Naujienos

VU Filologijos fakulteto Įvairiakalbių tyrimų centras ir Europos modernių kalbų centras (EMKC) organizuoja profesinio tobulėjimo seminarą pedagogams „Kaip kuriame mokymosi aplinką, kurioje visos kalbos yra svarbios“.

Data: 2022 m. spalio 6-7 d.
Vieta: Universiteto g. 7, Vilnius, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas, A9 auditorija.
Lektoriai: EMKC ekspertės Marie Christine CLERC GEVREY (Prancūzija) ir Lea ŠTIBERG (Slovėnija)
Seminaro kalba: anglų

Programa >

Seminaro metu dalyviai gilins žinias apie plurilingvistinio mąstymo ugdymą, diskutuos apie visos mokyklos įsitraukimą, kuriant mokymosi aplinkas, susipažins su priemonėmis, kurios paskatina ir įgalina mokinius kalbų mokytis integruojamų dalykų dermėje bei atliks praktines užduotis pasirengimui savo mokyklos bendruomenėje kurti kalboms draugišką mokymosi aplinką.

Atsižvelgdami į seminaro tikslus ir turinį, kviečiame dalyvauti mokyklų komandas, kurias sudaro 2-4 mokyklos atstovai (pvz., kalbos mokytojas, nekalbinio dalyko mokytojas ir ugdymo įstaigos administracijos darbuotojas; taip pat įsijungti gali skirtingų kalbų mokytojai).

Seminaras yra nemokamas. Dalyviai gaus kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus.

Registracija: jeigu susidomėjote, rašykite Eglei Petronienei adresu ir jums išsiųsime registracijos formą.

Balandžio 29 d. vyko kasmetinė Skandinavistikos centro baigiamųjų darbų konferencija. Ji atvira visiems: į ją susirenka Skandinavistikos centro dėstytojai, įvairių metų ir programų skandinavistikos studentai, taip pat alumnai. Priklausydamas pastarajai grupei, nusprendžiau darbe pasiimti laisvą dieną ir atvykti pamatyti prieš keletą metų savo kuruotus „fuksus“. Taip jiems ir pasakiau: „Atėjau jūsų palaikyti iki paskutinės minutės.“

Kartu į šią konferenciją mane atvedė smalsumas, kaip vyksta darbų pristatymai gyvoje ir pilnoje žmonių auditorijoje. Savąjį bakalauro darbą prieš metus apgyniau žvelgdamas į kompiuterio ekraną, mūsų studentų konferencija taip pat vyko tokiu būdu.

Teodoras Bieliackinas – pirmasis Lietuvos skandinavistas

Kaip įprasta, pirmąjį pranešimą konferencijoje skaito dėstytojai. Šiemet išgirdome mūsų literatūros dėstytojos Ievos Steponavičiūtės-Aleksiejūnienės pasakojimą apie pirmąjį profesionalų Lietuvos skandinavistą – žydų kilmės intelektualą Teodorą Bieliackiną (1907–1947). Į Islandiją atvykęs tarpukariu, jis ten baigė islandų kalbos ir literatūros studijas, svajojo grįžti į Lietuvą, dirbti Lietuvos ir Skandinavijos suartinimui, bet dėl karo ir Lietuvos okupacijos liko Islandijoje. T. Bieliackinas reiškėsi ne tik kaip vertėjas ir rašytojas, bet ir įsitraukė į politinę veiklą, islandų spaudoje aktyviai priešinosi vietos komunistų skleidžiamai dezinformacijai apie Baltijos šalis. Pranešime buvo pristatomas jo sumanymas įsteigti Islandijoje Lietuvos diplomatinę atstovybę ir įkurti lietuvių koloniją. Ir nors šio plano T. Bieliackinui per savo trumpą gyvenimą nepavyko realizuoti ir jo vardas ilgus dešimtmečius buvo nugrimzdęs užmarštin, dabar jo asmenybe ir veikla domisi ir Lietuvos, ir Islandijos tyrėjai.

Platus temų spektras

Pagrindinė konferencijos dalis, žinoma, buvo studentų baigiamieji darbai. Šiemet jų buvo arti penkiasdešimties. Mat skandinavistikos studijų programa apima net keturis variantus: švedų, danų, norvegų, taip pat suomių ir švedų – būtent šias dvi kalbas studijavau aš pats. Tiesa, šiemet šios programos absolventų nėra, bet prie bakalaurantų prisijungė ir magistrantai, kurie studijuoja skandinavų kalbas jungtinėje programoje „Šiaurės Europos kalbos ir kultūros“. Konferenciją sudarė dvi dalys: magistrantai ir dalis bakalauro studijų studentų skaitė pranešimus, kiti savo tyrimus pristatė plakatų forma.

Studentų tyrimų spektras labai platus. Iš įvairių perspektyvų (ekokritikos, motinystės studijų, psichoanalizės, mitopoetikos, naratologijos ir kitų) studijuojama skandinavų literatūra ir kinas. Gilinamasi į miesto ar įvairių kultūrų (pavyzdžiui, samių) reprezentacijos, moteriškumo ir vyriškumo konstravimo, literatūros recepcijos problemas. Rašoma ir apie skandinavų repą bei humorą. Tarp kalbotyrai skirtų darbų dominuoja sociolingvistiniai tyrimai, pavyzdžiui, lyginamos Lietuvos ir Skandinavijos tarminio prisitaikymo nuostatos ar kalbinė mandagumo raiška politiniuose debatuose.

Moksliškai studijuojama skandinavų gramatika, nemažai vertimo problemoms skirtų darbų, yra ir edukologinių tyrimų. Skaitę pranešimus susilaukė auditorijos klausimų, bet daugiausia diskusijų ir smagaus šurmulio kilo per plakatų sesiją. Plakatus rengę studentai įsitaisė kiekvienas prie savo stendų ir vis sulaukdavo svečių. Dėstytojai, o ir studentai keliavo nuo stendo prie stendo, kartais susidarydavo net grūstys, nes įsitraukus į mokslinę diskusiją norėjosi tęsti ją toliau, o kiekvienas naujai priėjęs vėl iškeldavo naujų klausimų. Ne vienas studentas giliai atsidusęs konferencijos pabaigoje pripažino, kad tai buvo puikios pratybos prieš baigiamųjų darbų gynimą, o naudingi publikos komentarai suteikė konstruktyvių impulsų darbą tęsti ir užbaigti.

Valborga – tradicinė pavasario šventė

Pasibaigus konferencijai švedų lektorė Ulrika ir kiti dėstytojai pakvietė visus į kiemelį švęsti Valpurgijos nakties, arba Valborgos. Tai yra germanų šalių pavasario šventė, minima paskutinę balandžio naktį, pagerbiant anglosaksų vienuolę šventąją Valpurgą. Iš viso Šiaurės šalių regiono ši šventė labiausiai paplitusi Švedijoje (valborg) ir Suomijoje (vappu) – tuo tarpu Danija ir Norvegija panašiai švenčia Vidurvasarį (pagal mūsų kalendorių – Jonines).

Valborgos šventė populiariausia tarp studentų: tiek Švedijoje, tiek Suomijoje jaunuoliai išeina į gatves, dėvėdami baltas studentiškas kepurėles (suom. ylioppilaslaki, šved. studentmössa), dainuojamos įvairios dainos. Įprastas šios šventės atributas – didžiulis laužas, simbolizuojantis piktųjų dvasių ir raganų išnykimą ir šviesos pergalę prieš tamsą.

Žinoma, laužo nekūrėme, o ir baltų kepurėlių neturėjome. Tačiau sugiedojome kartu keletą švediškų studentiškų dainų ir taip paminėjome šią seną Skandinavijos, o ir mūsų centro tradiciją.

Vieta, kur norisi vėl ir vėl grįžti…

Baigęs skandinavistikos (suomių ir švedų kalbų) studijas, nusprendžiau padaryti metų pertrauką, skirti laiko poilsiui ne tik nuo akademinės veiklos, bet ir apgalvoti, ką norėčiau veikti ir kur save matau toliau. Tačiau per tuos metus ryšys su dėstytojais nenutrūko. Kadangi suomių ir švedų programa Vilniaus universitete gana nauja (priklausau antrajai kartai, baigusiai dvi Šiaurės šalių kalbas), jiems įdomu buvusių studentų grįžtamasis ryšys: su mumis tariamasi, ką vertėtų keisti studijų plane, kaip optimaliai išdėlioti dalykus, kad studijos būtų kuo naudingesnės naujiems studentams.

Džiaugiuosi turėdamas galimybę grįžti į universitetą kaip alumnas. Visada gera susitikti su savo buvusiais dėstytojais, studijas tebetęsiančiais kolegomis studentais ar dalyvauti tokiose konferencijose kaip ši. Kartu gera matyti ateinančius čia studijuoti naujus žmones, siekiančius pažinti šį lietuviams vis dar „egzotišką“ pasaulio kraštą – Skandinaviją, jungiančią daug bendro turinčias, bet ir individualiai savitas šalis.

Jokūbas Kodoras 

Serijoje “Scandinavistica Vilnensis. Mokomosios knygos” išleista Baltijos kalbų ir kultūrų instituto lektorės Ramunės Dambrauskaitės Muralienės parengta „Švedų kalbos gramatika“. Tai elektroninė PDF formato knyga, laisvai prieinama adresu Vol 16 (2022): Ramunė Dambrauskaitė Muralienė. Švedų kalbos gramatika / Swedish Grammar | Scandinavistica Vilnensis (vu.lt) ir spausdinta knyga (tiražas – 100 egzempliorių). Gramatikos rankraščio rengimą iš dalies rėmė Norvegijos finansinis mechanizmas, finansavęs projektą „Norvegų ir kitų skandinavų kalbų studijų plėtra Vilniaus universitete“, kurio metu Skandinavistikos centre buvo rengiamos Šiaurės šalių kalbų gramatikos ir žodynai. Gramatikos leidybą rėmė Švedijos ir Lietuvos bendradarbiavimo fondas (Sweden–Lithuania Cooperation Fund).

Kviečiame skaityti daugiau:

• Vol 16 (2022): Ramunė Dambrauskaitė Muralienė. Švedų kalbos gramatika / Swedish Grammar | Scandinavistica Vilnensis (vu.lt)

• Vilniaus universiteto leidyklos naujiena: „Švedų kalbos gramatika“ | VU naujienos

Gegužės 23-24 dienomis įvykus pakartotiniam balsavimui Senato rinkimuose Filologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Teisės fakultetuose ir Gyvybės mokslų centre, 2022 metų gegužės 26 d. Centrinė rinkimų komisija registravo išrinktus naujos kadencijos Vilniaus universiteto Senato narius. Vilniaus universiteto Senato nariais tapo:

Prof. dr. Viktoras Masevičius (Chemijos ir geomokslų fakultetas)
Prof. dr. Darijus Veteikis (Chemijos ir geomokslų fakultetas)
Prof. dr. Greta Drūteikienė (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)
Prof. dr. Rimvydas Skyrius (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)
Prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė (Filologijos fakultetas)
Doc. dr. Vilma Zubaitienė (Filologijos fakultetas)
Doc. dr. Antanas Kairys (Filosofijos fakultetas)
Doc. dr. Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas)
Prof. dr. Darius Abramavičius (Fizikos fakultetas)
Doc. dr. Ramūnas Aleksiejūnas (Fizikos fakultetas)
Prof. dr. Robertas Grigalaitis (Fizikos fakultetas)
Prof. dr. Aidas Matijošius (Fizikos fakultetas)
Prof. habil. dr. Gintautas Tamulaitis (Fizikos fakultetas)
Vyriaus. m. d. habil. dr. Saulius Klimašauskas (Gyvybės mokslų centras)
Prof. dr. Eglė Lastauskienė (Gyvybės mokslų centras)
Vyriaus. m. d. dr. Mindaugas Zaremba (Gyvybės mokslų centras)
Vyresn. m. d. dr. Daiva Baltriukienė (Gyvybės mokslų centras)
Doc. dr. Justina Poškienė (Istorijos fakultetas)
Doc. dr. Nerijus Šepetys (Istorijos fakultetas)
Prof. dr. Virginija Jurėnienė (Kauno fakultetas)
Doc. dr. Ilona Kiaušienė (Kauno fakultetas)
Doc. dr. Renata Matkevičienė (Komunikacijos fakultetas)
Doc. dr. Andrius Šuminas (Komunikacijos fakultetas)
Prof. habil. dr. Mindaugas Bloznelis (Matematikos ir informatikos fakultetas)
Prof. dr. Julius Žilinskas (Matematikos ir informatikos fakultetas)
Doc. dr. Martynas Manstavičius (Matematikos ir informatikos fakultetas)
Prof. dr. Eugenijus Gefenas (Medicinos fakultetas)
Prof. dr. Saulius Ročka (Medicinos fakultetas)
Prof. dr. Janina Tutkuvienė (Medicinos fakultetas)
Prof. dr. Renata Macaitienė (Šiaulių akademija)
Doc. dr. Nerija Putinaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)
Doc. dr. Deividas Šlekys (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)
Prof. dr. Ramūnas Birštonas (Teisės fakultetas)
Prof. dr. Jonas Prapiestis (Teisės fakultetas)
Prof. dr. Tadas Gudaitis (Verslo mokykla)

Vadovaujantis Statutu naujos kadencijos Senato nariais taip pat taps 9 Universiteto studentų atstovybės nustatyta tvarka paskirti arba išrinkti studentų atstovai bei Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas (Senato narys pagal pareigas).

Pirmasis naujos kadencijos Senato posėdis bus paskelbtas iki š. m. birželio 13 d.

Maloniai pranešame, kad paskelbtas Filologijos fakulteto Mokslo kolegijos atrinktų aukšto lygio 2021 m. mokslo darbų sąrašas.

Parsisiųsti sąrašą >

2022 m. gegužės 21 d. amžinybėn iškeliavo ilgametė Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros dėstytoja ir vertėja Lilija Dvarionaitė-Talmantienė.

Lilija Talmantienė gimė 1938 m. sausio 25 d. Panevėžyje. 1941 m. šeima persikėlė į Kauną. 1955 m. Lilija įstojo į Vilniaus universiteto tuometį Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti anglų kalbos ir literatūros. Baigusi studijas dirbo Anglų filologijos katedroje iki pat išėjimo į pensiją 2000 metais. Ji dėstė anglų kalbos leksiką, leksikologiją, akademinį rašymą, kitus, daugiausiai su anglų kalbos praktinių gebėjimų ugdymu susijusius dalykus. Yra parengusi metodinių priemonių, be to, išvertusi grožinės literatūros, pavyzdžiui, Ričardo Bacho Džonataną Livingstoną Žuvėdrą, ir populiariosios psichologijos knygų. 

Kilusi iš garsios Dvarionų giminės, dėstytoja Talmantienė buvo nepaprastai smalsi, apsiskaičiusi, plačių pažiūrų, lengvai bendraujanti. Ne vienas yra pastebėjęs ir jos tvirtą charakterį. Dėstytoja nevengė diskusijų net ir aštresnėmis temomis, gebėjo apginti savo nuomonę. Polinkį kalboms matyt bus paveldėjusi iš savo mamos, kuri be gimtosios mokėjo dar devynias kalbas. 

Talmantienė buvo talentinga dėstytoja. Studentus ji ugdė tarsi be jokių pastangų. Kaip yra sakiusi viena jos studentė, dėstytoja mokė užduodama klausimus, o atsakymų į juos reikėjo ieškoti patiems. Užsiėmimuose vyravo diskusijų atmosfera, o tai anais laikais nebuvo dažna. Dėstytoja derino savyje aukščiausio lygio profesionalumą ir šiltą, mielai su studentais ir kolegomis bendraujantį žmogų.

Daugybė anglistų kartų turėjo laimės būti dėstytojos Lilijos Tamantienės studentais. Jai išėjus, jie visi, kartu su dėstytojos šeima, kolegomis dėstytojais ir visa Filologijos fakulteto bendruomene jaučia atsivėrusią tuštumą. Mums visiems Jūsų trūks, miela dėstytoja! Ilsėkitės ramybėje.

Atsisveikinimas su Lilija Talmantiene vyks Vilniuje, Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios 1-je šarvojimo salėje gegužės 26 d. 15.30 – 16.30 val. Ir gegužės 27 d. 9.00 – 15.30 val. Urna išnešama gegužės 27 d. 15.30 val. Laidojama Rokantiškių kapinėse.

Gegužės 26 d., ketvirtadienį, 17 val. 111 A. J. Greimo aud. kviečiame į klausytis ir diskutuoti paskutiniame semiotinei skaitymo problematikai skirtame seminare: dr. SILVI SALUPERE skaitys pranešimą Semiotic Strategies of Reading Poetry: J. Lotman’s ‘model’.

Seminaruose pristatomų tyrimų projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programa, sutarties Nr. P-LIP-21-73)

Ar išgirdę „dejot, dejot, dejot!“ pagalvotumėte, kad esate raginami ne išsipasakoti jau seniai dūšią slegiančius sopulius, tačiau kviečiami skubėti į šokių aikštelę „šokti, šokti, šokti!“?

Jeigu Jums įdomu pastebėti, kaip žodis pavirsta matematiniu kintamuoju, arba Jūs:

• seniai ketinate aplankyti Latviją, tačiau negalite to padaryti, nes „Duolingo“ platformoje vis dar neegzistuoja latvių kalba...
• jums ramybės neduoda klausimas, kodėl iš Lietuvos atvykęs briedis staiga Latvijoje transformuojasi ir virsta elniu?!!
• nemanote, kad duona ir grietinėlė – puikus duetas
• norite pagilinti žinias apie latvių kalbą
• siekiate patvirtinti arba paneigti, kad latvių kalba = mīlestība no pirmā acu uzmetiena

tuomet norime jus pakviesti birželio 3 d. popietę praleisti kartu!

REGISTRACIJA iki gegužės 31 d. >

KAM? 9–12 kl. mokiniams
KUR? VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5)
KADA? Birželio 3 d. nuo 13:40 iki 17:10 val.

PROGRAMA

13:40 Registracija
14:00 Įvadas:
Latvių kalba – tai...? Kas tie „žodžiai apgavikai“?
14:20 Petraukėlė
14:30 Latvių kalbos paskaita I
15:10 Pertraukėlė
15:30 Latvių kalbos paskaita II
16:10 Proto kova su duonos sriuba
16:50 Uždarymas

* Dalyvavimas renginyje NEMOKAMAS.
* Kelionė autobusu ar traukiniu vykstantiems iš kitų miestų FINANSUOJAMA (finansuojamų bilietų kiekis ribotas, todėl raginam nedelsti registruojantis).
* Visi gaus oficialų VU FLF pažymėjimą, juo bus galima pateisinti praleistas pamokas.

Turi klausimų? Rašyk

Kviečiame į Akademinių studijų savaitę „Baltos lankos“, kuri vyks liepos 7-10 dienomis Druskininkuose. Renginio programą ir papildomą informaciją rasite prisegtame plakate. 

Prašome registruotis čia > 

Programa >

Dalyvio mokestis visiems išskyrus studentus – 14 eur, studentams – 7 eur. Jeigu galite paaukoti daugiau, bet kokio dydžio parama bus svarbus įnašas į renginio egzistavimą.

Dalyvio mokestį galite pervesti į VU banko sąskaitą (rekvizitai žemiau) arba sumokėti grynais renginio metu (prašytume be grąžos): 

Gavėjas – Vilniaus universitetas 
Įmonės kodas – 211950810
PVM mok.kodas – LT119508113
Gavėjo bankas – SEB bankas, AB 
Sąskaitos numeris – LT247044060001101392 

Pervesdami mokestį būtinai nurodykite šią mokėjimo paskirtį: FilF-2022-07-0008

Š. m. gegužės 26–28 d. Panevėžio raj. Vyks 3-ioji tarptautinė hibridinė Prano Skardžiaus konferencija ŽODŽIŲ DARYBOS, LEKSIKOLOGIJOS, ETIMOLOGIJOS IR MORFOLOGIJOS KRYŽKELĖS. Konferencija skirta P. Skardžiaus „Slavų skoliniai lietuvių kalboje“ (1931) ir „Lietuvių kalbos žodžių daryba“ (1941, 1943) paminėti. Konferencijoje pranešimus skaitys Lietuvos ir užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų mokslininkai iš Berlyno Humboldtų universiteto, Budapešto Lorando Etvešo universiteto, Frankfurto prie Maino Goethe’s universiteto, Helsinkio universiteto, Kyjivo nacionalinis Taraso Ševčenkos universiteto, Klaipėdos universiteto, Krokuvos Jogailaičių universiteto, Latvijos universiteto, Lietuvių kalbos instituto, Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto, Stokholmo universiteto, Šveicarijos Konfederacijos Berno universiteto, Varšuvos universiteto, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto. Dalis pranešimų bus skaitoma nuotoliniu būdu.

Konferencijos tikslas – suburti sinchroninius ir diachroninius lietuvių ir latvių kalbų gramatinės sistemos tyrimus vykdančią Lietuvos ir užsienio bendruomenę akademiniam dialogui.

Konferenciją galima bus stebėti per šią Zoom nuorodą >

Konferencijos programa >

Pranešimų anotacijos >

Konferencija organizuojama pagal ES SF finansuojamą projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002).

Skelbiame registraciją į Devynioliktąją Salų kalbotyros vasaros mokyklą „Academia Grammaticorum Salensis Undevigesima“.

Mokykla vyks Salų dvare, Rokiškio rajone, liepos 24–30 dienomis.

Renginys organizuojama gyvai ir nuotoliniu būdu. Į Salas atvažiuos kviestiniai pranešėjai Eitan Grossman (Jeruzalės Hebrajų universitetas) ir Guglielmo Inglese (Turino universitetas). Eitan Grossman kalbės apie naujesnius savo tyrimus apie kauzatyvus, apie koptų kalbą ir apie kūno dalių tipologiją. Guglielmo Inglese kalbės apie mediumo tipologiją ir diachroniją. Bus ir keletas pranešimų nuotoliniu būdu.

Dalyvio mokestis dalyvaujantiems gyvai 120  Eur (100 Eur asociacijos „Academia Salensis“ nariams ir studentams).

Registracija vyksta iki birželio 15 d. Registracijos anketa >

Daugiau informacijos apie renginį >

[EN]

Registration is now open for the Nineteenth Salos Summer School of Linguistics Academia Grammaticorum Salensis Undevigesima.

It will be held in Salos Manor, Rokiškis Municipality, between July 24 and 30.

The event will take place in hybrid mode – live and online. Two invited speakers, Eitan Grossman (Hebrew University of Jerusalem) and Guglielmo Inglese (Turin University) will be with us on the spot. Eitan Grossman will talk about his new work on causatives, about Coptic and on the typology of body parts. Guglielmo Inglese’s topic will be the typology and diachrony of the middle. A few further lectures will be held online.

For those attending the event on the spot the participation fee is 120  Eur (100 Eur for undergraduate students and members of the association “Academia Salensis”). 

The deadline for registration is June 15, 2021. Registration >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. gegužės 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 60 min.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Dėl lėšų mokslininkų komandiruotėms ir kitiems tikslams (doc. dr. Erika Sausverde, 20 min.)
3. Ukrainistikos studijos (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min. pristatymui ir 5 diskusijoms)
4. Vertimo raštu MA programos 3 sem. atvėrimas atvykstantiems pagal Arqus (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
5. Dalykinės (teisės) kalbos magistrantūros studijų programos komiteto atnaujinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
6. Kiti klausimai.

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Filologijos fakulteto rinkimuose į Vilniaus universiteto senatąnedalyvavus 2/3 Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, rinkimai laikomi neįvykusiais. Pakartotiniai Senato rinkimai vyks  gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. Juose galės dalyvauti Rinkimų teisę turintys darbuotojai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Pakartotiniuose rinkimuose bus balsuojama dėl tų pačių kandidatų, iškeltų gegužės 16-17 d. vykusiems Senato rinkimams.

Rinkimų vieta: VU Filologijos fakultetas (Universiteto g. 5), 110 auditorija.

Filologijos fakulteto kandidatai į Senato narius:

1. Prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė
2. Doc. dr. Vilma Zubaitienė
3. Vyresn. m. d. dr. Artūras Ratkus

Renkami 2 atstovai. 

Prašome į rinkimus atsinešti darbuotojo pažymėjimą.

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

2022 metų gegužės 19 d. Centrinė rinkimų komisija patvirtino gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų į Senatą rezultatus.

Atkreipiame dėmesį, kad Filologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos ir Teisės fakultetuose, šiuose rinkimuose nedalyvavus bent 2/3 Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, rinkimai laikomi neįvykusiais. Pakartotinis Senato rinkimų balsavimas šiuose padaliniuose vyks gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. Juose galės dalyvauti Rinkimų teisę turintys darbuotojai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Pakartotiniuose rinkimuose bus balsuojama dėl tų pačių kandidatų, iškeltų gegužės 16-17 d. vykusiems Senato rinkimams.

GMC gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. vyks papildomas balsavimas į 1 Senato nario vietą, kadangi padalinyje renkami 4 Senato nariai, o daugiau nei 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų įvykusių rinkimų metu gavo 3 kandidatai. Šiuose rinkimuose vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos 35 punktu galės dalyvauti visi pirmajame balsavimo ture neišrinkti kandidatai. 

Taip pat pažymime, jog gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų metu išrinkti kandidatai dar neregistruojami Senato nariais, nes kol neįvyko pakartotiniai rinkimai anksčiau minėtuose keturiuose padaliniuose, nėra aišku, ar bus tenkinama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39 punkto nuostata, pagal kurią į Senatą turi būti išrinkta bent 18 profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų (netenkinant šios kvotos Centrinė rinkimų komisija, taikydama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39-41 punktų taisykles, turėtų koreguoti išrinktais į Senatą laikomų kandidatų sąrašą).

Informacija apie pakartotinį balsavimą Senato rinkimuose bus skelbiama Vilniaus universiteto „Senato naujienų“ ir „Rinkimai į VU Senatą 2022“ skiltyse, VU intranete ir kamieninių akademinių padalinių, kuriuose vyks rinkimai, interneto svetainėse.

Senato rinkimų rezultatai

Vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 35 punktu, išrinktais į Senatą laikomi kandidatai yra paryškinti. Prie kandidatų vardų nurodytas gautų balsų skaičius ir jų išraiška procentais. Prie informacijos apie kamieninių padalinių atstovų Senate rinkimus pateikta ir informacija apie kvorumą (rinkimuose dalyvavusių ir tokią teisę padalinyje turinčių padalinio darbuotojų skaičius bei šių rodiklių procentinis santykis).

Chemijos ir geomokslų fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 66/91 (72,53 proc.)
Prof. dr. Viktoras Masevičius – 54 (81,81 proc.)
Prof. dr. Darijus Veteikis – 55 (83,33 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 1 biuletenis

Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 52/60 (86,66 proc.)
Prof. dr. Greta Drūteikienė – 51 (98,08 proc.)
Prof. dr. (HP) Rimvydas Skyrius – 50 (96,15 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Filologijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 139/219 (64,47 proc.)
Prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė – 99 (71,22 proc.)
Doc. dr. Vilma Zubaitienė – 82 (58,99 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Artūras Ratkus – 58 (41,72 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 6 biuleteniai

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Filosofijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 92/134 (68,65 proc.)
Prof. dr. Evaldas Kazlauskas – 47 (51,08 proc.)
Doc. dr. Antanas Kairys – 61 (66,30 proc.)
Doc. dr. Arūnas Mickevičius – 60 (65,21 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Fizikos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 132/185 (71,35 proc.)
Prof. dr. Darius Abramavičius – 87 (65,90 proc.)
Doc. dr. Ramūnas Aleksiejūnas – 80 (60,60 proc.)
Vyriaus. m. d. habil. dr. Gediminas Gaigalas – 52 (39,39 proc.)
Prof. dr. Robertas Grigalaitis– 85 (64,39 proc.)
Prof. dr. Aidas Matijošius– 112 (84,84 proc.)
Doc. dr. Mindaugas Mačernis– 40 (30,30 proc.)
Negaliojančiu pripažintas 1 biuletenis

Gyvybės mokslų centro atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 155/203 (76,35 proc.)
Prof. dr. (HP) Sonata Jarmalaitė– 55 (35,48 proc.)
Vyriaus. m. d. habil. dr. Saulius Klimašauskas – 75 (48,38 proc.)
Prof. dr. Eglė Lastauskienė– 107 (69,03 proc.)
Prof. dr. Saulius Serva – 57 (36,77 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Saulius Gražulis – 63 (40,65 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Julija Razumienė – 52 (33,55 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Mindaugas Zaremba – 79 (50,97 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Daiva Baltriukienė – 96 (61,94 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Istorijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 40/49 (81,63 proc.)
Prof. dr. Jurgita Verbickienė – 15 (37,50 proc.)
Doc. dr. Justina Poškienė – 29 (72,50 proc.)
Doc. dr. Nerijus Šepetys – 22 (55,00 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 4 biuleteniai

Kauno fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 42/58 (72,41 proc.)
Prof. dr. Virginija Jurėnienė – 40 (95,24 proc.)
Doc. dr. Ilona Kiaušienė – 41 (97,62 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Komunikacijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 34/48 (70,83 proc.)
Doc. dr. Renata Matkevičienė – 26 (76,47 proc.)
Doc. dr. Andrius Šuminas – 18 (52,94 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 5 biuleteniai

Matematikos ir informatikos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 85/135 (62,96 proc.)
Prof. habil. dr. Mindaugas Bloznelis 67 (78,82 proc.)
Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda 34 (40,00 proc.)
Prof. dr. Julius Žilinskas 58 (68,24 proc.)
Doc. dr. Martynas Manstavičius 65 (76,47 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Medicinos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 88/324 (27,16 proc.)
Prof. dr. Eugenijus Gefenas 73 (82,95 proc.)
Prof. dr. Saulius Ročka 74 (84,09 proc.)
Prof. dr. (HP) Janina Tutkuvienė 79 (89,77 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Šiaulių akademija

Dalyvavo rinkėjų: 57/78 (73,07 proc.)
Prof. dr. Remigijus Bubnys –
Prof. dr. Renata Macaitienė – 
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Rezultatai bus skelbiami CRK pateikus balsavimo biuletenius

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 24/35 (68,57 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Nerija Putinaitė – 21 (87,50 proc.)
Doc. dr. Deividas Šlekys – 21 (87,50 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 3 biuleteniai

Teisės fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 31/59 (52,54 proc.)
Prof. dr. Ramūnas Birštonas– 29 (93,55 proc.)
Prof. dr. Jonas Prapiestis – 30 (96,77 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Verslo mokykla

Dalyvavo rinkėjų: 8/9 (88,88 proc.)
Prof. dr. Tadas Gudaitis – 5 (62,50 proc.)
Doc. dr. Ieva Bužienė – 3 (37,50 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Visus – mokinius, studentus ir kitus – kviečiame dalyvauti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Atvirosios lingvistikos olimpiados 2022 metų pavasario ture!

Tai – galvosūkiai, parengti pagal Tarptautinėje lingvistikos olimpiadoje įprastą žanrą. 

! Lingvistikos žinios bei kalbų mokėjimas (išskyrus lietuvių ir anglų) nėra būtinas išspręsti užduotims.

Olimpiada baigsis gegužės 31 dieną – 10 geriausiai pasirodžiusių dalyvių bus apdovanoti prizais. 

Nuoroda į užduotis ir daugiau informacijos >

KURSAI VYKS VU FILOLOGIJOS FAKULTETE

Vilniaus universitetas kviečia Ukrainos piliečius, pasitraukusius iš Ukrainos į Lietuvą dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, teikti paraiškas intensyviems lietuvių kalbos ir kultūros kursams.

Polonistikos centras maloniai kviečia į XIX tarptautinę studentų polonistų mokslinę konferenciją, kuri vyks š. m. gegužės 19 d. (ketvirtadienį) 10.40–14.30 val. A. Mickevičiaus (119) aud.

Konferencijos programa > 

Gegužės 20 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šiame seminare bus tęsiama diskusija apie sinchroniją ir diachroniją. Siūloma perskaityti Haspelmatho straipsnį Can cross-linguistic regularities be explained by constraints on change? Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Gegužės 11 d. Bažnytinio paveldo muziejuje vyko mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas. Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius. Pristatymo renginyje dalyvavo rinkinio sudarytoja ir mokslinė redaktorė doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, akademinė visuomenė, VU turkų kalbą studijuojantys studentai, žurnalistai, svečiai. Renginį moderavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Pristatymo metu susirinkusieji galėjo išvysti ritualinį dervišų šokį „Sema“.

Po pristatymo visi dalyviai susipažino su paroda ir  totorių kulinarinių paveldu. Vaišes paruošė asociacija „Totoriškas skonis“ (vadovas Tairas Kuznecovas).

Leidinio rengėja doc. dr. Galina Miškinienė dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Bažnytinio paveldo muziejui, recenzentams dr. T. Čelkiui ir prof. dr. Süer Ekerui, redaktorei Tatjanai Girniuvienei, maketuotojai-dizainerei Jūratei Žižytei  už visokeriopą pagalbą rengiant ir pristatant mokslinių straipsnių rinkinį.

Doc. dr. Galina Miškinienė

Iš kairės į dešinę: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, turkų kalbą studijuojanti studentė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, doc. dr. Galina Miškinienė, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev ir  turkų kalbą studijuojanti studentė

MotherNet Vilniaus universiteto komanda gegužės 19 d. 17:30 val. kviečia į renginį „Motinystės mitai: kitokia motinystė“, kurio metu vyks Giedrės Beinoriūtės filmo „Kvėpavimas į marmurą“ peržiūra kino centre „Pasaka“. Filmas astkleidžia vidurinės klasės trijų asmenų šeimos, kurią pakeičia drovaus šešerių metų berniuko įvaikinimas, istoriją. Filmas yra Lauros Sintijos Černiauskaitės to paties pavadinimo novelės adaptacija. Po seanso vyksianti diskusija bus verčiama į anglų/ lietuvių kalbas. Registracija į renginį >

Diskusijos dalyviai:

• Giedrė Beinoriūtė – filmo „Kvėpavimas į marmurą“ režisierė
• Lina Buividavičiūtė – poetė ir literatūros kritikė
• Lijana Gvaldaitė – mokslininkė ir socialinio darbo dėstytoja (Vilniaus universitetas), kurios akademiniai interesai apima įvairius įvaikinimo ir vaiko gerovės klausimus.
• Laura Sintija Černiauskaitė – rašytoja, novelės „Kvėpavimas į marmurą“ autorė
• Eglė Kačkutė – motinystės, literatūros ir kultūros tyrėja (Vilniaus universitetas)

Diskusiją moderuos tyrėja ir literatūros kritikė Dovilė Kuzminskaitė (Vilniaus universitetas)

Renginio programa:

• 17:30-19:30 - Filmo peržiūra
• 19:30 - 19:45 Pertrauka, užkandžiai
• 19:45 - 21:00 Diskusija, vaišės

Facebook renginys >