdavimą visuomenei.

Lapkričio 24 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame bendruomenę į trečiąjį kultūrinės lingvistikos seminarą. Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą > 

Paskaitą Etnolingvistinio tarminio žodyno problemos skaitys Jogailos universiteto profesorius habil. dr. Józef Kąś, Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto Šiuolaikinės lenkų kalbos katedros mokslo darbuotojas.

Etnolingvistinis (ne struktūrinis) žodynas yra kultūros tekstas, kuriame žodžio leksikografiniame straipsnyje pateikiamas ne tik lingvistinis (leksinis ir gramatinis), bet ir kultūrinis kontekstas, apimantis papročių, apeigų, tikėjimų aprašymą, vietos vertybių sistemą, humorą, socialinius santykius, materialinės kultūros aprašymą ir fotodokumentaciją. Tokio tipo leksikone teikiamos specialios definicijos, kurios padeda išgryninti aprašomų sąvokų semantinius niuansus.

Profesoriaus moksliniai tyrimai sutelkti į šiuolaikinių liaudies tarmių transformaciją, leksikologiją ir leksikografiją. Jis yra knygų autorius: Wariantywność fonetyczna w mowie ludności wiejskiej obrzeży Krakowa (1988), Interferencja leksykalna słownictwa gwarowego i ogólnopolskiego (na przykładzie gwar orawskich) (1994), Słownik gwary orawskiej (2003, II leid. 2011). Su kolegomis parengė Słownik współczesnego języka polskiego (1996, red. B. Dunaj), Pieśni z Orawy (2007, su B. Lewandowska), Wesele orawskie dawniej i dziś (2010, su  B. Lewandowska).

Didžiausias jo mokslinis pasiekimas – 12 tomų etnolingvistinis tarminis žodynas Ilustrowany leksykon gwary i kultury podhalańskiej (2015-2019), pelnęs Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto apdovanojimą.

Lapkričio 19 d. 19.30 val. per LRT vyko dokumentinio filmo apie mokslo inovacijas „Ateities istorija. Lietuva“ premjera.

Filme pristatytos ir Fakulteto Prancūzų filologijos katedros doc. dr. Eglės Kačkutės vadovaujamos tyrimų grupės „Apmąstant motinystę“/ “Thinking Motherhood“ tyrimai, analizuojantys motinystės patirtis bei kultūrines jų reprezentacijas.

Anot docentės, gyvename dichotomijos pasaulyje – iš vienos pusės moterys yra skatinamos kuo greičiau grįžti į darbą po motinystės atostogų, kita vertus, vyraujanti kultūra verčia motinas nuolatos būti įsitraukusias į vaikų priežiūrą ir auklėjimą. Šie tyrimai yra ypatingai svarbūs, leidžiantys į motinystę pažvelgti kuo plačiau. 

Filmo įrašą galite rasti čia >>

„Apmąstant motinystę“/ “Thinking Motherhood“  tyrimai pristatomi nuo 20 min 15 s. 

„Kaip gydytojui nėra blogų ligų, taip lingvistui nėra blogų žodžių“, – sako garsus kalbininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentas Antanas Smetona.

Jo manymu, keiksmažodžių vartojimas gyvoje kalboje yra suprantamas dalykas, nes žmonės kalba ne tik tam, kad perduotų informaciją ar paveiktų savo klausytoją, auditoriją, bet ir tam, kad išreikštų neigiamas emocijas.

Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode doc. A. Smetona pasakoja, kas yra grynasis keiksmas, kokią funkciją kalboje atlieka keiksmažodžiai, kokiais tikslais jie vartojami ir kodėl lietuviai dažniausiai keikiasi slaviškai. 

Įrašo klausykite čia>> 

Šventoji keikimosi trejybė

Lietuvių kalboje yra daugiau mažybinių maloninių žodžių negu keiksmažodžių, o lietuviai nėra ta tauta, kuri labai daug keikiasi, tačiau net ir tuo atveju, pasak lingvisto, svarbu apsibrėžti, kas yra laikoma keiksmažodžiu, o kas ne, tam, kad keiksmams viešajame kalbėjime galėtume uždėti cenzūrą, o stipresnis žodis, kuris nėra keiksmažodis, turėtų teisę gyvuoti.

„Pavyzdžiui, „šūdas“ yra keiksmažodis ar ne? Lietuviui tai yra keiksmažodis, bet žemaičiui – ne. Jam tai yra normalus žodis, toks pat kaip ir šiukšlė“, – sako docentas ir siūlo atsakymo, kas yra keiksmažodis, ieškoti tose tautose, kuriose keiksmažodžiai yra atskiras kalbos lygmuo ar net turtas. Tai būtų anglai, rusai, kurie šį kalbos klodą turi nemažai moksliškai ištyrinėtą, ir remiantis ta informacija nustatyti, kas yra keiksmažodis, nėra sunku.

Lietuviškuose žodynuose keiksmažodžiais vadinami žodžiai ar žodžių junginiai, kurių vartosena yra ribojama visuomenės moralės ir kurie yra skirti ką nors įžeisti, neigiamai įvertinti ar pykčiui išreikšti. O doc. A. Smetona siūlo tris konkretesnius kriterijus keiksmažodžiams atskirti.

„Yra šventoji keikimosi trejybė: vyriškas lytinis organas, moteriškas lytinis organas ir sueitis. Juos vadinkite vulgariai ir tai bus keiksmažodžiai. Tai tie žodžiai, atmetus neutralius, mokslinius ir standartinius bei eufemistinius (švelnius) šių kūno dalių pavadinimus bei pridėjus dar fiziologines išskyras (pvz., šūdas, myžalas ir t. t.), ir yra laikomi keikimosi baze. Tuos žodžius reikėtų surašyti į atskirą knygelę ir gerbiamoje kompanijoje ar viešai jų nevartoti“, – sako mokslininkas.

Keiksmažodis – puikus anestetikas?

Suskirsčius keiksmažodžius į tris grupes galima matyti, kad lietuviai neturi daug lietuviškų keiksmažodžių. Tačiau jų sąrašą dažnai papildo rusiški keiksmai. Doc. A. Smetonos teigimu, čia nėra nieko keisto, nes jei necenzūrinę kalbą sudaro išvardyti trys fiziologiniai dalykai, tai visose kalbose jie ir kartojasi.

„Galima spėti, kad rusų kalbos keiksmai Lietuvoje įsigalėjo nuo žemųjų, kriminalinių visuomenės sluoksnių žargono. Kalėjimuose buvo įsigalėjusi rusų kalba, todėl natūralu, kad tas žargonas yra rusiškas ir jis pateko į lietuvių kalbą. Paradoksas yra tas, kad dabartinė jaunoji lietuvių karta rusų kalbos net nemoka, nežino ir nesupranta, o keikiasi rusiškai“, – stebisi pašnekovas.

Bet net ir tuomet keiksmai nelaikomi nereikalinga kalbos šiukšle. Tokie jie pasidaro tada, kai vartojami kasdien ir be jokio tikslo, tampa kiekvieno sakinio dalimi. Jei mes stipriai susižeidžiame ir nusikeikiame, tai keiksmas išsprūs kaip neigiamos emocijos, skausmo išraiška.

„Yra atliktas įdomus eksperimentas. Dviem žmonių grupėms buvo liepta įkišti ranką į ledinį vandenį. Vienai grupei leido keiktis, o kitai – ne. Paaiškėjo, kad ta, kuri galėjo keiktis, ranką šaltame vandenyje išlaikė vos ne dvigubai ilgiau. Taigi keiksmažodis – puikus anestetikas, kodėl jis gali būti nereikalingas? Tik turi būti vartojamas vietoje ir laiku“, – įsitikinęs doc. A. Smetona.

Keikiasi ne tik žemo išsilavinimo žmonės

Manoma, kad keikiasi tik žemo išsilavinimo, nekultūringi žmonės, tačiau pašnekovas patikina, kad keikiasi visi. „Matyt, su viena visuomenės klase keiksmų negalima būtų susieti. Tyrimai rodo, kad daugiausia keikiasi kraštutiniai visuomenės sluoksniai – žemiausias ir aukščiausias. Aš galbūt labiau siečiau keiksmus su miesto kultūra, kurioje išnyksta kaimo moralės ribos ir tarpsta nereglamentuotas, neapibrėžtas, primityvus bendravimas“, – sako VU docentas.

Paklaustas, ar reikėtų bausti žmones, ne vietoje ir ne laiku pavartojusius keiksmažodžius, lingvistas sako, kad bausti reikia tik pagal LR administracinių nusižengimų kodekse nustatytus normų pažeidimus. Baudžiama už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, valstybės politiko, pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą, reiškiamą raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu, žodžiais ir t.t.

Visais kitais atvejais (jei tai nėra viešas kalbėjimas) vartojama necenzūrinė leksika yra ne baudimo, o asmeninis žmogaus kultūros reikalas.

Kokiu tikslu keikiamės?

Pasak pašnekovo, panagrinėjus obsceninės ir stiprios neigiamos leksikos tikslus ir prasmę galima pamatyti platesnę jų reikšmę nei tik emocijų raiška.

Pavyzdžiui, pragmatinis keikimosi tikslas yra kalbinė agresija – pasiuntimas su įžeidimu arba atsisakymas su įžeidimu. Yra situacijų, kur ji yra reikalinga. Galima prisiminti karą Ukrainoje ir kaip kalbinė agresija buvo panaudota Gyvačių salos gynėjų.

Mokslininkas pasakoja, kad keiksmažodžiai gali būti vartojami abejingumui arba dievagojimuisi išreikšti. Be to, vartoti keiksmažodžius galime ir neturėdami jokio pragmatinio tikslo. Tokiu atveju dažniausiai vartojami nebūtinai keiksmažodžiai, bet neigiamai konotuoti žodžiai – pejoratyvai, paprastai nukreipti ne į pašnekovą, o į save patį, todėl jie nėra įžeidžiamieji, o traktuojami kaip emocijų išreiškimas, pvz., įsidūrus adata, užsigavus kojos pirštą. Tokiu atveju keiksmažodžiai padeda gamintis endorfinams.

„Dar vienas dalykas yra pertarai (nereikalingas, kalbant nuolat pasigaunamas žodis), pavyzdžiui, „žinai“, „kaip sakant“, „vadinasi“. Tik vietoj šių pertarų būna vartojami keiksmažodžiai. Tai rodo net ne žmogaus moralę, o retorikos įgūdžių nebuvimą, kalbos aparato ir minties greičio nesutapimą. Kai mintis bėga greičiau už kalbos aparatą, tuomet pradedama pildyti tas tuščias vietas visokiais nereikšmingais žodeliais“, – pabrėžia pašnekovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad keiksmažodžiai gali būti vartojami ne kaip keiksmai, o tiesiog kaip paprasti įvardžiai (pvz, kokį čia š… atnešei?). Taip atsitinka, kai mes pakeičiame neutralius žodžius šiais žodeliais, kurie praranda savo tikrąjį turinį, nes bet kurį daiktą galime pavadinti šituo keiksmu.

Keiksmažodžius taip pat dažnai pasitelkia rašytojai, žurnalistai norėdami charakterizuoti įvairius visuomenės sluoksnius. Yra tokių veikėjų, kuriems charakterizuoti reikia keiksmažodžių. „Jei yra parašyti žinomi rusiški ar angliški kūriniai, kuriuose yra krūvos keiksmažodžių, o vertėjas jų neišverčia, praleidžia, tai yra vertimo brokas. Jei originalo kalba kūrinyje keikiasi, tai išvertus į mūsų kalbą irgi turėtų būti vartojamas keiksmažodis. Koks jis bus, vertėjo reikalas nuspręsti“, – mano doc. A. Smetona.

Amžiaus cenzas keiksmams

Pasak VU dėstytojo, vaikas su pirmais keiksmažodžiais dažniausiai susiduria mokykloje arba jau net ir darželyje, kai patenka į viešojo bendravimo erdvę. Bet ten kalbą vaikai irgi atsineša iš šeimų, kurios turi skirtingas tradicijas ir kalbines patirtis. Vienose šeimose kūno dalys vadinamos išgalvotais ar mažybiniais maloniniais žodžiais, o kitose – įvardijamos oficialiais ar net necenzūriniais žodžiais. Todėl, doc. A. Smetonos manymu, jau iki mokyklos kai ką vaikui pasakyti verta, kad jis nebūtų priblokštas ir traumuotas psichologiškai.

„Kai kurių šių žodžių įvardijimas reikalingas ir mokymo tikslais mokykloje. Ten 4–5 klasėje, kai prasideda lytinis ugdymas, vaikas šalia vaikiškų pavadinimų susipažįsta su moksliniais tų pačių kūno dalių, procesų ir veiksmų pavadinimais. Žvelgiant adekvačiai, per leksikos pamokas galima būtų irgi pasakyti, kad egzistuoja ir kitokios leksikos klodas ir kad dalis tos leksikos yra svetima“, – teigia lingvistas.

Lapkričio 29 – gruodžio 2 dienomis kviečiame į paskaitų ir seminarų ciklą apie lyčių ir motinystės studijas bei tyrimus su profesore Jenny Björklund.

Jenny Björklund laimėjo Vilniaus universiteto studijų tarptautinimo iniciatyvos finansavimą iniciatyvai Lyčių ir motinystės studijos bei tyrimai Baltijos jūros regione. Įgyvendinant šią iniciatyvą ir bendradarbiaujant su Horizon 2020 projektu MotherNet, Jenny Björklund ves seminarus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bakalauro ir magistro studijų programų studentams anglų ir švedų kalbomis, skaitys viešą paskaitą Runaway Moms: Mothers Who Leave their Families in the Twenty-First Century ir konsultuos Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bakalauro ir magistrantūros studijų programų studentus baigiamųjų darbų rengimo klausimais.

Jenny Björklund yra Upsalos universiteto (Švedija) lyčių studijų profesorė. Ji tyrinėja kultūrines ne/savanoriškos bevaikystės, reprodukcinių sprendimų priėmimo ir klimato kaitos reprezentacijas. Ji yra knygų Maternal Abandonment and Queer Resistance in the Twenty-First-Century Swedish Literature (2021) ir Lesbianism in Swedish Literature: An Ambiguous Affair (2014) autorė. Jos darbai taip pat publikuoti žurnaluose Social Science and Medicine, Women’s Studies, Scandinavian Studies, ir Contemporary Women’s Writing.

Apie viešą paskaitą Runaway Moms: Mothers Who Leave their Families in the Twenty-First Century

Kodėl XXI a. švedų literatūroje tiek daug motinų palieka savo šeimas? Šis klausimas yra paskaitų ir seminarų ciklo, kurio metu nagrinėjama, kaip romanai apie šeimas paliekančias motinas gali būti suprantami kaip queer pasipriešinimas švediškiems tėvystės, šeimos ir reprodukcijos idealams, išeities taškas.

Norėdami gauti skaitinius, susisiekite su MotherNet projekto koordinatore doc. dr. Egle Kačkute: 

Profesorės  Jenny Björklund vizitas įgyvendinamas atliekant projektą “Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)”. Projektas finansuojamas pagal Europos Sąjungos Horizon 2020 tyrimų ir inovacijų programą (sutarties numeris 952366).

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min. 

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. 2023 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 30 min.)
3. Dėl kartotinių seminarų ir pratybų koeficiento (doc. Audronė Kučinskienė, 20 min.)
4. Dėl slavistikos ateities (diskusijos tęsinys, 20 min.)
5. Dėl profesorių konkursų (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė)
6. Dėl FilF atstovo ekspertų grupėje nuo Lietuvos „Europos horizonto“ programoje (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė)
7. Latvių kalbos vadovėlio (Agnė Navickaitė-Klišauskienė, Vytautas Rinkevičius, Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė, SKAIDRĀK. Latviešu valoda lietuviešu studentiem) teikimas leidybai (doc. Vytautas Rinkevičius, 5 min.).
8. Magistro darbų teikimas LMA aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursui (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri).
9. Kiti klausimai.

Ar žinote, kas buvo Romeo ir Džuljetos įkvėpimo šaltinis? O gal girdėjote, kodėl JAV Senato rūmai stovi ant Kapitolijaus kalvos? Klasikų asociacija kartu su LRT kviečia pasitikrinti savo žinias apie senovės Graikijos ir Romos mitus, istoriją ir kultūrą pirmąkart organizuojamoje internetinėje „Antikos žinių viktorinoje“.

„Idėja surengti šią viktoriną kilo siekiant parodyti, kad Antika mums daugeliui iš tikrųjų yra gerai pažįstama įvairiais pavidalais. Daugybė mūsų kasdienio gyvenimo elementų vienaip ar kitaip atkeliavo būtent iš Antikos. Demokratija, balsavimas, rinkimai – tik keletas tokių pavyzdžių. Visi jie atrodo itin modernūs, bet buvo pradėti dar senovės Atėnuose V a. pr. Kr.“, – pasakoja Klasikų asociacijos pirmininkė dr. Nijolė Juchnevičienė.

Antikos kultūra, gyvavusi daugiau nei tūkstantmetį, buvo pagrindas Vakarų kultūros raidai. Dažnai nesusimąstoma, kad daugelis architektūrinių elementų, politinių terminų ir tarptautinių žodžių mūsų laikus pasiekė būtent iš Antikos. Politiniai terminai kaip „demokratija“, „respublika“ ar „Senatas“ atsirado prieš kelis tūkstantmečius Senovės Graikijos miestuose-valstybėse ar Romos respublikoje ir vėliau buvo perimti bei pritaikyti modernioms valstybėms. 

Tą patį galima pasakyti ir apie daugybę kultūrinių ar architektūrinių sąvokų bei konceptų, kurie atsirado dar Antikoje. Be kultūrinių romėnų bei graikų išradimų būtų sunku įsivaizduoti kasdienybę. Retai susimąstoma, kad tokie įprasti architektūriniai elementai, kaip cementas, plytos, kolonos, arkos ar skliautai po visą Europą buvo išplatinti būtent romėnų.

„Dažnai nesusimąstome, kad tai, kas mums atrodo įprasta ir šiuolaikiška, iš tikrųjų buvo sugalvota dar prieš kelis tūkstančius metų. Smagiais ir žaismingais šios viktorinos klausimais norime parodyti, kad kiekvienas apie Antiką žinome daugiau, nei manome“, – teigia dr. Nijolė Juchnevičienė.

Viktorinos dalyviai turės per kuo trumpesnį laiką atsakyti į iš viso penkiolika klausimų iš įvairių kategorijų. Žinios bus tikrinamos apie antikinę mitologiją, kultūrą, literatūrą, istoriją ir asmenybės. Žinote daugiau, nei manote, tad pasitikrinkite savo žinias „Antikos žinių viktorinoje“.

„Antikos žinių viktorinoje“ kviečiami dalyvauti visi besidomintys Antikos kultūra ar tiesiog norintys pasitikrinti savo žinias. Viktorina vyks lapkričio 24 d. internetiniu adresu www.antikosviktorina.lrt.lt.

Vilniaus universiteto (VU) Lietuvių literatūros katedros profesorius, poetas, literatūrologas ir buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo vienoje žiūrimiausių JAV laidų „60 minučių“ („60 minutes“). CBS kanalo laidoje prof. M. Kvietkauskas pasakojo apie Vilniuje sukauptą rašytinį žydų religijos, kultūros ir istorijos lobyną.

„Jidiš literatūra man yra poezijos, grožio ir žmonių likimų jungtis, kupina išgyvenusiųjų ir aukų balsų. Taip pat svarbu, kad joje iškyla nuo totalitarizmo blogio šią kultūrą ir bendruomenę bandžiusių gelbėti herojų likimai“, – laidoje tvirtino prof. M. Kvietkauskas.

Literatūrologas minėjo, kad žydiškąjį Vilniaus paveldą jis, būdamas paauglys, turėjo atrasti pats. Anuomet mokykloje apie Holokaustą nemokė, todėl daugelis turėjo labai miglotą supratimą apie sostinėje klestėjusią žydų bendruomenę ir kultūrą. Tik sulaukęs septyniolikos jis pagaliau aptiko išblukusius užrašus jidiš kalba senamiestyje. Vėliau, augant smalsumui, šios kalbos ėmė mokytis ir pats.

Laidos vedėją Joną Wertheimą VU profesorius pakvietė apsilankyti sostinės Šv. Jurgio bažnyčioje, ilgus metus slėpusioje žydiškojo Vilniaus literatūrinį paveldą. Tuo metu doktorantas M. Kvietkauskas bažnyčioje pradėjo lankytis 2001 m., rašydamas disertaciją apie Vilniaus XX a. pradžios daugiakalbę, tarp jų ir jidiš, literatūrą: „Skaitydavau knygas, kurių daugelis buvo iš Vilniaus geto bibliotekos. Kai kurios knygos buvo su geto bibliotekos antspaudais, su skaitytojų, kurie vėliau buvo išvežti į Panerius, prierašais.“

Nuotr. Justino Auškelio

Laidoje išsamiai pasakojama apie Vilniaus žydų kultūros vertybių gelbėjimą karo ir pokario metais, apie vadinamąją Vilniaus geto „Popieriaus brigadą“ ir dabartinę Judaikos instituto JIVO veiklą Niujorke.

Laidoje taip pat dalyvavo JIVO generalinis direktorius Jonathanas Brentas. Kita viešnia – Hadas Kalderon, XX a. ketvirtojo dešimtmečio Vilniaus poeto Abraomo Suckeverio vaikaitė. Jos senelis Antrojo pasaulinio karo metais tapo vienu „Popieriaus brigados“ lyderių.

„Popieriaus brigada“ vadintas Vilniaus žydų kultūrinis ir mokslinis elitas, turėjęs padėti į Vilnių įsiveržusių nacių administratoriams įvertinti 1925 m. mieste įkurto JIVO kolekciją. Nors vokiečiai planavo pagrobti meno kūrinius ir retas knygas, o visa kita sudeginti, „Popieriaus brigada“ turėjo savų sumanymų. Svarbiausius rankraščius ir meno kūrinius, įskaitant Pablo Picasso eskizą, jie paslapčia išgabeno į po geto namais esančias slėptuves.

Didžioji dalis po Antrojo pasaulinio karo išlikusių jidiš ir hebrajų kalba parašytų raštų atsidūrė sovietinės administracijos rankose. Į Šv. Jurgio bažnyčią, tuometinius Knygų rūmus, pateko knygos iš išplėštų dvarų, vienuolynų bibliotekų, taip pat atkeliavo geto bibliotekos, žydiškos knygos iš religinių mokyklų, ješivų – judaizmo dvasinių seminarijų.

Keliasdešimt tonų medžiagos buvo perduota Knygų rūmų direktoriui dr. Antanui Ulpiui su pavedimu ją sunaikinti. Tačiau jis nepakluso nurodymams ir, sukatalogavęs lobį, paslėpė jį po barokiniais Šv. Jurgio bažnyčios skliautais. Daugiau nei 40 metų slėpti leidiniai atrasti griūnant Sovietų Sąjungai. Vėliau dalis šio turto iškeliavo į JIVO Niujorke, kita – padalyta tarp kelių svarbiausių Lietuvos mokslo institucijų.

Žiūrėti visą laidą >

VU Skandinavistai lapkričio 18 d. švenčia 30(1) metų jubiliejų ir kviečia pasiklausyti pranešimų ir diskusijų – gyvai ar nuotoliniu būdu.

Programa lietuvių kalba >

Programa anglų kalba >

2021 m. balandžio 1 d. startavusio tarptautinio edukacinio projekto TestU Online – nemokamas testų portalas mokymui(si), finansuojamas pagal Erasmus+ programą (Nr. 2020-1-SK01-KA226-SCH-094341) įgyvendinimas įgauna pagreitį. Spalio 24-25 dienomis projekto partneriai susitiko Leipcigo universitete Vokietijoje svarbiausiems techniniams projekto įgyvendinimo darbams testuoti.

Projekto partnerių susitikime, kuris vyko 2021 m. rugsėjo pabaigoje Graco mieste Austrijoje, daugiausia dėmesio buvo skirta organizaciniams klausimams, konkrečioms projekto esmę sudarančių modelinių užduočių kūrimo problemoms ir jų techninio įgyvendinimo galimybėms.

Projekto partnerių susitikime 2022 m. spalio pabaigoje Leipcigo universitete Vokietijoje buvo testuojamos techninės e.mokymo(si) platformos galimybės, aptariami galimų kurti užduočių modeliai, jų tinkamumas mokant skirtingų užsienio kalbų. Nemokamas testų portalas jau yra sukurtas, tačiau juo kol kas naudojasi tik jų kūrėjai. Iki šių metų pabaigos planuojama užbaigti pirminį TestU internetinio puslapio variantą ir pateiktį jį užsienio kalbų mokytojų ir dėstytojų vertinimui. Jų atsiliepimai padės projekto partnerių komandoms patobulinti esamą tinklalapį, užsienio kalboms mokytis kuriamas užduotis ir kitus aspektus.

Paskutinis projekto partnerių susitikimas planuojamas 2022 m. balandžio mėnesį Vilniuje.

Projekte TestU Online dalyvauja VU Filologijos fakulteto komanda (dr. Ingrida Kisieliūtė, doc. dr. Jelena Konickaja, Aida Jungaitytė). Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto komanda šiame projekte bendradarbiauja su bit Schulungscenter GmbH centru (Gracas, Austrija), Adomo Mickevičiaus universitetu (Poznanė, Lenkija), Leipcigo universitetu (Vokietija). Projekto organizatorius – tarptautinė jaunimo nevyriausybinė organizacija E@I (Slovakija, www.ikso.net).

Projekto tikslas – sukurti nemokamą daugiakalbę internetinę e. mokymosi platformą, kurioje būtų galima greitai ir lengvai kurti įvairias užduotis, testus, pratimus ir pan. Kuriama platforma numato nemokamą prieigą, nemokamą turinį, nemokamas priemones.

2022 m. lapkričio 3 - 4 dienomis VU Filologijos fakultete įvyko tarptautinė mokslinė konferencija "Perspectives de langue(s) dans les littératures d'expression française" ("Kalbos (-ų) perspektyvos literatūroje prancūzų kalba"), kurią surengė VU Prancūzų filologijos katedra ir Baltstogės universiteto Filologijos fakultetas (Lenkija).

Pirmą konferencijos dieną Lozanos (Šveicarija) universiteto tyrėjas Dr. Alain Ausoni perskaitė plenarinį pranešimą, kuriame, remdamasis savo prancūzų kalbos kaip svetimos kalbos dėstytojo patirtimi aptarė originalių prancūzų literatūros tekstų, naudojamų prancūzų kalbos dėstymo vadovėliuose, korpusą. Konstatuodamas, kad daugumą jų sudaro dvikalbių autorių, kurių gimtoji kalba nėra prancūzų, bet kurie rašo prancūzų kalba, tekstai, jis teigė, kad  tekstų pasirinkimą motyvuoja ne tik tai, kad jie parašyti užsienio studentams prieinama prancūzų kalba, bet ir tai, kad juose perteikiama užsienio kalbą besimokančiųjų patirtis.  

Pirmos dienos pabaigoje rašytoja ir tyrėja Dr. Catherine Dousteyssier-Khoze iš Durheimo universiteto (Didžioji Britanija) perskaitė savo romano "La logique de l'amanite" ("Musmirės logika") ištrauką, nemenkai sudominusią konferencijos dalyvius ir paskatinusią jų diskusiją su autore.

Antrą konferencijos dieną pradėjo Bristolio universiteto (Didžioji Britanija) profesorės Natalie Edwards plenarinis pranešimas. Jame šiuolaikinės Polinezijos rašytojos Chantal Spitz kūrybos pavyzdžiu išsamiai aptarta daugiakalbiškumo problema buvusių Prancūzijos kolonijų literatūroje. N. Edwards pateikė naują daugiakalbės literatūros interpretacijos teorinį modelį, kuriame tekstų daugiakalbiškumas siejamas su antikolonijine rašytojų pozicija ir siekiu atkreipti dėmesį autochtoniškas ir daugiakalbes tų šalių kultūras ir literatūras. 

Rytinėje sesijoje perskaityti trys pranešimai. Dr. Joanna Kotowska-Miziniak iš Vroclavo universiteto (Lenkija) analizavo keiksmažodžių, grubių žodžių ir posakių, kaip sakytinės kalbos apraiškų, vartojimą Henri Barbusse'o romane "Le Feu" ("Ugnis") ir šiuolaikinio rašytojo A. Kourouma kūryboje. Dr. Edyta Sacharewicz (Baltstogės universitetas) aptarė afrikiečių kilmės rašytojos Ken Bugul romanų kalbos raidą. Doc.dr. Eglė Kačkutė (Vilniaus universitetas) nagrinėjo motinos balso, sakytinės kalbos ir rašytinio teksto santykį šiuolaikinės Kanados rašytojos Ablos Farhoud romane "Le bonheur a la queue glissante" ("Nesugaunama laimė").

Popietinėje sesijoje išklausyti du pranešimai. Dr. Métou Kané (Dramblio kaulo kranto respublika, Abidžanas) susitelkė ties gimtosios sakytinės ir literatūrinės prancūzų kalbos santykiu afrikiečių rašytojo Konano Roger Langui kūryboje. Profesorė Ewa Kalinowska (Varšuvos universitetas) perskaitė išsamų pranešimą apie prancūzų kalbos paplitimą Afrikos žemyne ir prancūziškai rašančių kūrėjų būtį sudėtingoje įvairialypėje kalbinėje aplinkoje.

Konferencijos svečiai turėjo galimybę susipažinti su turtinga Vilniaus universiteto bibliotekos istorija. Ekskursiją prancūzų kalba po centrinės bibliotekos sales, Observatorijos ir Didįjį kiemą vedė prancūzų filologijos absolventė Laura Sabalaitė.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. lapkričio 11 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusių posėdžių protokolų tvirtinimas, artimiausių posėdžių darbai (prof. Jurgis Pakerys, 10 min.)
2. 2023 m. priėmimo į Filologijos fakulteto studijų programas plano svarstymas ir tvirtinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 30 min.)
3. Dėl kartotinių seminarų ir pratybų koeficiento (doc. Audronė Kučinskienė, 20 min.)
4. Dėl slavistikos ateities (diskusijos tęsinys, 20 min.)
5. Audronės Kučinskienės parengto Cicerono „Oratoriaus“ vertimo su komentarais teikimas leidybai (doc. Audronė Kučinskienė, 5–10 min.)

Džiaugiamės galėdami pranešti, kad pirmoji Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos premija paskirta prof. habil. dr. Kęstučiui Nastopkai už išliekamosios vertės mokslo tyrimus, meistriškai jungiančius literatūrologinę komparatyvistiką ir semiotiką.

Kviečiame į šventinę premijos įteikimo popietę lapkričio 11 d. 15:30 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto I aukšto salėje. Dalyvaus laureatas, sveikins doc. dr. Dainius Vaitiekūnas ir dr. Manfredas Žvirgždas, renginį ves prof. Aušra Jurgutienė.

Prisijungimo nuoroda > 
  Meeting ID: 893 1923 1498
  Passcode: 039103

Taip pat lapkričio 14 d., pirmadienį, 17.00 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto II aukšto salėje kviečiame į mokslinę diskusiją su prof. habil. dr. Kęstučiu Nastopka „Įsiklausymai ir įsiskaitymai: semiotikos ir komparatyvistikos paralelės“, kurią moderuos prof. Dainius Vaitiekūnas.

Juliaus Kalinsko nuotr.

Nuo 2022 m. spalio iki gruodžio fakultete vyksta Lituanistinių studijų katedros organizuojamas 10 nuotolinių paskaitų ciklas užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams ir bendruomenėms. Paskaitas skaito gausus būrys fakulteto dėstytojų. Paskaitos yra skirtos dvikalbystės, kalbos išlaikymo, tarmių gyvavimo emigracijoje, praktinio kalbos mokymo, lietuvių vaikų literatūros, lietuvių vardų temoms. Taip pat klausytojai bus supažindinti su lengvai suprantama kalba ir į Lietuvą grįžusių vaikų situacija, o paskaitų ciklą pabaigs Kalėdų dainų tema.

Paskaitos sulaukė didelio populiarumo – užsiregistravo 183 klausytojai net iš 29 šalių: Airijos, Armėnijos, Australijos, Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Čilės, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Japonijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Kolumbijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Rumunijos, Suomijos, Švedijos, Turkijos, Urugvajaus, Vengrijos ir Vokietijos. Iš išvardinto šalių sąrašo matyti ir visai naujų šalių, kur anksčiau nebuvo lietuvių bendruomenių.

Beveik du trečdaliai klausytojų yra mokytojai ir dėstytojai (60 proc.), ketvirtadalis yra tėvai (24 proc.), nemažą dalį sudaro lituanistinių mokyklų vadovai (18 proc.) ir lituanistinių mokyklų tėvų komiteto nariai (3 proc.), taip pat prie paskaitų jungėsi lituanistinių mokyklų savanoriai (15 proc.), o likę 10 proc. – žmonės, kuriems įdomi ši tema, nes su ja vienu ar kitu būdu patys susiduria darbe ar asmeniniame gyvenime.

Nuotraukos iš doc. dr. Ritos Juknevičienės ir Aurelijos Kaškelevičienės paskaitų.

Kviečiame bendruomenę dalyvauti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto vykdomo Erasmus+ projekto „QuILL – Kalbų mokymo(si) kokybė“ (KA2- Strateginių Partnerysčių aukštajame moksle programa, projekto Nr. 2020-1-PT01-KA226-HE-094809) mokymuose. Mokymai susideda iš trijų etapų:

• Projekto rezultatų pristatymas (2 ak.val.) lapkričio 11 d. 15:00 val. nuotoliniu būdu. Kviečiame registruotis >
  Prisijungimo į mokymus nuoroda >

• Savarankiškas projekto medžiagos testavimas (6 ak. val.). Testuojamos medžiagos dalyvių individualus konsultavimas lapkričio 11 - 20 dienomis (6 ak. val.).

• Projekto klausimyno pildymas (2 ak.val.)* iki lapkričio 22 d.

* Projekto dalyviai mokomi pagal Mokymosi visą gyvenimą programą „Kalbų mokymo(si) kokybė“. Programos trukmė - 16 ak. val. Įvykdžius visus tris programos etapus, išduodamas VU Senato patvirtintas Mokymosi visą gyvenimą (MVG) programos pažymėjimas.

2022 m. lapkričio 7-11 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute vyks trys Erasmus projekto THINK4JOBS renginiai. THINK4JOBS projekto tikslas yra stiprinti universitetų ir verslo institucijų bendradarbiavimą, siekiant efektyvių studentų kritinio mąstymo (KT) ugdymo formų.

2022 m. lapkričio 7-11 d. vyks Think4Jobs projekto mokymai (LTTA).

THINK4JOBS projektas vienija tarpdisciplininę mokslininkų iš Graikijos, Vokietijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos komandą, atstovaujančią aukštojo mokslo institucijas (AMI)  ir darbo rinkos organizacijas (DRO). Projekto partneriai pristatys projekto rezultatus apie kritinio mąstymo (KM) ugdymą įvairiose disciplinose ir glaudaus bendradarbiavimo tarp AMI ir DRO svarbą. Renginyje taip pat dalyvaus išoriniai KT ekspertai, kurie pasidalins savo tyrimų išvadomis apie įvairius KM aspektus. Kolegos iš Užsienio kalbų instituto: Liudmila Arcimavičienė, Ovidiu Ivancu, Simona Kontrimienė, Roma Kriaučiūnienė, Adam Mastandrea ir Svetozar Poštič skaitys pranešimus apie KM plėtros galimybes užsienio kalbų mokymo ir mokymosi procese. LTTA programą rasite čia:

2022 m. lapkričio 10-11 dienomis THINK4JOBS vyks 3-iasis tarptautinis projekto partnerių iš Graikijos, Vokietijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos susitikimas, kurio metu  bus aptarti projekto rezultatai per 25 bendradarbiavimo mėnesius ir numatomi  tolesni sklaidos žingsniai.

2022 m. lapkričio 11 d. vyks Kritinio mąstymo forumas. Pagrindinė forumo pranešėja prof. dr. Daiva Penkauskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, Lietuva) pristatys nacionalinių KM tyrimų rezultatus aukštosiose mokyklose ir darbo rinkoje. Projekto THINK4JOBS partneriai dalinsis savo tarpdisciplininių tyrimų, susijusių su KM plėtra AMI ir DRO rezultatais.

Daugiau informacijos apie Think4jobs projektą >

Naujausioje tinklalaidės Kalba kalba laidoje – pokalbis su Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docente, vertėja Carmen Caro Dugo. Kalbėta apie tai, kas lemia vertėjo sprendimą rinktis vieną ar kitą kūrinį, kaip ir kodėl ispaniškai suskambėjo Antano Baranausko „Anykščių šilelis“ ar Kristijono Donelaičio „Metai“, kokius įspūdžius šių klasikinių lietuviškų tekstų vertimai palieka ispanakalbiams skaitytojams.

Kviečiame pamėgti tinklalaidės YouTube kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify, Google Podcasts ir t.t.

• YouTube > 
• Spotify > 
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts > 

Lapkričio 17–18 d. kviečiame apsilankyti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bei Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto rengiamoje tarptautinėje konferencijoje Literary Canon Revision in Post-Communist Societies. Renginys vyks VU Filologijos fakultete, V. Krėvės (118) aud.

Plenarinius pranešimus skaitys prof. Dalia Satkauskytė (LLTI) ir Jevgenij Dobrenko (Venecijos Ca’ Foscari universitetas). Konferencijoje taip pat dalyvaus literatūros kanono tyrėjai iš Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Kroatijos.

Konferencijos programa >

Pranešimų tezės >

Maloniai kviečiame lapkričio 10 d., 17 val., Vinco Krėvės aud., į Lietuvos ir Ispanijos diplomatinių santykių 100-mečio minėjimą, kuriame dalyvaus Ispanijos karalystės ambasadorė Nieves Blanco Díaz, Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, eilėraščius lietuvių ir ispanų kalbomis skaitys fakulteto dėstytojai, eilėraščių vertėjai. Sveikinimo žodį tars ir Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas. 

Per minėjimą bus pristatoma knyga „22 eilėraščiai šimtmečiui“. Ji sudaryta iš 22 eilėraščių: 11 lietuvių poetų su vertimu į ispanų kalbą, ir 11 ispanų poetų su vertimu į lietuvių kalbą. Eilėraščius vertė Fakulteto dėstytojai Aistė Kučinskienė, Dovilė Kuzminskaitė, María Sebastia, Carmen Caro, taip pat žymi ispanistė Birutė Cipljauskaitė, buvusi ispanų filologijos studentė Ieva Emilija Rozembergaitė, ir kiti.